Baltijos kelias: atminčiai ir studijoms
1989 m. įvykęs Baltijos kelias, net ir prabėgus daugiau nei 30 metų po įvykio, nestokoja dėmesio. Statomi nauji paminklai, rengiami minėjimai ir parodos. Viena iš iniciatyvų – Baltijos kelio dokumentinio paveldo įtraukimas į UNESCO Pasaulio atminties tarptautinį registrą.
1989 m. įvykusio Baltijos kelio atmintis yra puoselėjama pačiomis įvairiausiomis formomis: išsaugomi ir atkuriami palei šio kelio tasą 1989 m. pastatyti paminklai, statomi nauji paminklai ir kiti atminties ženklai, kuriamos muziejų ekspozicijos ir parodos, organizuojami minėjimai ir kt. Vienas iš pavyzdžių, 2010 m. Vilniuje visuomenės iniciatyva ir už visuomenės suaukotas lėšas pastatytas paminklas „Laisvės kelias“. Kaip apibūdina jo iniciatoriai, „Laisvės kelias“ – tai skulptūra, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečiui ir kviečianti visus Lietuvos gyventojus ir patriotus tęsti laisvės ir vienybės kelią. Tai raginimas nepamiršti vienybės idėjų, padėjusių Lietuvai išsikovoti laisvę. Skulptūra simbolizuoja gyvą žmonių grandinę, sujungusią tris nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes. Skulptūra sukurta iš daugiau nei 20 000 vardinių plytų, jos ilgis siekia apie 63 metrus, aukštis – apie 3,5 metro.
2009 m. su Baltijos kelio istorija ir atmintimi susijęs dokumentinis paveldas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio atminties tarptautinį registrą. Paraišką nominacijai „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“ (“The Baltic Way – Human Chain Linking Three States in Their Drive for Freedom”) rengė ir dokumentus teikė Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros ministerijos, nacionaliniai archyvai ir bibliotekos, nacionaliniai komitetai „Pasaulio atmintis“ ir nacionalinės UNESCO komisijos, Lietuvos istorijos institutas, Latvijos tautos fronto muziejus ir Estijos okupacijos muziejus bei kitos institucijos.
Baltijos kelio dokumentinio paveldo sklaidai sukurta informacinė interneto svetainė – www.balticway.net.
2014 m. Baltijos kelio 25-mečio proga ir įgyvendinant projektą „Baltijos kelio pasakojimai“ sukurta dar viena interneto svetainė – https://www.thebalticway.eu/en/. Buvo surinkta 920 pasakojimų iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Projekto medžiaga perduota saugoti Lietuvos centriniam valstybės archyvui, Latvijos nacionaliniam istorijos muziejui ir Estijos okupacijos muziejui.
- The Baltic Way, 2021, prieiga internetu: https://www.thebalticway.eu/en/.
- The Baltic Way – Human Chain Linking Three States in Their Drive for Freedom. 23 August 1989, 2008, prieiga internetu: https://www.balticway.net/.
- Baltijos kelias. Laisvės kelias, 2010, prieiga internetu: https://laisveskelias.lt/.
- „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“, in: Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, 2012–2023, prieiga internetu: https://unesco.lt/komunikacija-ir-informacija/unesco-programa-pasaulio-atmintis/unesco-tarptautinis-registras-pasaulio-atmintis/baltijos-kelias-zmoniu-grandine-sujungusi-tris-valstybes-laisves-vardan.
- „UNESCO tarptautinis registras „Pasaulio atmintis““, in: Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, 2012–2023, prieiga internetu: https://unesco.lt/komunikacija-ir-informacija/unesco-programa-pasaulio-atmintis/unesco-tarptautinis-registras-pasaulio-atmintis.
Susijusios vietos
Paminklai palei Baltijos kelio ruožą Baltijos keliui atminti
Palei Baltijos kelią nuo Vilniaus iki Škilinpamūšio.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos liaudies fronto ir Estijos liaudies fronto iniciatyva trijų Baltijos valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – sujungė gyvoji grandinė. Apie 650 km ilgio grandinėje rankomis susikabino 2 milijonai žmonių. Ši grandinė, žinoma kaip Baltijos kelias, yra vienas iš ryškiausių ir įsimintiniausių įvykių sovietų okupuotoms šalims siekiant Nepriklausomybės.
Baltijos kelias kurį laiką buvo įrašytas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė, o šį įvykį liudijantis dokumentinis paveldas įtrauktas į UNESCO Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Tačiau greta šių pasaulinių ir tarptautinių įamžinimo formų esama ir kuklesnių, tačiau ne mažiau iškalbingesnių. Lietuvoje palei visą Baltijos kelią pastatyti jo atminimui skirti ženklai (kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys). Vien Pasvalio rajone šiandien esama 12 tokių atminties ženklų – iš įvairių medžiagų sukurtų ir įvairaus pavidalo paminklų. O per visą ruožą – jų keliasdešimt. Paminklai statyti pačių Baltijos kelio dalyvių iniciatyva.
Baltijos kelias Lietuvoje prasidėjo Vilniuje nuo Gedimino pilies bokšto. Šiandien šis pradžios taškas pažymėtas pilies akmenyje įtvirtintu medalionu. O Vilniaus Šeškinės mikrorajone (palei Ukmergės plentą, ties Ukmergės g. 24) stovi medinis koplytstulpio pavidalo paminklas, kuris gali būti laikomas simboline minimo ženklų kelio pradžia. Simbolinė jo pabaiga – už 200 km greta Saločių stovintis Baltijos kelio Lietuvos ir Latvijos ruožų susijungimo ženklas.
Baltijos kelio kryžių slėnis
Rytiniame Pasvalio miesto pakraštyje, prie „Via Baltica“ automagistralės (E67, A10), yra nukreipiantys kelio ženklai.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos liaudies fronto ir Estijos liaudies fronto iniciatyva trijų Baltijos valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – sujungė gyvoji grandinė. Apie 650 km ilgio grandinėje rankomis susikabino 2 milijonai žmonių. Ši grandinė, žinoma kaip Baltijos kelias, yra vienas iš ryškiausių ir įsimintiniausių įvykių sovietų okupuotoms šalims siekiant Nepriklausomybės.
Įvykiui įamžinti palei Baltijos kelio trasą (Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Saločiai) pradėti statyti atminimo ženklai. „Kad ši diena liktų įamžinta, kiekvienas vešim ką nors pakelės paminklams. Po akmenį, kaip savo nelaisvę, sumesim į krūvas, kad sumūrytume į aukurą... Gal žemės maišelį – kad senovės papročiu pilkapį supiltume... Gal kryžių...“ (rašytojas Kazys Saja, 1989 m. rugpjūčio 17 d.). Baltijos kelio kryžių slėnis ties Pasvaliu yra vienas iš šio atminties kelio monumentų.
Kryžių slėnio istorija prasidėjo dar Baltijos kelio išvakarėse, kai pasvaliečiai čia iš lauko akmenų pradėjo krauti Laisvės aukurą. Rugpjūčio 23 d. slėnyje kryžius pastatė kelio dalyviai iš Pasvalio, Akmenės, Joniškėlio, Kretingos, Mosėdžio, Pakruojo. Vėliau kryžiai čia statyti svarbiems įvykiams ir iškiliems žmonėms atminti, iškilo kryžiai draugiškoms norvegų ir švedų tautoms. 2024 m. slėnyje stovėjo 14 kryžių.
Baltijos kelio Lietuvos ir Latvijos ruožų susijungimo ženklas
1989 m. rugpjūčio 23 d. trys Baltijos tautos – lietuviai, latviai ir estai – susivienijo istoriniam įvykiui, pavadintam Baltijos keliu. Šią dieną, siekiant pažymėti 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo metines, buvo suorganizuota įspūdinga taikaus pasipriešinimo akcija. Apie 2 milijonus žmonių rankomis susikibo į gyvąją grandinę, kuri nusidriekė 650 kilometrų nuo Vilniaus per Rygą iki Talino. Baltijos kelias tapo ne tik solidarumo simboliu, bet ir stipriu pranešimu pasauliui apie Baltijos šalių ryžtą atkurti savo Nepriklausomybę.
Vienas svarbiausių šį įvykį liudijančių paminklų – Lietuvos ir Latvijos valstybių pasienyje stovintis ženklas, kuris yra pastatytas 2014 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių klubo ir 1989 m. Baltijos kelio organizatorių iniciatyva.
