Kurzemes cietoksnis un nacionālie partizāni

Bunkeris yra Zebrenės seniūnijoje, Ylės girininkijoje, išsukus iš kelio P104 Bikstai–Aucė.

Ylės nacionalinių partizanų grupė, kuriai vadovavo Karlis Krauja, susikūrė 1947 m. Grupės vadu buvo išrinktas V. Ž. Brizga (slapyvardis K. Krauja). 1948 m. spalį ši grupė susijungė su lietuvių nacionalinių partizanų grupe. Kraujos grupė veikė Jelgavos apskrityje, joje buvo 27 nacionaliniai partizanai. 1948 m. spalį Jelgavos apskrities Lielaucės valsčiuje, netoli Ylės girininkijos, 300 m į šiaurę nuo sodybos „Priedaiši“, Kraujos grupė įsirengė požeminį bunkerį. Jo bendras ilgis, įskaitant slaptus priėjimus, buvo 45 metrai. Aplink bunkerį buvo išdėliota 70 nuotoliniu būdu valdomų minų. Bunkeryje buvo įrengta krosnis, šulinys, tualetas ir sandėlis.

1949 m. kovo 17 d. bunkeryje buvę 24 partizanai stojo į savo paskutinį mūšį su 760 Valstybės saugumo ministerijos (čekistų) karių. Po mūšio 9 partizanai buvo suimti, o 15 žuvo, iš jų – 8 latviai ir 7 lietuviai.

1992 m. krašto apsaugos kariai kartu su Dauguvos vanagais atkūrė susprogdintą bunkerį. Toje vietoje pastatytas Baltasis kryžius, paminklinis akmuo ir granito stela.

Bunkerio viduje yra krosnelė, stalas ir siauri gultai, ant kurių miegojo partizanai. Prie bunkerio yra informacijos stendai, paminkliniai akmenys su partizanų vardais ir pavardėmis.

Zvārdės poligonas yra Zvārdės savivaldybėje, Saldaus rajone. Tai buvęs SSRS karinės aviacijos poligonas, užimantis daugiau nei 24 000 hektarų.

Buvusio aerodromo teritorijoje yra keletas objektų: Karininkų kurganas, Zvārdės ir Ķērklinių bažnyčių griuvėsiai, Rītelių kapinės, buvusi kariuomenės bazė „Lapsas“ ir kiti. Iki Antrojo pasaulinio karo apžvalgos bokšto vietoje stovėjo „Vairogų“ namas. Statant poligoną, tai, kas liko iš ūkio – sienos, obelyno liekanos ir dalis Veczvārdės dvaro griuvėsių – buvo sukrauta į pylimą, o ant jo pastatytas apžvalgos bokštas. Jis buvo naudojamas kaip apžvalgos aikštelė kariuomenės mokymo manevrams koordinuoti. Ši vieta populiariai vadinama kurganu. Nuo piliakalnio atsiveria vaizdas į buvusį poligoną ir Zvardės gamtos parko bei gamtos rezervato miškingas vietoves. Gera vieta stebėti paukščius. Kurgano apylinkės nėra apželdintos.

Kerklinių bažnyčios griuvėsiai yra apie 5 kilometrus į šiaurės vakarus nuo Kokmuižos, netoli Kerklinių ežero. Bažnyčią 1641 m. pastatė Kerklinių dvaro savininkas Heinrichas fon Dönhoffas (Derkartas). Originali medinė bažnyčia buvo pakeista akmeniniu pastatu, po kuriuo buvo įrengti kapai Dönhofų, o vėliau Kleistų šeimų mirusiesiems. Kapai jau buvo sunaikinti per 1905 m. riaušes, tačiau 1949 m. karstai iš kapų buvo perkelti į bažnyčią. Bažnyčia buvo Kuržemės baroko stiliaus pavyzdys – jos drožinius sukūrė Kuldygos ir Liepojos medžio drožėjai. Nors dvaro ir bažnyčios savininkai įvairiais laikais susidūrė su finansinėmis problemomis, per savo gyvavimo laikotarpį bažnyčia buvo kelis kartus rekonstruota. Ji taip pat nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą, po kurio parapija 1929 m. atstatė mūrą, o 1934 m. pridėjo vargonus. Deja, per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apgadinta ir didelė jos dalis buvo prarasta, todėl reikia pagirti, kad iki bažnyčios atstatymo 1933 m. daugelis unikalių baroko skulptūrų buvo nufotografuotos, suinventorizuota ir netgi atsidūrė Paminklų valdybos archyve. Įkūrus sąvartyną ir iškeldinus gyventojus, bažnyčia niekada nebuvo restauruota. Šiandien matomos bažnyčios sienos ir bokštas.

1953 m. SSRS gynybos ministerijos prašymu šioje vietovėje įkūrus aerodromą, Zvārdės bažnyčia, Kerklinių bažnyčia ir Ritelių kapinės iš tikrųjų buvo aerodromo centre – šalia dirbtinio aerodromo su privažiavimo keliais ir gynybinėmis pozicijomis, kurį kaip taikinį naudojo sovietų pilotai. Lėktuvai čia skrido iš aerodromų Latvijoje ir kitur Sovietų Sąjungoje. Per mažiau nei 40 metų bažnyčia, kapinės, buvęs dvaras ir dešimtys aplinkinių pastatų virto griuvėsiais. Šiandien šia vieta rūpinasi Saldaus Martyno Liuterio bažnyčia. Apylinkės vis dar užterštos nesprogusiais sprogmenimis, todėl vaikščioti nuo kelių gali būti pavojinga.

Barbarizmas savo viršūnę pasiekė 1988 m., kai buvo buldozeriu nuverstos Rītelių kapinės su jų kapais ir paminklais.

1990 m. liepos 21 d., per vieną pirmųjų Latvijos gyventojų reikalavimų, kad SSRS armija paliktų Zvārdės teritoriją, Salduse įvyko protesto mitingas, po kurio žmonės vyko į Rītelių kapines. Mitingo dalyviai buvo įleisti į sąvartyną, jie šiek tiek sutvarkė kapines ir iškasė baltus kryžius.

Sąvartynas buvo naudojamas iki 1992 m., ir net 1992 m. kovo mėn. dėl nežinomų priežasčių jame sudužo iš Lielvārdės pakilęs lėktuvas. Latvijos gynybos pajėgos pradėjo išminuoti šią vietą 1993 m. gegužę, pasitraukus Rusijos armijai. 2008 m. Zvārdės gyventojai Rītelių kapinėse pastatė atminimo akmenį „Atleiskite, kad jūsų negelbėjome“.

„Karininkų kurganas“ yra mažiau nei už kilometro nuo Zvārdės bažnyčios griuvėsių. Kurganas sudarytas iš aplinkinių namų ir dvaro rūmų griuvėsių ir liekanų, kurios buvo suverstos buldozeriais. Ant kurgano pastatytas stebėjimo bokštas. Remiantis užrašu, dabartinis bokštas buvo pastatytas 1981 m. Bokštas buvo naudojamas bombų pataikymams registruoti. Mokomosiose bombose buvo sumažintas sprogstamosios medžiagos kiekis, todėl jų pataikymus reikėjo stebėti atidžiau. Nesprogusios bombos buvo nedelsiant neutralizuotos, tačiau ne visas pavyko rasti.

Šiandien čia galima pamatyti bokšto liekanas – plytų sienas. Kadangi užtvanka yra gana aukšta, giedrą dieną Mažeikiuose galima pamatyti net Lietuvos naftos perdirbimo gamyklą.

Saldaus vokiečių kareivių kapinės yra prie Saldaus–Ežerės plento. Kapinėse, užimančiose 8 hektarų plotą, yra apie 25 000 vokiečių kareivių, taip pat kai kurių Latvijos legionierių palaikai. Perlaidojimai vyksta nuo 1997 m.

Nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. memorialiniame kambaryje galima apžiūrėti parodą apie Kuršo mūšius. Šiuo laikotarpiu memorialinis kambarys dirba darbo dienomis nuo 9:00 iki 17:00 val., o šeštadieniais ir sekmadieniais kapinėse dirba ir gidas. Taip pat galima susipažinti su Saldaus vokiečių kareivių kapinėse palaidotų ir visoje Latvijoje žuvusių kareivių sąrašais.

Ezerės muitinė yra Ezerėje, netoli Saldaus-Mažeikių plento, Latvijos ir Lietuvos pasienyje. 1945 m. gegužės 8 d. šiame pastate buvo pasirašytas vadinamojoje „Kuršo kišenėje“ apsuptų Vokietijos armijos dalinių „Kurzeme“ (Kurlandas) kapituliacijos aktas. Manoma, kad Antrasis pasaulinis karas iš tikrųjų baigėsi Ezerėje. Muitinėje yra ekspozicija, kurioje aprašomi Antrojo pasaulinio karo pabaigos įvykiai, ir eksponatai, kuriuose išsamiai aprašoma Ezerės parapijos istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų. 1945 m. gegužės 7 d. rytą Leningrado fronto vadas maršalas L. Govorovas išsiuntė armijų grupės „Kurzeme“ vadovybei ultimatumą sudėti ginklus. Kapituliacijos aktą susijusios šalys pasirašė gegužės 8 d., jame išsamiai aprašyta perdavimo tvarka, ginklų surinkimo punktai, pateiktini dokumentai ir informacija bei kitos praktinės priemonės.