Kruvinos grindys Telšių KGB rūsyje
Telšių KGB kalėjimo kalinių prisiminimai atskleidžia siaubingas kalinimo sąlygas - nuo fizinių kankinimų iki nežmoniškų gyvenimo sąlygų perpildytose kamerose.
"Sąmonę atgavau tik Telšiuose, KGB kameroje, ant plikų lentų gulto," - rašo partizanas Stasys Mockus-Kiaunė. Jo rankos sulaužymo istorija tapo vienu žiauriausių tardymo metodų pavyzdžių - plaštaka buvo "gudriai įkišta tarp geležinių durų staktos ir durų taip, kad jas užveriant tiesiog sutrupinti du pirštai."
Partizanė Aldona Gričiūtė-Saulė, suimta 1947 metų spalio 5 dieną, prisimena košmariškas kalinimo sąlygas: "Kameroje buvome devynios moterys, o joje - nešvara ir skurdas. Ant gulto negalima apsisukti, jo galas aukštėjančiai užkaltas lentomis - tai 'pagalvė'. Penkios čia turėjome gulėti, o likusios - ant žemės."
Vieną dieną iš jų kameros išvarė dvi merginas valyti grindų - visur buvo kraujas. "Išvežė mirusiąją - neatlaikė kančių," - prisimena Gričiūtė-Saulė. Ji pati dėl sumušimų negalėjo sėdėti, ilsėjosi atsiklaupusi ant kelių ir pasirėmusi alkūnėmis.
Higienos sąlygos buvo siaubingos: "Greta pastatytas kibiras - išvietė. Nepraėjus nė savaitei, rankos apteko niežais. Vėliau jais užsikrėtė visos minkštosios kūno vietos. Žiurkės ėjo per galvas." Kalinės iš minkytos duonos pasidarė rožinį, prie kurio pririšo iš laisvės laikų išsaugotą medalikėlį, bet ir tą žiurkė nutempė į savo urvą.
Tardymai vykdavo naktimis. "Tardytojai kalbasi apie žvejybą, o tu, žmogau, stovi kampelyje ir klausaisi galiūnų kalbos. Jei ko neatsakai - smūgis gumine lazda," - liudija Gričiūtė-Saulė.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Buvęs Telšių kalėjimas
Buvęs Telšių kalėjimo pastatas stovi Respublikos gatvėje, Telšių miesto centrinėje dalyje.
Po 1908 metų Telšių gaisro istorizmo stiliumi neogotikinį pastatą pastatė privatus asmuo – turtingas žydas Neimanas. Jis sutarė su okupacine carine valdžia, kad pastatą pastatys per gaisrą sudegusio apskrities policijos valdybos pastato paskirčiai pagal valdžios nurodytas sąlygas ir jį valdžiai nuomos. Tai buvo vienas gražiausių pastatų Telšiuose. Per Pirmąjį pasaulinį karą pastatas pritaikytas Telšių apskrities kalėjimui. Kaip kalėjimas jis naudotas ir nepriklausomos Lietuvos laikais (1918-1940) ir sovietinės okupacijos laikotarpiu, iki XX a. penkto dešimtmečio pradžios. Pastate 1940-1941, 1944-1953 m. veikė NKGB–MGB–KGB Telšių aps. vidaus kalėjimas.
1941 m. birželio 22 d., kilus imperialistiniam karui tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos, Telšių kalėjime kalėjo 162 kaliniai – 76 NKGB tardyti kaliniai. Dar birželio 23 d. visus kalinius norėta išvežti, bet šis planas žlugo, nes vietiniai komunistų partijos vadovai, NKVD ir NKGB vadovai pabėgo iš miesto. Jokių transporto priemonių kaliniams išvežti niekas neskyrė. 1941 m. birželio 24 d. rytą Telšių kalėjimą apsupo 8-oios Raudonosios armijos 123-iosios divizijos dalinys, paskubomis buvo sudarytas trijulės teismas, vadovaujamas NKGB Telšių apskrities viršininko Petro Raslano, – tad jis bei Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas Domas Rocius ir NKGB Kretingos apskrities viršininko pavaduotojas valstybės saugumo ltn. Jermolajevas ir kt. visiems 76 Telšių kalėjime kalintiems politiniams kaliniams skyrė mirties bausmę. Kiti kaliniai buvo paleisti namo. Trumpa birželio 25-osios naktis, – rytuose jau nedrąsiai brėško aušra, kai sunkvežimiai su kaliniais pajudėjo Rainių link. Trims kaliniams pavyko iš sunkvežimių ištrūkti, – deja, juos netrukus pasivijo raudonarmiečių kulkos... Sumaitoti 73-ų kalinių kūnai Rainiuose atsitiktinai rasti 1941 m. birželio 28 d.
Vėliau pastate įsikūrė Telšių muzikos mokykla, kuri čia veikė iki 1994 m. Deja, pastatas iš išorės ir viduje sovietmečiu buvo smarkiai suniokotas.
Restauruojant pastatą, jo viduje, sienose atsidengė pavardžių įrašai, Gedimino stulpai, įvairios datos. Aptiktos ir užmūrytos grotos.
1997 m. birželio 24 d. prie pastato LPKTS Telšių skyriaus rūpesčiu buvo atidengta paminklinė lenta, skirta 1941 m. birželio naktį iš 24 į 25 d. Rainių miškelyje nukankintų 73-ių Telšių kalėjimo politinių kalinių atminimui.
2006 metais, prisimenant Rainių Kankinių nukankinimo 65-ąsias metines, prie buvusio kalėjimo atidengta meniška paminklinė lenta (autorius – Gintaras Gailius, architektas - Algirdas Žebrauskas).
