Meilės istorija, kurią užbaigė karas
Ši istorija pasakoja apie Prano Laucevičiaus ir Rūtos Gurvičiūtės meilę ir išlikimo kovą Antrojo pasaulinio karo metais. Ji liudija apie drąsą, pasiaukojimą ir mirtį, kai karo žiaurumai užgniaužė tautybių ribas, bet ne žmonių jausmus.
1937 m. Telšiuose lietuvis Pranas Laucevičius susipažino su žydaite Rūta Gurvičiūte. Jų draugystė nutrūko, kai Rūta išvyko į Kauną studijuoti Vytauto Didžiojo universitete, kur susituokė su inžinieriumi Cemechu Ginzburgu. Vėliau jaunavedžiai grįžo į Telšius.
1941 m. naciai okupavo Lietuvą. Visi žydai, tarp jų ir Rūta su šeima, buvo suvaryti į Telšių getą. Jos vyras ir tėvas netrukus buvo sušaudyti. Rūtai, mokančiai vokiškai, pavyko ištrūkti dirbti į Telšių “Alkos” muziejų. Sužinojęs apie grėsmę geto likvidavimu, Pranas slapta parsivedė Rūtą į savo namus ir pradėjo ją slėpti. Jų jausmai atsinaujino. Močiutės reikalavimu slapta susituokė katalikiškomis apeigomis.
Kad būtų saugiau, Pranas ir Rūta persikėlė į Laižuvą, kur Pranas mokytojavo, o Rūta dirbo jo padėjėja. Kad išvengtų įtarimų, Rūta pakeitė pavardę į Viktoriją Laucevičienę. 1942 m. lapkričio 6 d. jiems gimė sūnus Telesforas. Augant grėsmei, kūdikį perdavė Prano motinai Telšiuose. Patys bėgo toliau – į Balsių kaimą prie Tryškių. Deja, juos atpažino vietos gyventojas, buvęs Rūtos pažįstamas iš universiteto. 1944 m. spalio 5 d., vos kelioms dienoms iki Raudonosios armijos atėjimo, Pranas ir Rūta buvo suimti vokiečių žandarų. Pasakojama, kad Pranui buvo siūlyta šauti į Rūtą mainais už savo gyvybę, bet jis atsisakė. Abu buvo sušaudyti ant Virvytės upės kranto. Rūta tuo metu laukėsi antro vaikelio.
Po karo Telesforą užaugino močiutė ir teta. Jis baigė mokyklą Telšiuose ir tapo chemiku – kaip buvo svajojusi jo mama.
