Kunigas Erikas Leijeris
II WW2, IV Sovietų okupacija
Erikas Leijeris (1906-1951) - evangelikų liuteronų kunigas, Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios senjoras ir konsistorijos prezidentas, kurio gyvenimas atspindi dramatiškus Lietuvos Bažnyčios ir tautos istorijos posūkius sovietinės okupacijos akivaizdoje.
Gimęs 1906 m. sausio 19 d. Biržuose latvių šeimoje, E. Leijeris mokėsi Biržų gimnazijoje, vėliau studijavo Kauno universiteto Evangelikų teologijos fakultete, kurį baigė 1929 m. gruodžio 11 d. Dar būdamas studentu, 1929 m. gegužės 9 d. buvo įšventintas kunigu Žeimelyje dėl kunigų trūkumo ir ten tarnavo iki suėmimo - apie 20 metų.
Nepaisant silpnos sveikatos, E. Leijeris pasiaukojamai ėjo savo pareigas ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 1932-1937 m. jis ėjo Lietuvos latvių evangelikų liuteronų sinodo senjoro pareigas, 1932-1936 m. buvo konsistorijos narys. Už nuopelnus buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu ir Šaulių žvaigžde.
Ypač svarbus E. Leijerio vaidmuo išryškėjo sudėtingu Bažnyčiai laikotarpiu. 1941 m. sausio 31 d. jis buvo paskirtas visos Lietuvos evangelikų liuteronų senjoru, o balandžio 24 d. - laikinosios Konsistorijos pirmininku. Kai 1941 m. ir 1944 m. beveik visi evangelikų liuteronų kunigai ir dauguma parapijiečių pasitraukė į Vokietiją, Leijeris liko Lietuvoje ir rūpinosi likusiomis parapijomis (iš 55 veikė tik 8). Po karo jis aktyviai prisidėjo prie Klaipėdos krašto parapijų atkūrimo.
Sovietų okupacijos metais E. Leijeris drąsiai gynė Bažnyčios interesus: priešinosi bažnyčių uždarymui, rašė skundus ir telegramas sovietų valdžiai, įskaitant A. Sniečkų ir J. Staliną. 1947 m. jo iniciatyva visose Lietuvos parapijose buvo paminėtas Martyno Mažvydo Katekizmo 400 metų jubiliejus. Jis aktyviai protestavo prieš Joniškio, Pagėgių, Skaudvilės, Pakruojo ir kitų bažnyčių atėmimą. Laikė pamaldas prie uždarytos bažnyčios durų.
Kunigas E. Leijeris pasižymėjo ir slėpdamas bei globodamas Lietuvos kariuomenės vado, generolo Stasio Raštikio dukrą – Mariją Raštikytę, kuriai gręsė antra tremtis į Sibirą. Leijeris parūpino mergaitei naujus dokumentus ir pats ją mokė.
E. Leijerio drąsa ir principingumas kainavo jam laisvę. 1949 m. gruodžio 30 d., po protesto telegramos Stalinui dėl Joniškio bažnyčios pavertimo grūdų sandėliu, jis buvo suimtas. 1950 m. lapkričio 11 d. nuteistas už "antisovietinę veiklą" ir ištremtas į Krasnojarsko krašto Michailovkos lagerį. Tremtyje jis tęsė savo dvasinę tarnystę, aptarnaudamas tikinčiuosius.
E. Leijeris mirė 1951 m. gruodžio 31 d. lageryje. Jo kapas, esantis už 17 kilometrų nuo lagerio, liko nežinomas, nes kaliniai negalėjo palydėti jo paskutinėn kelionėn toliau nei iki lagerio vartų. Jo atminimui Žeimelio kapinėse pastatytas paminklas. 1989 m. gruodžio 25 d. E. Leijeris buvo reabilituotas.
E. Leijerio likimas atspindi ne tik asmeninę tragediją, bet ir platesnį liuteronų bendruomenės persekiojimą sovietmečiu, kai ši konfesija buvo vienintelė, nukentėjusi vien dėl religijos, kurią išpažino, kadangi būdama tapatinama su vokiečių bendruomene.
Daugiau informacijos šaltinių
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia
Žeimelio miesto centre stovi Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia. Ji buvo pastatyta 1793 m., senosios 1540 m. statytos bažnyčios vietoje. 1753–1759 m. Žeimelyje kunigavo latvių rašytojas folkloristas kunigas Gothardas Frydrichas Stenderis, sukūręs pirmąją latvių kalbos gramatiką.
1929–1949 m. bažnyčioje tarnavo kunigas senjoras Erikas Leijeris, nacių ir sovietų okupacijų metais pagarsėjęs kova už bažnyčių išsaugojimą. E. Leijeris nepaliko Lietuvos 1941 m., kai beveik visi evangelikų liuteronų kunigai buvo pasitraukę į Vokietiją (veikė tik 8 parapijos iš 55), rūpinosi visos šalies evangelikų liuteronų parapijomis.
Sovietų okupacijos metais aktyviai priešinosi bažnyčių uždarymui, atkūrinėjo parapijas, skyrė į jas dvasininkus, protestavo prieš bažnyčių atėmimą bei kunigo Jurgio Gavėnio suėmimą. Pas save namuose nuo tremties slėpė generolo, Lietuvos kariuomenės vado Stasio Raštikio dukrą, prezidento Antano Smetonos giminaitę Meilutę Mariją Raštikytę-Alksnienę. E. Leijeris parūpino jai naujus dokumentus, pats užsiėmė jos švietimu, neleisdamas į mokyklą.
1949 m. gale buvo suimtas sovietinių struktūrų, nuteistas „už antisovietinę veiklą“ ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Mirė 1951 m. Michailovkos lageryje, kapo vieta nėra žinoma. 1989 m. buvo reabilituotas.
E. Leijerio atminimui Žeimelio miestelio kapinėse pastatytas paminklas, jo vardu pavadinta gatvė, o bažnyčioje pakabinta memorialinė lenta.
