Latvijos karinės jūrų pajėgos
I WW1, I Nepriklausomybės karai, Baltijos šalių nepriklausomybė, II WW2, IV Sovietų okupacija, Atkurta Nepriklausomybė
1919 m. rugpjūčio 10 d. buvo oficialiai priimta Latvijos karinio jūrų laivyno įkūrimo diena, kai Latvijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo D. Sīmansono štabe buvo įkurtas Karinio jūrų laivyno skyrius, į kurį įėjo ir anksčiau įkurta jūrininkų kuopa bei Minų valymo partija. Laisvės kovų metu (1918-1920 m.) ypač išryškėjo būtinybė naujai Latvijos valstybei sukurti savo laivyną. Karo pastangose dalyvavo privatūs prekybiniai laivai, kateriai, garlaiviai ir vilkikai. Jūrinė dalis svariai prisidėjo prie Bermontiados. Kairiajame Dauguvos krante, Dauguvgrivos tvirtovės apylinkėse, išlaipino 9-ąjį Rėzeknės pėstininkų pulką, dalyvavo mūšiuose prie Volerių dvaro, Vārnukrogo ir Šmito cemento gamyklos, dalyvavo užimant Jelgavą, o prie Ragaciemo išlaipino diversinį dalinį. 1921 metų birželio 12 dieną į vandenį buvo paleistas pirmasis Latvijos karinio jūrų laivyno laivas VIRSAITIS, kuris vėliau tarnavo kaip flagmanas. Pagal 1920 m. spalio mėnesio Tautų Sąjungos sąlygas Latvijai buvo leista steigti ir išlaikyti karinį jūrų laivyną. 1924 m. Respublikos Prezidento įsakymu atskiri laivyno daliniai buvo pavadinti Pajūrio gynybos eskadrile, jos vadu paskirtas kapitonas A. Keizerlingsas. 1922 m. gruodžio 1 d. Aviacijos divizijoje įsteigtas Karinių jūrų pajėgų aviacijos skyrius, tačiau 1923 m. jis buvo atskirtas ir pavaldus Generalinio štabo specialiųjų užduočių karininkui jūrų reikalams, o vėliau – Pakrančių apsaugos eskadrilės vadui. 1926 m. gegužės 1 d. buvo suformuotas atskiras Karinio jūrų laivyno aviacijos skyrius.
Karinis jūrų laivynas buvo brangiausias Latvijos ginkluotųjų pajėgų dalinys, tačiau svarbus ne tik krašto apsaugai, bet ir tarptautiniam prestižui. 1938 metais gynybos eskadrilė buvo pervadinta į Latvijos karinį jūrų laivyną ir liepos 15 dieną karo ministras generolas J. Balodis jai iškilmingai įteikė jūrų vėliavą su šūkiu: „Mus vienija šventas Latvijos vardas“. Latvijos karinis jūrų laivynas pradėjo formuotis Išsivadavimo karo metu, kai paaiškėjo, kad šaliai, turinčiai 496 kilometrų ilgio pakrantės sieną, reikia pajėgų jai apginti. Pagrindinės karinio jūrų laivyno užduotys buvo pakrantės apsauga minomis, mobilia pakrantės artilerija, povandeniniais laivais, lėktuvais, torpedomis, nedideliais greitaeigiais karo laivais, ginkluotais lengvaisiais greitašaudžiais pabūklais. Latvijos karinio jūrų laivyno žlugimas prasidėjo 1940 m. vasarą, kai Latvija buvo priverstinai inkorporuota į SSRS. Dauguma Latvijos karinio jūrų laivyno laivų ir povandeninių laivų buvo sunaikinti arba prarasti per Antrąjį pasaulinį karą. Latvijos laivynas buvo atkurtas 1992 m., Latvijai atkūrus nepriklausomybę. 1992 m. balandžio 11 d. pirmame atnaujinto laivyno karo laive „Sams“ įvyko iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija. Ši data laikoma Latvijos karinio jūrų laivyno atgimimo diena.
Daugiau informacijos šaltinių
https://www.mil.lv/lv/vienibas/juras-speki/kara-flotes-vesture (žiūrėta 2021-10-27)
https://lv.wikipedia.org/wiki/Kara_flote (žiūrėta 2021-10-27)
Susijusios vietos
Paminklas Kaizerlingsui, Latvijos karinio jūrų laivyno įkūrėjui ir vadui
Archibaldas Peteris Teofilius fon Keizerlingas, dar žinomas kaip Archibaldas Keizerlingas, buvo karinio jūrų laivyno karininkas, pirmasis Latvijos Respublikos pakrantės gynybos eskadrilės vadas admirolas. Jis atliko svarbų vaidmenį kuriant Latvijos karinį jūrų laivyną.
A. Keizerlingas buvo kilęs iš senos vokiečių didikų šeimos, gimęs 1882 m. lapkričio 18 d. Augustės dvare, Gruobinios parapijoje.
1895 m. jis įstojo į Rusijos carinio laivyno Sankt Peterburgo jūrų kadetų korpusą, kurį baigė 1901 m., gavęs jaunesniojo karininko laipsnį. Keizerlingas tarnavo 13-ajame laivyne Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir dalyvavo Rusijos-Japonijos kare. 1905 m. gegužę pateko į japonų nelaisvę, bet paleistas buvo paaukštintas iki leitenanto.
1906 m. Keizerlingas buvo vyresnysis karininkas minų kreiseryje. Nuo 1907 iki 1908 m. jis lankė Liepojos povandeninių laivų kursus Liepojoje. Baigęs kursus, jis vėl išvyko į Vladivostoką, kur tarnavo Rusijos Ramiojo vandenyno laivyne, o nuo 1908 iki 1912 m. buvo povandeninio laivo „feldmaršalas grafas Šeremetjevas“ kapitonas. 1911 m. jam buvo suteiktas pirmojo leitenanto laipsnis.
Perkėlęs į Baltijos laivyną, buvo eskadrilės minų tralerio kapitonas, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, kurio pabaigoje jau buvo 1-ojo rango kapitonas.
1918 m. liepą jis išėjo į pensiją iš tarnybos. 1919 m. pradžioje A. Keizerlingas įstojo į Baltijos landesverą, kur tarnavo kavalerijos eskadrilės vadu, turėdamas štabo seržanto laipsnį.
1920 m. balandžio 1 d., kai faktiškai prasidėjo Latvijos karinio jūrų laivyno formavimas, jis buvo paskirtas Sausumos pajėgų štabo viršininko specialiųjų užduočių karininku. 1921 m. Keizerlingui buvo suteiktas jūrų kapitono laipsnis. 1924 m. birželio 27 d. buvo įkurta Latvijos pakrantės gynybos eskadrilė, kurios vadu buvo paskirtas A. Keizerlingas, o 1927 m. – admirolo laipsnis.
