Šaltinis: Gyvieji Baltijos kelio liudijimai
Žurnalistų akimis pasakojama apie 1989 m. vykusio Baltijos kelio dalyvių įspūdžius ir emocijas, apie bendras lietuvių ir latvių tos dienos patirtis.
Pateikiamos ištraukos iš 1989 m. rugpjūčio 26 d. Pasvalio krašto laikraščio „Darbas“ straipsnio „Baltijos kelias, 1989 m. rugpjūčio 23-oji. Pasvalys: iš nevilties – ar jau į viltį?“, įtaigiai ir jautriai perteikiančio Baltijos kelio emocijas, lietuvių ir latvių bendrystę.
Tą valandą, kai ant Lietuvos ir Latvijos sienos suplaukė vėliavų jūra iš Latvijos, kita – iš Lietuvos, kai sustojo žmogus prie žmogaus, kai nuo lietuvių ir latvių deglų plykstelėjo laužas ir 50-čiai tamtamo dūžių iš Lietuvos atsiliepė 50 latvių varpo dūžių – tą akimirką prisiminėme prieš metus – tik prieš metus! – Biržuose į minią sviestą aistringą Arvydo Juozaičio šūkį:
– Lietuva yra jėga!
Kiek pilko netikėjimo buvo minioje tada – ir kiek pasitikėjimo mumyse šiandien! Dar tebejauti delnuose broliškus šiltus delnus. Tą [1989 m. birželio 23 d., Baltijos kelio dienos] paskirtąją 19 valandą mūsų buvo tiek daug, tiek daug, kad ne tik sujungėm rankas, bet daug kur ir surėmėm pečius. Kas tikėjo, kad Sąjūdžiui pakvietus ir vėl išgirs visa Lietuva. Išgirs – ir neliks abejinga!
Valanda iki gyvosios sienos akcijos. Begalinis mašinų srautas, pilnos pakelės būrelių, būrių, šventinančių naujus Baltijos kelio kryžius. Mūsų buvo tiek daug, kad net į Pasvalio parko mitingą važiavusieji Sąjūdžio Seimo nariai įstrigo kelyje ir numatytoj vietoj nebuvo pasakyti žmonėms vežti žodžiai. Nepykim. Tą dieną svarbiausia buvo ne žodžiai, o mūsų valia vieningai būti visiems kartu. Mes buvome. Tikriausiai dėl to ir sustiprėjo supratimas, kaip svarbu trijų tautų [lietuvių, latvių ir estų] žmonių vienybė. Visom pakelėm mitingai, visur lietuviškai rami rimtis, deranti šiai dienai. […] Reikėjo pamatyti visą 47 kilometrų atkarpą per mūsų [Pasvalio] rajoną, kad pajustum tą Lietuvos jėgą – niekam negrasinančią, bet savo teises ir garbę pasiruošusią ginti rimtai ir oriai. O mūsų akcijos nuotaiką ir jėgą turbūt visi pajutom tiesioginės radijo transliacijos dėka girdėdami visą Pabaltijį.
Nelengva buvo patekti į mitingą prie Lietuvos ir Latvijos sienos: pirmomis valandomis po gyvosios sienos […] kelias nebepajėgė sutalpinti mašinų. O ir mitinge buvo daug tūkstančių lietuvių ir latvių. Iki tamsos giedota, kalbėta. Nuskambėjus latvių chorui ir mūsų dainininkės F. Adomonienės graudžiai dainai, galingai suskambo himnai. Į žmones kreipėsi Latvijos Liaudies fronto Dūmos narys Agris Freimanis ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos narys Romualdas Ozolas. Skamba prieš 50 metų įvykusio nusikaltimo pasekmių vertinimas, išsakomi mūsų tautų siekiai. […]
Mitingo vedantiesiems – Kauno dramos teatro aktoriui, mūsų kraštiečiui Petrui Venslovui ir jo kolegei aktorei iš Latvijos pakvietus, ilgai kartojami jų ištarti žodžiai:
– Lietuva, būk laisva! Latvija, būk laisva! Estija, būk laisva!
Nulinko tą vakarą vėliavos uždegant šventąją ugnį – auką, kančią, laisvės troškimą. Po to aukštai pakilo su galingais laisvės žodžiais.
Ir dar kartą pamatėm Baltijos kelią – bėgantį mašinų žiburių kaspiną…
* * *
Bėgs dienos ir metai. Įvažiuojant į Lietuvą latvį pasitiks prie pat sienos lietuviškasis rūpintojėlis (biržiečio Algirdo Butkevičiaus šiai sienai sukurta skulptūra), pakelėm stovės rugpjūčio 23-osios kryžiai, gėlėm ir vainikais apipinti. Prie šiaurinės Pasvalio ribos aplink mūsų nelaisvės akmenų aukurą gimė Baltijos kryžių ansamblis [visi minimi objektai ir vietos išlikę net ir prabėgus daugiau nei 30 metų!]. Kaip švietė žvakelėmis naujieji paminklai pakelėm!
R. Butėnienė, A. Kazlauskas, „Baltijos kelias, 1989 m. rugpjūčio 23-oji. Pasvalys: iš nevilties – ar jau į viltį?“, in: Darbas, 1989-08-26 (nr. 102–103), p. 1.
Zugehörige Objekte
Denkmäler entlang des Baltic Way-Abschnitts zur Erinnerung an den Baltic Way
Entlang der Baltischen Straße von Vilnius nach Škilinpamūšis.
1989 Am 23. August 1993, anlässlich des 50. Jahrestages der Unterzeichnung des verbrecherischen Molotow-Ribbentrop-Pakts und seiner Geheimprotokolle, verband auf Initiative der Litauischen Neuordnungsbewegung, der Lettischen Volksfront und der Estnischen Volksfront eine Menschenkette die Hauptstädte der drei baltischen Staaten – Vilnius, Riga und Tallinn. 2 Millionen Menschen schlossen sich zu einer etwa 650 km langen Kette an den Händen zusammen. Diese als Baltischer Weg bekannte Kette ist für die sowjetisch besetzten Länder eines der eindrucksvollsten und denkwürdigsten Ereignisse auf ihrem Weg zur Unabhängigkeit.
Der Baltische Weg stand für einige Zeit im Guinness-Buch der Rekorde als längste Menschenkette und das dokumentarische Erbe, das dieses Ereignis bezeugt, wurde in das Internationale UNESCO-Register „Memory of the World“ aufgenommen. Neben diesen globalen und internationalen Formen des Gedenkens gibt es jedoch auch bescheidenere, aber nicht weniger beredte Formen. In Litauen wurden entlang des gesamten Baltischen Wegs (die Straße verlief auf dem Abschnitt Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys) Gedenktafeln an ihn aufgestellt. Allein im Stadtteil Pasvalys gibt es heute 12 solcher Denkmäler – Monumente aus unterschiedlichen Materialien und in unterschiedlichen Formen. Und davon gibt es Dutzende entlang der gesamten Strecke. Die Denkmäler wurden auf Initiative der Teilnehmer des Baltic Way selbst errichtet.
Der Baltische Weg in Litauen begann in Vilnius am Turm der Gediminas-Burg. Dieser Ausgangspunkt wird heute durch ein in den Burgstein eingelassenes Medaillon markiert. Und im Vilniusser Mikrobezirk Šeškinė (entlang der Ukmergė-Autobahn, Ukmergės g. 24) befindet sich ein hölzernes Denkmal in Form einer Kapellensäule, das als symbolischer Beginn des Gedenkpfades gelten kann. Sein symbolisches Ende ist das Zeichen der Verbindung der litauischen und lettischen Abschnitte des Baltischen Wegs, das 200 km entfernt in der Nähe von Saločiai liegt.
Tal der Kreuze zur Erinnerung an den Baltischen Weg
Die Gedenkstätte Tal der Kreuze zur Erinnerung an den Baltischen Weg befindet sich am östlichen Stadtrand von Pasvalys an der Autobahn Via Baltica (E67, A10). Am 23. August 1989 anlässlich des 50. Jahrestages der Unterzeichnung des verbrecherischen Molotow-Ribbentrop-Paktes und seines Geheimprotokolls verband eine Menschenkette die Hauptstädte der drei baltischen Staaten – Vilnius, Riga und Tallinn – auf Initiative der litauischen Wiederaufbau-Bewegung „Sajūdis“, der lettischen Volksfront und der estnischen Volksfront. Rund zwei Millionen Menschen reichten sich die Hände und bildeten eine etwa 650 Kilometer lange lebendige Kette. Diese Kette, die als Baltischer Weg bekannt ist, ist eines der bemerkenswertesten und denkwürdigsten Ereignisse auf dem Weg zur Unabhängigkeit der von der Sowjetunion besetzten Länder. Zum Gedenken an das Ereignis wurden entlang der Route des Baltischen Weges (Vilnius-Ukmergė-Panevėžys-Pasvalys-Saločiai) Gedenkschilder aufgestellt. Das Tal der Kreuze des Baltischen Weges bei Pasvalys ist eines der Denkmäler dieser Gedenkroute. Die Geschichte des Tals der Kreuze begann am Vorabend des Baltischen Weges, als die Einwohner von Pasvalys begannen, aus Feldsteinen den Altar der Freiheit zu errichten. Am 23. August wurden die Kreuze im Tal von Teilnehmern des Baltischen Weges aus Pasvalys, Akmenė, Joniškis, Kretinga, Mosėdis und Pakruojis aufgestellt. Später wurden Kreuze zum Gedenken an wichtige Ereignisse und Persönlichkeiten sowie Kreuze für das freundliche norwegische und schwedische Volk errichtet.
Gedenkschild für den litauischen und lettischen Abschnitt des Baltischen Wegs
1989 23. August Die drei baltischen Nationen – Litauer, Letten und Esten – schlossen sich zu einem historischen Ereignis namens „Baltischer Weg“ zusammen. An diesem Tag wurde anlässlich des 50. Jahrestages der Unterzeichnung des Molotow-Ribbentrop-Pakts und seiner Geheimprotokolle eine eindrucksvolle friedliche Widerstandsaktion organisiert. Etwa zwei Millionen Menschen schlossen sich an den Händen zu einer Menschenkette zusammen, die sich über 650 Kilometer von Vilnius über Riga bis nach Tallinn erstreckte. Der Baltische Weg ist nicht nur zu einem Symbol der Solidarität geworden, sondern auch zu einer starken Botschaft an die Welt über die Entschlossenheit der baltischen Länder, ihre Unabhängigkeit wiederherzustellen.
Eines der wichtigsten Denkmäler, das an dieses Ereignis erinnert, ist das 2014 errichtete Schild an der Grenze zwischen Litauen und Lettland. Der Mitgliederclub der Initiativegruppe der Litauischen Reformbewegung und der Eine Initiative der Organisatoren des Baltic Way.
