Pirmosios Latvijos politinės organizacijos

Latvių tautos formavimasis vyko įvairiomis sąlygomis ir per ilgą laikotarpį. Tam įtakos turėjo administracinės ir ekonominės reformos Latvijos teritorijoje, o vienas iš šių pokyčių buvo naujų socialinių ir politinių organizacijų formavimasis. Latvijos tautos formavimasis, panašiai kaip ir kitose Vidurio ir Rytų Europos vietose, buvo išsilavinusių latvių inicijuoto nacionalinio judėjimo rezultatas. Išsilavinę latviai ir jų palikuonys stojo į šias organizacijas.

Lūžio taškas Latvijos visuomenės gyvenime buvo 1905 m. revoliucija. Iš pradžių paskatinta išorinių aplinkybių, revoliucija sulaukė plataus latvių palaikymo. Revoliucijos eiga, Latvijos interesų formulavimas ir žiaurus riaušių malšinimas skatino politines diskusijas ir įvairių politinių tendencijų formavimąsi Latvijos visuomenėje. Po revoliucijos dalis Latvijos visuomenės prarado iliuzijas dėl carinės Rusijos politinio režimo ir jo tikslų. Būtent po revoliucijos masiškai pradėjo kurtis pačios įvairiausios organizacijos, pradedant Latvijos chorais ir baigiant politinėmis partijomis.

Viena iš organizacijų yra Rygos latvių draugija, kuri yra seniausia oficialiai įkurta latvių organizacija. Draugija buvo įkurta 1868 m., tačiau jos ištakas galima atsekti XIX a. pirmoje pusėje, kai tuometiniame Vokietijos mieste buvo pastebėti pirmieji bandymai jungtis prie latvių bendruomenės. RLB įkūrimo iniciatoriai buvo B. Dīriķis, architektas Jānis Fridrihs Baumanis ir rašytojas, publicistas bei ekonomistas Rihards Tomsons. Draugijos įstatuose vienas iš pagrindinių tikslų buvo pagalba „kenčiantiems nuo nepritekliaus“. Antrasis tikslas – skleisti „naudingas žinias, taip pat sąžiningą tvarką ir visokias dvasinio švietimo formas tarp čia gyvenančių latvių“ – turėjo nacionalinę orientaciją. Jis turi išskirtinę reikšmę tautos istorijoje ir jame glūdi kelių žymių šiuolaikinių Latvijos švietimo, kultūros ir mokslo įstaigų, taip pat Latvijos valstybinės nepriklausomybės, šaknys.

Savo ruožtu pirmoji Latvijos organizacija, kurios veikla atitiko politinės partijos apibrėžimą, buvo Latvijos socialdemokratų sąjunga, vadovaujama Mikelio Valterio ir Ernesto Rolavso, įkurta 1903 m. liepos 22 d. Ši partija, paremta socialistinėmis idėjomis, plačiau žinoma dėl Latvijos suvereniteto idėjos išreiškimo. Iki Pirmojo pasaulinio karo dvi svarbiausios grupės buvo socialistai ir pilietinės partijos. Tarp socialistų įtakingiausia buvo 1904 m. įkurta Latvijos socialdemokratų darbininkų partija (LSDSP), kurioje apie 1912 m. aiškiai išryškėjo bolševikų ir mažumų sparnai. Greta LSDSP Latvijos teritorijoje taip pat veikė ryškiai kairiųjų pažiūrų rusų ir žydų socialistų partijos.