Pirmosios Latvijos politinės organizacijos

Latvių tautos formavimasis vyko įvairiomis sąlygomis ir ilgą laiką. Tam įtakos turėjo administracinės ir ekonominės reformos Latvijos teritorijoje, o vienas iš tokių įvykių buvo naujų visuomeninių ir politinių organizacijų kūrimasis. Latvių tautos, panašiai kaip ir kitur Vidurio ir Rytų Europoje, susiformavimas buvo išsilavinusių latvių inicijuoto tautinio judėjimo rezultatas. Į šias organizacijas įsijungė išsilavinę latviai ir jų palikuonys.

Lūžis Latvijos visuomenės gyvenime buvo 1905 metų revoliucija. Iš pradžių paskatinta išorinių aplinkybių, revoliucija sulaukė plataus latvių palaikymo. Revoliucijos eiga, latvių interesų formulavimas, žiaurus riaušių slopinimas skatino politines diskusijas ir įvairių politinių krypčių formavimąsi Latvijos visuomenėje. Po revoliucijos dalis Latvijos visuomenės prarado iliuzijas apie carinės Rusijos politinį režimą ir jo tikslus. Būtent po revoliucijos pradėjo masiškai kurtis įvairiausios organizacijos, pradedant latvių chorais ir baigiant politinėmis partijomis.

Viena iš minėtų organizacijų yra Rygos latvių draugija, kuri yra seniausia oficialiai įkurta latvių organizacija. Asociacija buvo įkurta 1868 m., tačiau jos ištakos siekia XIX amžiaus pirmąją pusę, kai tuometiniame mieste, kuriame daugiausia gyveno vokiečiai, buvo pastebėti pirmieji bandymai burtis į latvius. RLB įkūrimo iniciatoriai buvo B. Dīriķis, architektas Jānis Fridrihsas Baumanis ir rašytojas, publicistas, ekonomistas Rihardsas Tomsonas. Asociacijos įstatuose kaip vieną pagrindinių jos tikslų buvo nurodyta pagalba „kenčiantiems nepriteklių“. Antrasis tikslas – paskleisti čia „naudingas žinias, taip pat sąžiningą tvarką ir visokį dvasinį nušvitimą tarp latvių“ – turėjo tautiškai nulemtą orientaciją. Jis turi reikšmingą reikšmę tautos istorijai, jame yra kelių iškilių šiuolaikinių Latvijos švietimo, kultūros ir mokslo institucijų šaknys, taip pat Latvijos nacionalinė nepriklausomybė.

Savo ruožtu pirmoji latvių organizacija, kurios veikla atitiko politinės partijos apibrėžimą, buvo Latvijos socialdemokratų sąjunga, vadovaujama Miķelio Valterio ir Ernesto Rolavso, įkurta 1903 m. liepos 22 d. Ši socialistinėmis idėjomis įsišaknijusi partija plačiau žinoma kaip Latvijos suvereniteto idėjos išreiškimas. Iki Pirmojo pasaulinio karo dvi reikšmingiausios grupės buvo socialistai ir pilietinės partijos. Tarp socialistų įtakingiausia buvo 1904 metais įkurta Latvijos socialdemokratų darbininkų partija (LSDSP), kurioje apie 1912-uosius aiškiai išryškėjo bolševikų ir minoristų sparnai. Šalia LSDSP Latvijoje veikė ir ryškiai kairiosios rusų ir žydų socialistų partijos.