LKOK, generolas Pēteris Radziņš (1880-1930)
I WW1, I Nepriklausomybės karai
Pēteris Voldemārs Radziņš gimė 1880 m. gegužės 2 d. Lugažų valsčiuje. Mokėsi Lugažų parapinėje, Valkos miesto mokykloje, Valkos Nelsono vidurinėje mokykloje.
1898 m. Radziņš savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę. 1899 m. buvo pašauktas į Vilnių junkerių mokyklą, kurią baigė 1901 m. Dalyvavo Rusijos-Japonijos kare. Nuo 1907 iki 1910 m. Radziņš studijavo Generalinio štabo akademijoje ir įgijo kapitono laipsnį. 1912 m. buvo perkeltas į Rusijos imperijos Generalinį štabą. Į Pirmąjį pasaulinį karą Radziņš įstojo kaip 38-osios pėstininkų divizijos vyresnysis štabo adjutantas. 1914 m. jis kovojo prie Varšuvos, Lodzės ir kt., o 1915 m. pavasarį prie Šiaulių, vėliau – Jelgavos rajone. 1917 m. gegužę buvo paaukštintas iki pulkininko. Tarnaudamas Rusijos imperijoje, Pēteris Radziņš buvo apdovanotas Šv. Jurgio ordinu, Šv. Stanislavo ordino II ir III klasių, Šv. Onos ordino II, III ir IV klasių. 1918 m. kovo mėn. jis įstojo į Ukrainos valstybės etmono Skoropadskio armiją, kur buvo Generalinio štabo Organizacinio ir mokymo skyriaus viršininkas, o nuo gruodžio mėn. – Ukrainos Liaudies Respublikos armijos Generalinio štabo viršininko padėjėjas. Čia tarnavo iki 1919 m. rugsėjo mėn., bet spalį grįžo į Latviją.
Nuo 1919 m. spalio 27 d. Radziņš buvo paskirtas Latvijos armijos vyriausiojo vado štabo viršininku, suteikdamas pulkininko laipsnį. Šiose pareigose jis vadovavo visiems Rygos, Žiemgalos ir Latgalos išvadavimo mūšiams. 1920 m. vasario 5 d. jis buvo paaukštintas generolu.
1920 m. rugpjūčio 13 d. Radziņš buvo vienas iš septynių vyresniųjų karininkų, pirmųjų apdovanotų Lačplėšio karo ordinu. Jis buvo pirmasis apdovanotas Lačplėšio III klasės karo ordinu, kurio Nr. 1. Kartu su apdovanojimu jis buvo paskirtas Lačplėšio karo ordino tarybos nariu. 1920 m. spalį jis savo prašymu išėjo į pensiją iš tarnybos. Jis rašė darbus apie karo istoriją ir karo teoriją. Jis dalyvavo karininkų rengime ir mokyme kaip dėstytojas Karo mokykloje, Aviacijos mokykloje ir Karininkų kursuose.
1924 m. vasarį jis buvo paskirtas Latvijos armijos vadu. 1927 m. jam buvo įteiktas II klasės Lačplėšio karo ordinas, o jis išrinktas Lačplėšio karo ordino tarybos sekretoriumi. 1928 m., jo paties prašymu, jis buvo atleistas iš armijos vado pareigų ir paskirtas Karo akademinių kursų vadovu. Tarnybos Latvijos armijoje metu, be jau minėtų Lačplėšio karo ordinų, jam taip pat buvo įteiktas I klasės Trijų žvaigždžių ordinas, I klasės, II klasės Estijos Laisvės kryžius, III klasės Prancūzijos Garbės Legionas, Lenkijos „Virtuti Militari“ ordinas, I klasės Suomijos Baltosios Rožės ordinas ir I klasės Švedijos Ieties ordinas. Radziņš buvo studentų korporacijos „Tervetia“ garbės filistinas.
Generolas Pēteris Radziņš mirė 1930 m. spalio 8 d. Rygoje ir buvo palaidotas Rygos brolių kapinėse.
Generolo Pēterio Radzinio draugija, įkurta 2015 m., rūpinasi generolo Radzinio atminimo išsaugojimu. Draugijos iniciatyva Rygos miesto taryba nusprendė Krasta gatvės pradžią pervadinti į Generolo Radzinio krantinę. 2018 m. birželio 12 d. Staicelės sporto profesinė vidurinė mokykla buvo pavadinta generolo Pēterio Radzinio vardu.
Daugiau informacijos šaltinių
Lāčplės karo ordino kavalieriai: biografinis žodynas. Ryga: Jāņa Sēta, 1995. ….p.
Latvijos kariuomenės vyresnieji karininkai (1918-1940), biografinis žodynas (sud. Ēriks Jēkabsons, Valters Ščerbinskis); Latvijos valstybinis istorijos archyvas
Pēterio Voldemaro Radzino raštų rinkinys; komp. A.Purviņš. – Valmiera: Generolo Pēterio Radzino draugija, 2016.: https://www.historia.lv/biblioteka/petera-voldemara-radzina-rakstu-krajums-sast-apurvins-valmiera-generala-petera-radzina
Susijusios vietos
Generolo Pēterio Radziņa memorialinė vieta
Įsikūręs Valkos valsčiuje, važiuojant keliu Valka–Rūjiena (P22) 4 kilometre, pasukite į dešinę, sekant nuorodas.
Pēteris Radziņš gimė 1880 m. gegužės 2 d. Lugažių parapijos „Jaunvīndedzēs“. Mokėsi Lugažių parapijos mokykloje, Valkos miesto mokykloje ir Valkos Nelsono realinėje mokykloje. Savanoriu įstojo į Rusijos armiją. 1919 m. rudenį grįžo į Latviją ir spalio 27 d. buvo paskirtas Vyriausiojo armijos vado štabo viršininku, šias pareigas užimdamas tuo metu, kai bermontininkai kėlė grėsmę Rygai. Būdamas štabo viršininku, jis vadovavo visiems mūšiams Rygoje, Žiemgaloje ir Latgaloje. 1920 m. vasario 5 d. buvo paaukštintas generolu.
Šiandien šalia šeimos namų galima pamatyti generolui Pēteriui Radzinšui (1880–1930) skirtą atminimo akmenį.
2017 m. lapkričio 11 d. Rygoje, Dauguvos vartų kampe, buvo atidengta memorialinė lenta Pēteriui Radžiniui.
Vaizdo įrašas: Generolo P. Radzinio atminimo renginys Rygos brolių kapinėse 2019 m.
Vaizdo įrašas: 2019 m. gegužės 2 d., minint generolo Pēterio Radzinio 139-ąsias gimimo metines, Lapkričio 11-osios krantinėje, netoli Prezidento rūmų, vyko atminimo renginys, kuriame garbės sargybos stulpai ir susidomėję asmenys apsupo atminimo lentą.
Valkos kraštotyros muziejaus ekspozicijoje „Valka – Latvijos nepriklausomybės lopšys“ taip pat atsispindi generolo Pēterio Radzinio gyvenimas ir veikla.
Be tradicinių kolekcijos eksponavimo būdų, parodoje naudojami interaktyvūs multimedijos sprendimai. Informacija ir anotacijos verčiamos į estų ir anglų kalbas.
Ekspozicija „Valka – Latvijos Nepriklausomybės lopšys“
Valkos kraštotyros muziejus yra Valkoje, dešinėje Rygos gatvės pusėje, istoriniame Vidžemės parapijos mokyklos mokytojų seminarijos pastate. Nuo 1853 iki 1890 m. pastate veikė Vidžemės parapijos mokyklos mokytojų seminarija. Iki 1881 m. jai vadovavo Janis Cimze, mokytojas ir Latvijos chorinės kultūros pradininkas. Uždarius mokyklos mokytojų seminariją, pastatas 80 metų tenkino įvairius švietimo, kultūros ir buities poreikius. Nuo 1970 m. pastate įsikūręs Valkos kraštotyros muziejus. Nuolatinė muziejaus ekspozicija „Valka – Latvijos nepriklausomybės lopšys“ pasakoja apie socialinius ir politinius įvykius Valkoje nuo 1914 iki 1920 m., kai Latvija tapo nepriklausoma valstybe. Ekspozicija atspindi pasirengimą Latvijos valstybės įkūrimui ir Šiaurės Latvijos brigados formavimui Valkoje. Parodoje, perteikiant keturias prasmes – Kelį, Tarybą, Būstinę ir Namus, daugiausia dėmesio skiriama temoms, susijusioms su Valkos miestu, pabėgėliais, Latvijos ūkininkų sąjungos įkūrimu (1917 m.),
Latvijos laikinoji nacionalinė taryba (1917 m.), Latvijos laikinasis nacionalinis teatras (1918 m.), Laikinoji Sovietų Latvijos vyriausybė, žinoma kaip Iskolat, Šiaurės Latvijos brigada (1919 m.) ir generolas Pēteris Radziņš. Be tradicinių kolekcijų eksponavimo būdų, parodoje naudojami interaktyvūs multimedijos sprendimai.
Susijusi istorija
Latvijos kariuomenės generolo, dukart Lāčplėsio karo ordino kavalieriaus Pēterio Radzinio atminimui.
Generolas Pēteris Radziņš gimė Lugažių valsčiuje, Valkos rajone, paprasto ūkininko šeimoje, kur išmoko dirbti lauko darbus. Jis buvo labai protingas jaunuolis, baigęs mokyklą pasirinko karą ir taip pradėjo savo karinę karjerą, gelbėdamas Latviją nuo Bermonto kariuomenės. P. Radziņš buvo vienas iškiliausių Latvijos armijos karininkų, apdovanotas daugybe Latvijos ir užsienio ordinų bei atminimo ženklų.