Estijos karinis jūrų laivynas padeda Latvijos pajėgoms Nepriklausomybės karo metu

Geležinei divizijai ir Baltijos vokiečių landesverui verždamiesi Cėsių link, toliau galimai judant šiaurės rytų kryptimi, estai įžvelgė realią grėsmę Estijai. Todėl Estijos kariuomenės vyriausiasis vadas Johanas Laidoneris Cėsių link pasiuntė reikšmingas pajėgas, sustiprindamas jas šarvuotais traukiniais. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad Taline buvo Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno bazė ir vienas iš Vokietijos tikslų buvo susilpninti britų laivyno buvimą Baltijos jūroje ar net pasiekti visišką jos pasitraukimą iš anksčiau vokiečių kontroliuojamų teritorijų.

Vyriausiasis Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas Johanas Laidoneris ir jūrų pajėgų vadas Johanas Pitka nusprendė nedelsdami pulti vokiečių pajėgas prie Rygos iš jūros, taip remdami ir padėdami Estijos ir Latvijos sausumos pajėgoms. Kai estai apie savo planą pranešė Didžiosios Britanijos sąjungininkų atstovui Taline, jie sulaukė atsakymo, kad tai gali būti didelė klaida, kurią vėliau bus sunku ištaisyti. Užkulisiuose verdant politinėms intrigoms, britai, matyt, tuo metu tikėjosi toliau plėtoti von der Goltzo karinę galią ir panaudoti ją savo interesams naikinti bolševikų pajėgas Rusijoje. Tačiau susiklosčius sudėtingai politinei situacijai estai nusprendė įgyvendinti savo planą ir paruošė karinę operaciją, skirtą atakuoti Daugavgryvą.

1919 m. birželio 26 d. Estijos eskadrilė iškeliauja. Jį sudaro minininkas Lennuk, kateris Lembit, mininiai tralai Olev ir Kalev bei ginkluotas ledlaužis Tasuja, prie kurio pritvirtinta barža su amunicija ir kuru. Prie šių jūrų pajėgų turėtų prisijungti ir minininkas „Vambola“. Birželio 28 dieną eskadrilė pasiekia Pernu upę ir išmeta ten inkarą, Vambola prieina prie baržos ir papildo kuro atsargas. Toliau besilaikanti netoli kranto, kad užmaskuotų savo judėjimą, eskadrilė priartėja prie Gaujos upės žiočių ir ten meta inkarą ruošdamasi puolimui.

Ankstų liepos 2 d. rytą, kai sausumos pajėgos jau puolė Rygos priemiesčius, kateriui Lembit buvo įsakyta įplaukti į Dauguvos upės žiotis ir nutildyti vokiečių kranto baterijas, nes tuo metu buvo žinoma, kad estų sausumos daliniai jau pasiekė Mīlgravį. Lembit pasirenkamas todėl, kad jis turi negilią grimzlę ir gali gerai manevruoti. Lembitui tikslia ugnimi sunaikinus vokiečių kranto baterijas, į mūšį stoja minininkas Vambola, priartėjęs prie Daugavgryvos tvirtovės ir nutildęs vokiškus pabūklus. Tuo metu du vokiečių lėktuvai bando atakuoti estų laivus, tačiau abu numušami priešlėktuvinių pabūklų pagalba. Vokiečiai bėga iš Dauguvgrivos tvirtovės, o vokiečių suformuota upės flotilė, ginkluota ir skirta mūšiams prie Dauguvos, patenka į estų rankas. Tai kulkosvaidžiais ir net mažomis patrankomis ginkluoti upės laivai. Dalį savo įgulų perkeldami į šiuos nedidelius laivelius, estų jūreiviai Dauguva išplaukė į Bolderają ir, atidengę ugnį, ten užėmė vokiečių kranto bateriją. Vokiečiai priešinasi ir yra naikinami, tačiau dalis paimtųjų ir sužeistųjų išvežami į didelius laivus Dauguvos žiotyse. Vokiečių pajėgoms šios netikėtos atakos iš jūros gerokai sumažino jų kovinius pajėgumus ir sukėlė grėsmę jų kariuomenės aprūpinimui per Dauguvos upę. Jie demoralizavo jų kovinę dvasią ir atėmė norą tęsti kovą.

Vėliau Estijos karinio jūrų laivyno vadas Johanas Pitka pripažino, kad ši jūrų kovinė operacija buvo viena sėkmingiausių ir reikšmingiausių per visą Estijos Landesvero karą. Stebuklingai, kaip pripažįsta patys estai, ši svarbi kovinė operacija Dauguvos upės žiotyse praėjo be nuostolių estams.

Įdomu ir tai, kad estai išsilaipino ir Mangalsaloje, kurios gyventojai kovas kitame Dauguvos krante stebėjo maždaug iš 2 kilometrų atstumo. Prieš karą Estijos žvejai nuo savo pakrantės Pernu iki pat Narvos dažnai keliaudavo į šią Latvijos pakrantę, siekdami pasipelnyti per lašišų žvejybos sezoną, kuris trukdavo nuo vidurvasario iki Michailo. Ir paaiškėjo, kad tarp estų karių buvo lašišų žvejų, o Mangalsaloje jie sutiko pažįstamus latvių žvejus, su kuriais buvo žvejojama prieš pasaulinį karą. Jie vėl susitiko kaip seni geri draugai. Ir kaip nebūtų – jei karas būtų pasibaigęs.