Netikras gintaras Liepojos pusėje
Jau daugiau nei dvidešimt metų Liepojos pakrantė yra pavojinga dėl dirbtinio gintaro, kurio jūra ypač gausiai išplauna iš savo gelmių per pavasario ir rudens audras.
Žmonės, mėgstantys vaikščioti paplūdimiu ir rinkti didesnius ar mažesnius gintaro grūdelius, kartais suklysta ir pasiima panašios medžiagos, kaip iš jūros išplautas gintaras – baltojo fosforo. Jei įsidėsite jį į kišenę ir leisite išdžiūti, jis užsidegs kontaktuodamas su oru ir paliks sunkius bei sunkiai gyjančius nudegimus. Nuo to kenčia tiek maži vaikai, tiek suaugusieji. Nuo to kenčia tiek Liepojos ir aplinkinių vietovių gyventojai, tiek turistai, atvykę į šią pusę iš Vakarų Europos ir buvusios SSRS. Nudegimų ir apdegusių kūno dalių netrūksta, kaip ir pirmąją pagalbą teikiantiems medikams. Tad iš kur šis pavojingas fosforas atsirado Liepojos apylinkėse?
Antrojo pasaulinio karo metu fosforas buvo įprasta karinė medžiaga, plačiai naudojama aviacijos padegamosiose bombose. Būtent tokio tipo padegamosiomis bombomis (ir ne tik) sąjungininkų aviacija 1945 m. vasario mėn. oro antskrydžių metu sulygino Drezdeną su žeme. Išgyvenę liudininkai pasakojo, kad nuo gausiai mieste išbarstytų fosforo padegamųjų bombų nudegė net gatvių danga. Panašus likimas ištiko ir kitus Vokietijos miestus, įskaitant Leipcigą. Japonijos sostinė Tokijas taip pat patyrė padegamųjų bombų griaunamąją galią, kai ją bombardavo JAV oro pajėgos. Padegamosios bombos Antrojo pasaulinio karo metu Latvijoje taip pat buvo naudojamos abiejų kariaujančių pusių oro antskrydžiuose, tačiau čia tokių masinių oro antskrydžių nebuvo. Tačiau tai nebuvo priežastis, kodėl pavojingos karinės medžiagos atsirado pajūryje.
1988 m., SSRS laikais, Baltijos karo apygardos vadovybė įsakė sunaikinti apie 500 fosforo aviacijos padegamųjų bombų, išlikusių nuo Antrojo pasaulinio karo. Pagal galiojančius reglamentus, tokius užtaisus reikia išardyti ir išlydyti, tačiau buvo nuspręsta viską padaryti daug paprasčiau ir greičiau – viską susprogdinti. Tai buvo padaryta Papės aviacijos taikinių poligone, kuris buvo įsikūręs tarp Jūrmalciemo ir Papės ir užėmė 5000 hektarų plotą. Ši teritorija apėmė ir kopų zoną, ir jūrą. Tyrimai rodo, kad dėl šios kampanijos fosforu galėjo būti užterštas didžiulis 1600 kvadratinių kilometrų plotas. Niekas negali nuspėti, kiek laiko jūra nuplaus šį pavojingą netikrą gintarą – galbūt net per ateinančius šimtą metų, teigia ekspertai. Dažniausiai jis aptinkamas paplūdimyje tarp Bernatų ir Liepojos. Liepojos kryptimi netikrą gintarą iš Papės nuplauna pietų srovė, kuri, kaip teigiama, čia vyrauja. Nudegimai, kuriuos žmonės gauna nuo netikro gintaro, yra sunkūs ir labai gilūs. Belgijos pilietis nudegė net 12% kūno. Turistai iš Vokietijos – susituokusi pora – patyrė pirmo ir antro laipsnio nudegimus. Mažas berniukas parsinešė namo gintaro, paslėpė jį po pagalve, kur užsiliepsnojo fosforas ir vos nesudegė viso namo. Ir tai tik keli atvejai, nes per 20 metų niekas tiksliai nesuskaičiavo aukų, kurios galbūt nuėjo rinkti gintaro, apimtos romantiškų jausmų, bet susidūrė su pavojingu karo agentu – baltuoju fosforu, kurį ten paliko SSRS armija.
Normundas Smaļinskis, 2010 02 17
www.delfi.lv, BNS, www.apollo.lv, www.industreality.lv, www.kurzemes-vards.lv
Susijusios vietos
Karosta, Liepojos karinis uostas (ekskursija)
Karosta yra didžiausia istorinė karinė teritorija Baltijos šalyse ir užima beveik trečdalį visos Liepojos teritorijos. Karosta – unikalus karinių ir įtvirtinimų pastatų kompleksas Baltijos jūros pakrantėje, turintis ypatingą reikšmę Latvijos ir pasaulio istorijoje bei architektūroje. Karostoje yra tokie karinio paveldo objektai kaip Šiaurinis molas ir fortai, Redanas, Karostos kalėjimas, Karostos vandens bokštas, Šv. Nikolajaus stačiatikių Jūros katedra, Oskaro Kalpako tiltas ir kiti.