Lettische Marine (Marine)
I Erster Weltkrieg, I Die Unabhängigkeitskriege, Erste Unabhängigkeit, II Zweiter Weltkrieg, IV Sowjetische Okkupation, Wiederhergestellte Unabhängigkeit
1919 m. rugpjūčio 10 d. buvo oficialiai priimta Latvijos karinio jūrų laivyno įkūrimo diena, kai Latvijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo D. Sīmansono štabe buvo įkurtas Karinio jūrų laivyno skyrius, į kurį įėjo ir anksčiau įkurta jūrininkų kuopa bei Minų valymo partija. Laisvės kovų metu (1918-1920 m.) ypač išryškėjo būtinybė naujai Latvijos valstybei sukurti savo laivyną. Karo pastangose dalyvavo privatūs prekybiniai laivai, kateriai, garlaiviai ir vilkikai. Jūrinė dalis svariai prisidėjo prie Bermontiados. Kairiajame Dauguvos krante, Dauguvgrivos tvirtovės apylinkėse, išlaipino 9-ąjį Rėzeknės pėstininkų pulką, dalyvavo mūšiuose prie Volerių dvaro, Vārnukrogo ir Šmito cemento gamyklos, dalyvavo užimant Jelgavą, o prie Ragaciemo išlaipino diversinį dalinį. 1921 metų birželio 12 dieną į vandenį buvo paleistas pirmasis Latvijos karinio jūrų laivyno laivas VIRSAITIS, kuris vėliau tarnavo kaip flagmanas. Pagal 1920 m. spalio mėnesio Tautų Sąjungos sąlygas Latvijai buvo leista steigti ir išlaikyti karinį jūrų laivyną. 1924 m. Respublikos Prezidento įsakymu atskiri laivyno daliniai buvo pavadinti Pajūrio gynybos eskadrile, jos vadu paskirtas kapitonas A. Keizerlingsas. 1922 m. gruodžio 1 d. Aviacijos divizijoje įsteigtas Karinių jūrų pajėgų aviacijos skyrius, tačiau 1923 m. jis buvo atskirtas ir pavaldus Generalinio štabo specialiųjų užduočių karininkui jūrų reikalams, o vėliau – Pakrančių apsaugos eskadrilės vadui. 1926 m. gegužės 1 d. buvo suformuotas atskiras Karinio jūrų laivyno aviacijos skyrius.
Karinis jūrų laivynas buvo brangiausias Latvijos ginkluotųjų pajėgų dalinys, tačiau svarbus ne tik krašto apsaugai, bet ir tarptautiniam prestižui. 1938 metais gynybos eskadrilė buvo pervadinta į Latvijos karinį jūrų laivyną ir liepos 15 dieną karo ministras generolas J. Balodis jai iškilmingai įteikė jūrų vėliavą su šūkiu: „Mus vienija šventas Latvijos vardas“. Latvijos karinis jūrų laivynas pradėjo formuotis Išsivadavimo karo metu, kai paaiškėjo, kad šaliai, turinčiai 496 kilometrų ilgio pakrantės sieną, reikia pajėgų jai apginti. Pagrindinės karinio jūrų laivyno užduotys buvo pakrantės apsauga minomis, mobilia pakrantės artilerija, povandeniniais laivais, lėktuvais, torpedomis, nedideliais greitaeigiais karo laivais, ginkluotais lengvaisiais greitašaudžiais pabūklais. Latvijos karinio jūrų laivyno žlugimas prasidėjo 1940 m. vasarą, kai Latvija buvo priverstinai inkorporuota į SSRS. Dauguma Latvijos karinio jūrų laivyno laivų ir povandeninių laivų buvo sunaikinti arba prarasti per Antrąjį pasaulinį karą. Latvijos laivynas buvo atkurtas 1992 m., Latvijai atkūrus nepriklausomybę. 1992 m. balandžio 11 d. pirmame atnaujinto laivyno karo laive „Sams“ įvyko iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija. Ši data laikoma Latvijos karinio jūrų laivyno atgimimo diena.
Weitere Informationsquellen
https://www.mil.lv/lv/vienibas/juras-speki/kara-flotes-vesture (žiūrėta 2021-10-27)
https://lv.wikipedia.org/wiki/Kara_flote (žiūrėta 2021-10-27)
Zugehörige Objekte
Denkmal für Kaizerlings, Gründer und Kommandant der lettischen Marine
Archibald Peter Theophilus von Keyserling, auch bekannt als Archibald Keyserling, war ein Marineoffizier und der erste Kommandeur des Küstenverteidigungsgeschwaders der Republik Lettland, Admiral. Er spielte eine wichtige Rolle bei der Gründung der lettischen Marine.
A. Keizerling stammte aus einer alten deutschen Adelsfamilie und wurde am 18. November 1882 auf dem Gut Auguste in der Gemeinde Grobiņa geboren.
1895 trat er in das St. Petersburger Seekadettenkorps der zaristischen russischen Marine ein und schloss 1901 im Rang eines Fähnrichs ab. Keizerling diente bei der 13. Flotte im russischen Fernen Osten und nahm am Russisch-Japanischen Krieg teil. Im Mai 1905 geriet er in japanische Gefangenschaft, wurde aber nach seiner Freilassung zum Leutnant befördert.
Im Jahr 1906 war Keizerling ranghoher Offizier auf einem Minenkreuzer. Von 1907 bis 1908 besuchte er den U-Boot-Kurs von Liepaja in Liepaja. Nach Abschluss des Kurses ging er erneut nach Wladiwostok, wo er in der russischen Pazifikflotte diente und von 1908 bis 1912 Kapitän des U-Boots Feldmarschall Graf Scheremetjew war. 1911 wurde er in den Rang eines Oberleutnants befördert.
Nach seiner Versetzung zur Baltischen Flotte war er Kapitän eines Minensuchgeschwaders und nahm am Ersten Weltkrieg teil, an dessen Ende er bereits Kapitän im ersten Rang war.
Im Juli 1918 schied er aus dem Dienst aus. Anfang 1919 trat A. Keizerling in die Baltische Landeswehr ein, wo er als Kavallerie-Schwadronführer im Rang eines Stabsfeldwebels diente.
Am 1. April 1920 wurde er zum Marineoffizier für besondere Aufgaben des Chefs des Armeestabs ernannt, als die Gründung der lettischen Marine begann. 1921 wurde Keizerling in den Rang eines Kapitäns zur See befördert. Am 27. Juni 1924 wurde das lettische Küstenverteidigungsgeschwader gegründet, zu dessen Kommandeur A. Keizerling ernannt und 1927 in den Rang eines Admirals befördert wurde.
Kriegshafengefängnis
Das Gefängnis des ehemaligen Kriegshafens Liepāja ist das wohl einzige Militärgefängnis in Europa, das öffentlich zugänglich ist. Das Gebäude wurde um 1900 ursprünglich als Krankenstation errichtet, aber nie als solche genutzt. Vielmehr wurde es zum Absitzen kürzerer Disziplinarstrafen umgebaut und diente diesem Zweck bis 1997.
Auch mit dem Wechsel der jeweiligen Machthaber blieb der Zweck der Anstalt unverändert: eingesperrt waren hier sowohl Revolutionäre, Matrosen und Unteroffiziere der russisch-kaiserlichen Armee, deutsche Deserteure, als solche betitelte „Volksfeinde“ unter Stalin, als auch Soldaten der Sowjetarmee und der lettischen Armee. Heute werden Führungen durch das Gefängnis von Karosta angeboten. Dabei wird die Haftanstalt mit seinen Zellen und dem Arrestbunker gezeigt, Geschichte und Geschichten aus dem interessanten und zuweilen gespenstischen Gefängnisalltag erzählt. Für Freunde des Adrenalins gibt es das Reality-Spiel „Hinter Gittern“ oder man kann versuchen, aus einem Arrestbunker auszubrechen. Ganz Unerschrockene können auch in einer Gefängniszelle übernachten. Das Gefängnisgebäude von Karosta beherbergt auch das Besucherzentrum des Stadtteils Liepāja-Karosta. Es gibt eine sowjetische Speisekantine und einen Souvenierladen. Führungen im gesamten Stadtteil Karosta werden hier angeboten.