Kolkos kyšulio pasienio apsaugos apžvalgos bokštas

Paskutinėse Kolkos kyšulio pušyse pasislėpęs pasienio apsaugos bokštas, kuriame SSRS laikais nuolat buvo įsikūręs pasienio apsaugos postas, o šalia jo stovintis nedidelis mūrinis pastatas dabar apleistas ir griūva... Bokšto viršus dabar atrodo kiek apleistas, nors po nacionalinės nepriklausomybės paskelbimo mūsų pasieniečiai taip pat stebėjo ten, viršuje, esančią jūros pakrantę, kurią dabar, regis, pakeitė moderni elektroninė radarinė įranga, kuri tikriausiai atitinka visus NATO standartus.

SSRS laikais pasieniečiai iš šio bokšto stebėjo ir kontroliavo Irbės sąsiaurio vandenis, ir tais laikais buvo sakoma, kad net antis negalėjo perplaukti šio sąsiaurio be pasieniečių žinios. Irbės sąsiauris skyrė Mažąją jūrą, arba Rygos įlanką, nuo Didžiosios jūros, arba atvirų Baltijos jūros vandenų. Tokia sąvoka kaip Atvira jūra jau seniai išnyko iš mūsų žodyno, pasitraukus sovietų armijai, ir buvo sėkmingai pamiršta. Atvira jūra buvo sąvoka, atsiradusi vadinamojo Šaltojo karo metu ir žymėjusi teritoriją, iš kurios galėjo kilti ir ateiti grėsmė galingai Sovietų Sąjungai, arba, kas buvo ne mažiau blogai, kažkas galėjo nuspręsti peržengti Geležinę uždangą ir patekti per jūrą į nykstančius Vakarus, pasiimdamas su savimi kokią nors svarbią ir neatskleistą Sovietų Sąjungos paslaptį. Todėl šis sąsiauris, toks panašus į butelio kaklelį, buvo labai atidžiai kontroliuojamas ir stebimas. Ir šias funkcijas atliko ne tik žiūronais ir kalašnikovais ginkluotas pasienietis Kolkos kyšulio bokšto viršuje ir netoliese esančioje radaro stotyje, bet ir pasienio patrulių laivai, kurie nuolat buvo šiame sąsiauryje. Kiekvienas laivas ir valtis, kertantys šį sąsiaurį, prireikus buvo kruopščiai patikrinami. Šie jūreiviai ypač nemėgo jūreivių, kuriuos jie tikriausiai laikė kapitalistų turtuolių stiliaus persekiotojais. Todėl pasienio patrulių laivai dažnai tyčia labai greitai priartėdavo ir, švartuodamiesi, bortais daužydavo jachtų bortus – sako, čia nėra su kuo žaisti! Daugelis jachtų, praplaukusių Irbės sąsiauriu, buvo tyčia tokiu būdu apgadintos. Taip pat verta paminėti, kad sovietmečiu pasirodyti Kolkos kyšulyje pasigrožėti jūros ošimu ir tolumoje stūksančiu Kolkos švyturiu nebuvo taip paprasta, nes čia buvo speciali teritorija, į kurią nebuvo galima taip lengvai patekti, reikėjo leidimų. O jei kas nors išsitrauktų fotoaparatą iš krepšio, geriausiu atveju tai galėtų baigtis priverstiniu juostos eksponavimu, o blogiausiu atveju – sulaikymu, asmens atpažinimu ir galbūt net tardymu...