Kurmaičių tiltas: karo vaiduoklių vieta

Mažeikių rajone, Kurmaičiuose, 1904-1905 m. pastatytas geležinkelio tiltas per Ventą tapo ne tik strategiškai svarbiu objektu karo metu, bet ir vieta, apie kurią sklando paslaptingi pasakojimai apie karių vaiduoklius ir nepaaiškinamus reiškinius.

Senasis tiltas, kurio liekanos matomos po naujuoju, pastatytu prieš dešimtmetį, liudija apie intensyvius karo veiksmus - sienos suvarpytos kulkų, išlikę keturių aukštų bokšteliai su kulkosvaidžių lizdais. "Neturiu žodžių papasakoti, kas ten dedasi vakare prieš vidurnaktį. Pro langelį pamatėme kažkokį sunkiai įžiūrimą atvaizdą. Paskui į mane kažkas metė akmenį... Atrodė, kad mane kažkas smaugia. Pradėjo trūkti oro, riedėti ašaros," - pasakoja viena iš liudininkių. Kitas lankytojas prisimena: "Išgirdau, kaip ir draugai aplink išsigandę, kai pamatėme lyg šešėlius žygiuojančius kareivius. Iki dabar nesupratau, kas ten įvyko, bet tai atrodė labai tikra." Vietovė, dabar vadinama "Vaiduoklių slėniu", siejama su Antrojo pasaulinio karo žudynėmis ir kankinimais. "Mitais nelabai tikiu, tačiau tikiu, kad ten nejauku. Vaikštant ten galima rasti iš šakų ar pagaliukų surištus kryželius. Sako, kad taip žmonės saugodavosi nuo vaiduoklių," - pasakoja vietinė gyventoja.

Pasakotojas: Vietiniai Kurmaičių gyventojai ir tilto lankytojai (anoniminiai liudininkai)

Susijusios vietos

Geležinkelio tilto statinių kompleksas Kurmaičiuose

Šioje vietoje vienas šalia kito stovi du metaliniai tiltai (senasis ir naujasis) per Ventos upę. Jie yra Kurmaičių kaime, Mažeikių rajone, apie 7 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, 2 km į rytus nuo Ventos (Pumpurų) geležinkelio stoties, 2,8 km į rytus nuo kelio  219  Bugeniai–Pikeliai, šalia sodų bendrijos. Prieigose pastatyta lankytino objekto nuoroda.

Senasis metalinis geležinkelio tiltas su 2 mūriniais sargybos bokštais yra apleistas, pramintas tiltu-vaiduokliu. Judėjimas vyksta netoliese sukonstruotu nauju Kurmaičių geležinkelio tiltu.

Pirmasis medinis tiltas per Ventos upę buvo pastatytas 1871-1873 metais, tiesiant Liepojos-Romnų geležinkelį. Tiltu gabenti svarbūs kroviniai carinės Rusijos reikmėms, tad 1904-1905 m. jis buvo pakeistas tvirtesniu mediniu tiltu, kuris buvo susprogdintas per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 m. balandį.

1918 m. tiltas buvo atstatytas, šį kartą jo konstrukcijos buvo pakeistos metalinėmis, darbą atliko vokiečiai. Naujas tiltas tapo vienų ilgiausių to meto plačiojo vienvėžio geležinkelio tiltų, jo ilgis – 70 metrų. 

Antrojo pasaulinio karo metais dėl savo strateginės svarbos tiltas buvo vienu labiausiai saugomų objektų Mažeikių krašte. Abiejuose krantuose esantys mūriniai sargybos bokštai su visu permetru išdėstytomis šaudymo angomis yra išvarpyti kulkų, liudijančių apie prie tilto vykusius susišaudymus. Pasakojama, kad 1941 m. vokiečių kariai tilto apylinkėse galėjo sušaudyti apie 4000 žmonių. Tiltas buvo akylai saugomas ir Antrosios sovietinės okupacijos metais, kaip strateginės reikšmės objektą kariškiai jį saugojo iki XX a. 7 deš.

Naujasis tebenaudojamas tiltas yra pastatytas virš pirmojo susprogdinto tilto liekanų, tad vienoje vietoje galima pamatyti net trijų skirtingų laikotarpių tiltų konstrukcijas. Apleistas senasis tiltas yra apipintas legendomis apie naktimis prie jo girdimus šūvių garsus ir besivaidenančias kareivius. 

Senasis geležinkelio tiltas nuo 2007 m. yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Šalia tilto yra pastatytas informacinis stendas lietuvių ir anglų kalbomis.