Kolkos rago pasieniečių apžvalgos bokštas

Paskutinėse Kolkos rago pušyse slypi pasieniečių bokštas, kuriame SSRS laikais nuolat buvo pasieniečių postas, o šalia esantis nedidelis mūrinis pastatas dabar apleistas ir griūva... Bokšto viršus dabar atrodo šiek tiek apgriuvęs, nors po valstybės nepriklausomybės paskelbimo mūsų pasieniečiai taip pat stebėjo jūros pakrantę, ko gero, atitinka modernią įrangą, kurią dabar, atrodo, pakeitė elektroninė įranga.

Sovietmečiu iš šio bokšto pasieniečiai stebėjo ir kontroliavo Irbės sąsiaurio vandenis, o tais laikais buvo kalbama, kad be pasieniečių žinios per šį sąsiaurį negali plaukti net antis. Irbės sąsiauris atskyrė Mažąją jūrą, arba Rygos įlanką, nuo Didžiosios jūros arba atvirų Baltijos jūros vandenų. Atvirosios jūros sąvoka jau seniai išnyko iš mūsų žodyno, pasitraukus sovietų armijai ir sėkmingai pamiršta. Atvira jūra buvo koncepcija, atsiradusi per vadinamąjį Šaltąjį karą ir nubrėžusi teritoriją, iš kurios galėjo kilti grėsmė galingai Sovietų Sąjungai arba, kas ne mažiau bloga, kas nors galėjo nuspręsti peržengti geležinę uždangą ir per jūrą pasiekti mirštančius Vakarus, pasiimdamas svarbią ir neatskleistą sovietinę paslaptį. Todėl šis sąsiauris, kuris buvo panašus į kliūtį, buvo atidžiai stebimas ir saugomas. Ir šias funkcijas atliko ne tik teleskopu ir Kalašnikovo automatu ginkluotas pasienietis Kolkos kyšulio bokšto gale bei netoliese esanti radiolokacinė stotis, bet ir nuolat šiame sąsiauryje buvę pasieniečių patruliniai laivai. Kiekvienas laivas ir laivas, praplaukęs per šį sąsiaurį, prireikus buvo atidžiai apžiūrimas. Šių jūreivių ypač nemėgo jūreiviai, kuriuos jie tikriausiai laikė kapitalistinio stiliaus persekiotojais. Todėl dažnai pasieniečių patruliniai kateriai tyčia labai greitai priplaukdavo ir švartuodami bortais laužydavo jachtų bortus – sako, nėra prasmės su tavimi maišytis! Daugelis per Irbės sąsiaurį praplaukusių jachtų buvo tyčia tokiu būdu sugadintos. Verta paminėti ir tai, kad sovietmečiu pasirodyti Kolkos rage pasimėgauti jūros ošimu ir tolumoje stovinčiu Kolkos švyturiu nebuvo taip paprasta, nes čia buvo ypatinga teritorija, į kurią nebuvo lengva patekti, reikėjo pravažiavimų. O jei kas nors iš rankinės išsitrauktų fotoaparatą, tai geriausiu atveju gali baigtis priverstiniu filmo eksponavimu, o blogiausiu atveju – sulaikymu, asmens tapatybe, o gal net apklausa...