Padomju okupācija Rīgā un Latvijā

Muziejuje eksponuojama Latvijos istorija nuo 1940 iki 1991 m., nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpiu. „Ateities namai“ – tai žinomo Amerikos latvių architekto Gunāro Birkertaus suprojektuoto Okupacijos muziejaus rekonstrukcijos ir išplėtimo projektas, taip pat nauja muziejaus ekspozicija. Ekspoziciją „Čekos istorija Latvijoje“ sukūrė Okupacijos muziejus, ji yra buvusiame SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) pastate „Kampiniame name“. Latvijos okupacijos muziejus buvo įkurtas 1993 m. Jis pasakoja ilgai slėptą Latvijos valstybės, tautos ir žemės likimo istoriją dviejų užsienio totalitarinių valstybių okupacijos laikotarpiu nuo 1940 iki 1991 m. 2020 m. pabaigoje muziejuje buvo daugiau nei 70 000 įvairių istorinių eksponatų (dokumentų, nuotraukų, rašytinių, žodinių ir daiktinių įrodymų, daiktų ir atminimo dovanų). Muziejaus specialistai įrašė daugiau nei 2400 vaizdo įrašų, todėl tai viena didžiausių okupacijos kolekcijų Europoje. Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje klostęsi įvykiai aiškiai parodo, ką tautoms teko ištverti valdant dviem totalitariniams režimams.

Buvęs SSRS Valstybės saugumo komiteto (paprastai vadinamas Čeka) pastatas atviras lankytojams. Čia čekistai kalindavo, tardydavo ir žudydavo Latvijos piliečius, kuriuos okupacinis režimas laikė priešininkais. Taip pat eksponuojama Latvijos okupacijos muziejaus ekspozicija apie Čekos veiklą Latvijoje. Siūlomos ekskursijos po kalėjimo kameras, koridorius, rūsį ir kiemą. Namas pastatytas 1911 m. ir yra vienas gražiausių pastatų Rygoje. Liaudyje vadinamas „Kampiniu namu“, jis buvo baisiausias sovietinio okupacinio režimo simbolis Latvijoje ir vienas iš SSRS valdžios ramsčių. Čeka iš Kampinio namo veikė okupacijos metu nuo 1940 iki 1941 m., o vėliau nuo 1945 iki 1991 m. Dešimtys tūkstančių latvių nukentėjo nuo tiesioginio politinio persekiojimo. Kova su sovietų valdžios priešais tęsėsi ir po Antrojo pasaulinio karo. Čekos požiūris į savo veiklą šiek tiek pasikeitė po Stalino mirties. Fizinį kankinimą pakeitė psichologinis teroras. Dauguma Čekos agentų buvo latviai (52 %). Antra pagal dydį grupė buvo rusai – 23,7 %. 60,3 % agentų nebuvo Komunistų partijos nariai. 26,9 % agentų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Sistema buvo sukurta taip, kad įtrauktų vietos gyventojus ir taip turėtų didesnę kontrolę visuomenėje. Personalo dokumentai ir tarnybos įrašai yra Rusijoje. Ši medžiaga nebuvo prieinama Latvijos valdžios institucijoms ir tyrėjams.

Įsikūręs Lygatnės valsčiuje, Cėsių savivaldybėje, sovietinis slaptasis bunkeris yra 9 metrus žemiau Lygatnės reabilitacijos centro pastato ir gretimos teritorijos. Bunkeris atviras lankytojams ir siūlo ekskursijas su gidu, maitinimą bunkerio valgykloje, sovietinio stiliaus vakarėlius ir realybės žaidimą „Objektas X“. Bunkerio paskirtis buvo sudaryti minimalias būtinas sąlygas ilgalaikiam darbui Latvijos SSR Ministrų Tarybai, LTSR Komunistų tarybos vadovybei ir LTSR valstybinio planavimo komiteto vadovybei branduolinio karo grėsmės atveju. 2000 kvadratinių metrų ploto požeminis bunkeris buvo tvirčiausias autonominis statinys su visa reikalinga ir moderniausia tuo metu įranga, taip pat vienas strategiškai svarbiausių objektų sovietmečio Latvijoje branduolinio karo atveju. Teritorijoje yra saugoma požeminė darbo vieta (slėptuvė), sanatorijos tipo miegamasis blokas 250 žmonių, apsaugos patalpos ir 24 butų gyvenamasis namas aptarnaujančiam personalui. Visa autentiška požeminė įranga ir planai yra išsaugoti iki šių dienų. Svarbiausi objektai – autonominė elektrinė su dyzeliniais generatoriais ir kuro saugykla, oro valymo įranga su deguonies atsargomis, povandeninio laivo principu veikianti vandens tiekimo ir nuotekų sistema, telekomunikacijų įrenginys, galintis užtikrinti tiesioginį ryšį su Maskvos Kremliumi ir autonominį ryšį su visomis pagrindinėmis šalies tarnybomis, unikalus žemėlapis su istoriniais kolūkių pavadinimais, autentiška valgykla su tipiškais sovietmečio patiekalais, taip pat įvairūs sovietmečio atributai ir namų apyvokos daiktai.