Paskutinis mūšis Užpelkių miške
1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrityje, Užpelkių miške, įvyko lemtingas mūšis, kurio metu žuvo LLKS tarybos prezidiumo narys, Vasario 16-osios deklaracijos signataras Bronius Liesys-Naktis kartu su kitais Prisikėlimo apygardos partizanais.
Viktoras Šniuolis-Vytvytis, mūšio dalyvis ir liudininkas, prisimena: "1949 m. rugpjūčio 10 d. iš Kęstučio apygardos atžygiavo Žadgaila. Po poros dienų Svajūnas, Žadgaila, Naktis, Džiugas ir aš rugpjūčio 12 d. vakare susirinkę reikiamą dokumentaciją, pasiėme rotatorių, rašomąją mašinėlę išžygiavome į Užpelkių mišką [...] Nužygiavę apie 20 km paryčiais pasiekėme Užpelkių mišką. Ten, dieną anksčiau atėję, jau laukė keturi prisikėlimiečiai.
Išaušo gražus rugpjūčio 13-osios rytas. Budėjau stovykloje, o dar vienas partizanas buvo atokiau sargyboje. Atėjo ryšininkas Dangus ir pasakė, kad apylinkėje ramu, mama ruošia pusryčius, kuriuos netrukus atneš. Kalbėdamas su ryšininku pastebėjau, kad stovyklą supa čekistai ir sušukau: 'Vyrai, pavojus!'
Prasidėjo pragariška ugnis. Čekistai mus norėjo išstumti į lauką, bet Svajūnas davė komandą pralaužti apsupimo žiedą ir veržtis į miško gilumą. Veržėmės planingai, su perbėgimais, vieni kitus dengdami ugnimi. Baigiant išsiveržti iš apsupimo žiedo padariau perbėgimą ir, įsitvirtinęs už storo medžio, atidengiau ugnį. Tuo metu poziciją keitė Žadgaila. Susilyginęs su manimi staiga sudejavo, griebėsi už krūtinės ir sukniubo. Dar kartą pakeičiau poziciją ir kitoje nuo manęs pusėje sukniubo Naktis [...]
Už kokių 20 metrų nuo mūsų gulėjo Svajūnas. Jis turėjo keisti poziciją, bet tik pasukęs galvą į mus pasiliko vietoje ir toliau mus dengė ugnimi. Tai buvo paskutinis jo žvilgsnis... Mes pasitraukėme, o jis pasiaukojo, pasiliko ir žuvo..."
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio memorialas Minaičiuose (Minaičių bunkeris-muziejus)
1948 m. rudenį Prisikėlimo apygardos štabas ieškojo vietos žiemojimui, tam buvo pasirinkta partizanų rėmėjų A. ir S. Miknių sodyba Minaičių kaime (Radviliškio r.). Partizanai po klėtele išsikasė nedidelį bunkerį, kuriame apsigyveno apygardos štabo nariai.
1949 m. vasario 16 d. partizanų vadai Minaičiuose baigė sudaryti ir paskelbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją, kurios pagrindinis tikslas - Lietuvos parlamentinės respublikos atkūrimas 1920–1926 m. pavyzdžiu. Oficialiai posėdžiuose dalyvavo 8 asmenys: Jonas Žemaitis-Vytautas, Juozas Šibaila-Merainis, Petras Bartkus-Žadgaila, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Leonardas Grigonis-Užpalis ir Bronius Liesys-Naktis.
Bunkeris buvo naudojamas ir vėliau, jame partizanė farmacininkė Izabelė Vilimaitė-Stirna gydė Užpelkių kautynėse sunkiai sužeistą partizaną Lauryną Mingilą-Džiugą. 1953 m. nebegyvenamas bunkeris įgriuvo ir buvo užverstas šeimininkų.
2010 m. pradėti partizanų bunkerio, sodybos klėties atkūrimo ir paminklo statymo darbai. Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų vardai. Klėtyje įrengtas autentiškas, stiklu dengtas, partizanų bunkeris, kurį lankytojai gali apžiūrėti iš viršaus, o klėtyje įrengta ekspozicija.
Partizanų ryšininkų Sajų sodyba
Partizanų rėmėjų Sajų sodyba Balandiškyje, Grinkiškio seniūnijoje, Radviliškio rajone yra susijusi su kovomis už laisvę Lietuvoje. Jos istorija dažniausiai pateikiama kartu su Miknių sodybos, esančios netolimuose Minaičiuose (Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio memorialas).
Ši nuošali ir kukli sodyba, pasak įvykių liudininko Viktoro Šniuolio-Vitvyčio prisiminimų, ką patvirtina ir kai kurie tyrimai, buvo vieta, kurioje galimai paruošti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) įkūrimo dokumentai. LLKS tapo svarbiausia pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizacija, apėmusi visos Lietuvos teritoriją. Skelbiama, kad jau nuo 1946 m. laisvės kovotojai į šią sodybą užsukdavo pailsėti ir pasistiprinti. Po 1949 m. vasario mėn. partizanų ryšininkų Miknių sodyboje įvykusio partizanų vadų suvažiavimo Sajų sodyboje (daržinėje įrengtame bunkeryje) veikė LLKS Visuomeninės dalies štabas, leistas LLKS periodinis leidinys – laikraštis „Prie rymančio rūpintojėlio“.
Sajų sodybos bunkeryje ne kartą lankėsi, žiemojo ar sužeisti gydėsi partizanai. Laisvės židinys Sajų sodyboje gyvavo iki 1952 metų. Tų metų rudenį buvo susektas bunkeris, o sodybos šeimininkai suimti.
Šiuo metu sodyba yra beveik visai sunykusi, tačiau joje yra paminklas, informacinis stendas ir koplytstulpis skirtas svarbiems istoriniams įvykiams, vykusiems šioje vietoje atminti.
