Žemaičių partizanų apygarda
III Nacionaliniai partizanai, IV Sovietų okupacija

Paminklas Alsėdžių apylinkėse yra skirtas pagerbti žuvusiems Žemaičių apygardos Alkos ir Šatrijos rinktinių partizanams, kurie pokario metais aktyviai kovojo su sovietų okupacija. Paminklas primena visus tuos, kurie šiose apylinkėse gynė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, kovodami su daug stipresnėmis ir geriau ginkluotomis sovietų pajėgomis.

Paminklas buvo pastatytas siekiant įamžinti Alkos ir Šatrijos rinktinių kovotojus, kurie šioje vietoje buvusiuose apkasuose buvo užkasti 1944-1953 m.

Paminklą sudaro tipinių partizanų atminimo ženklų kompozicija. Autoriai – dizaineris Romas Navickas ir architektė Viktorija Molienė. Paminklas atidengtas 2004 m. rugpjūčio 29 d. buvusio Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizano, politinio kalinio Alfonso Norkaus-Žilvičio rūpesčiu.

Šiandien šis paminklas yra vienas iš daugelio, kurie Žemaitijoje ir visoje Lietuvoje primena partizaninį pasipriešinimą.

1947 m. Dievo krėslo miško (Telšių r.) glūdumoje įsikūrė Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanai, vadovaujami Edmundo Rekašiaus-Lakūno. 1949 m. gegužės 21 d. MGB vykdytos operacijos metu partizanų stovykla, kurioje tuo metu buvo 11 partizanų, buvo surasta. 
Prasidėjus kautynėms, per susišaudymą žuvo 7 partizanai, tarp kurių ir Šatrijos rinktinės vadas - Aloyzas Mažutis-Šarūnas. Operacijos metu 4 partizanai buvo suimti, 3 iš jų sunkiai sužeisti. Kuopos vadui Edmundui Rekašiui-Lakūnui ir Steponui Rekašiui-Dariui pavyko iš apsupties pabėgti. Mūšio metu žuvusių partizanų užkasimo vietas nustatė broliai Alfredas ir Romualdas Jonušai, remdamiesi liudininkų pasakojimais ir KGB dokumentais. 
Šiandien Dievo krėslo miške yra pažintinė trasa (apie 5 km ilgio), kur galima pamatyti kautynių ir partizanų žūties vietą žymintį kryžių, atstatytą bunkerį, kuriame 1947-1948 m. gyveno ir dirbo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės operatyvinio skyriaus viršininkas Zigmas Tomkus, o 1949 m. gegužę bunkeryje buvo apsistoję ir Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai. Taip pat take yra atstatyta Žarėnų kuopos partizanų žeminė, partizanės Irenos Belazaraitės-Žibuoklės žūties vietą žyminti koplytėlė, kryžius su žuvusių partizanų pavardėmis, paminklas Žemaitijos partizanams bei kiti atminimo ženklai.
 

Apie 1,5 km į rytus nuo Krakių gyvenvietės, Jonuškio miškelyje, dešiniajame Kutuvio krante atkurta buvusi pokario laisvės kovų dalyvių slėptuvė.

1948 m. sausio 3 d., išduoti MGB agento, po didvyriškos kovos čia žuvo du partizanai: 29-erių metų „Alkos“ rinktinės narys, grupės vadas Albertas Švažas-Vanagas ir 25-erių metų Pranas Šiuipys.

1999 m. šioje vietoje buvo pastatytas nedidelis ąžuolinis kryžius, o 2005 metais pamiškėje prie kelio Kuršėnai–Mažeikiai žuvusiųjų atminimą įamžino Vyčio kryžiaus formos stulpas. Tais pačiais metais partizanų palaikai buvo perlaidoti Viekšnių kapinėse.

„Kai pradėjome darbus, čia buvo stipriai žolėmis apžėlusi, beržais apaugusi aikštelė. Pradėjome kasti iš lėto, tikėdamiesi aptikti bunkerio rąstų liekanų, tačiau jų neradome, mūsų radinys buvo tik aprūdijusi granata. Išrausėme du galingus akmenis ir tada tapo aišku, kad esame reikiamoje vietoje – pasak liudininkų, bunkeris buvęs tarp tų akmenų, partizanai pro juos šokdavo į vidų, kad suklaidintų nekviestus svečius“, – apie bunkerio įrengimą pasakojo P. Trakinis.

Partizanų bunkerio brėžinys rastas archyviniuose dokumentuose, ir pagal jį 2010 m. buvo atkurtas dabartinis bunkeris. Jo konstrukcija atitinka originalų brėžinį, tačiau, pasak amžininkų, jis buvo „seklesnis“, mažesnio dydžio ir pastatytas iš rąstų.

Rietavo kapinėse yra memorialas, skirtas 1944-1953 m. Rietavo apylinkėse kovojusiems ir žuvusiems Žemaičių ir Kęstučio apygardų Šatrijos, Kardo, Dariaus rinktinių partizanams ir jų rėmėjams atminti.

Rietavo krašte sovietmečiu buvo vykdomos brutalios represijos prieš partizanus ir jų rėmėjus, o dalis kovotojų buvo suimti, kankinti ir galiausiai nužudyti. Daugelio partizanų kūnai, įskaitant tuos, kurie kovojo Rietavo apylinkėse, buvo slapta užkasti miškuose arba Rietavo dvaro teritorijoje. Sovietų saugumo struktūros slėpė jų kūnus, siekdamos nutraukti bet kokius ryšius su jų kova ir įbauginti gyventojus. Penkių partizanų palaikai buvo atsitiktinai rasti 2010 m. rugsėjo 23 d. Rietavo dvaro teritorijoje, vykdant Rietavo dvaro restauracijos darbus.

Šis memorialas, sudarytas iš kryžiaus ir paminklų su žuvusiųjų vardais simbolizuoja aukas už laisvę, suteikia galimybę prisiminti tuos, kurių pasiaukojimas buvo ilgą laiką pamirštas ar slopinamas.

Telšių Nepriklausomybės aikštėje stovintis paminklas skirtas Žemaičių apygardos partizanams bei Laisvės kovoms atminti. Įdomu, tai, kad įvairiuose Lietuvos miestuose yra pastatyti įspūdingi paminklai, skirti tame krašte veikusių partizanų apygardų veiklai atminti.

Žemaičių apygarda – 1945 m. įkurta Lietuvos rezistencinio pasipriešinimo Telšių, Kretingos, Mažeikių apskrityse bei dalyje Tauragės apskrities dalyvius vienijusi partizanų apygarda. Šiaurės Vakarų Lietuvoje jau nuo 1944 m. vidurio itin aktyviai veikė Lietuvos laisvės armijos žmonės, karinė tradicija čia buvo labai stipri. Kovotojai, kurie nepriklausė LLA buvo priimami į veikiantįjį bei Organizacinį sektorius.

Apygarda leido laikraščius „Laisvės balsas“, „Kovojantis lietuvis“, „Malda girioje“. Jai  priklausė trys rinktinės – Kardo, Alkos ir Šatrijos. Apygardos štabas buvo sunaikintas 1953 m. rugpjūčio 29 d. Paskutinis apygardos partizanas Pranas Končius-Adomas žuvo 1965 m. liepos 6 d.

Paminklą sudaro ant pakylos esanti kolona su reljefine kryžių kompozicija apatinėje dalyje bei partizanų atminimui skirtais užrašais. Autorius – žymus skulptorius Regimantas Midvikis, sukūręs ne vieną žymią skulptūrą įvairiuose Lietuvos miestuose, tarp jų paminklą karaliui Mindaugui Vilniuje.

Varnių miestelyje, Telšių rajone, pastatytas paminklas vienam iš partizanų vadų – Vladui Montvydui-Žemaičiui.

Paminklas pastatytas minint 60-ąsias Žemaičių apygardos partizanų  vado Vlado Montvydo-Žemaičio žūties metines, 2013 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos laisvės armijos (LLA) ir jos pirmininkės Irenos Montvydaitės-Giedraitienės iniciatyva pastatytas granitinis paminklas paskutiniam Žemaičių apygardos vadui Vladui Montvydui-Žemaičiui atminti su įrašu „Atiduok Tėvynei, ką privalai!“

Vladas Montvydas-Žemaitis priklausė Šaulių sąjungai, 1944 m. su kitais įkūrė Telšių apskrities Lietuvos Laisvės armijos (LLA) Vanagų grupę, kuriai vadovavo, taip pat įrengė 3 pirmąsias partizanų slėptuves. V. Montvydo rūpesčiu Žemaičių apygardoje leisti laikraščiai Kovojantis lietuvis, Malda girioje, Laisvės balsas, 1952 m. išleistas eilėraščių rinkinys Laisvės kovų aidai.

Vladas Montvydas-Žemaitis buvo paskutinis, ilgiausiai Žemaičių apygardai vadovavęs partizanų vadas, žuvęs 1953 m. pasaloje, Žemaičių apygardos štabo bunkeryje, po apie 2 valandas trūkusio susišaudymo su vidaus kariuomenės kareiviais ir stribais. Kūnas buvo išniekintas Varniuose prie stribų būstinės, o užkasimo vieta nežinoma.

Pamedžių (Montvydinės) miške, Plungės rajone, galima rasti partizaninių kovų atminimo kryžių, liudijantį apie 1950 m. gruodžio 10 d. įvykusias kautynes. Tuomet žuvo trys Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Platelių kuopos Auklėtinio būrio laisvės kovotojai: Vincas Platauna-Audra (g. 1929 m.), Juozapas Sakalauskas-Pelėda (g. 1928 m.), Pranas Sereckis-Ąžuolas (g. 1931 m.), o būrio vadas Ignacas Žabinskis-Auklėtinis (g. 1931 m.) buvo sunkiai sužeistas, suimtas gyvas ir 1951 m. spalio 11 d. sušaudytas Vilniuje.

MGB kareiviai kartu su Salantų stribais buvo apsupę Pamedžių (Montvidinės) miške buvusį partizanų bunkerį. Neįkabėjus partizanų pasiduoti, bunkerio prieigose kilo kautynės, trūkusios apie dvi valandas. Į dviejų dalių bunkerį buvo įmesta keletas rankinių granatų, apieškant bunkerį buvo surasta automatinių šautuvų.

2019 m. partizanų bunkerį tyrinėjo archeologas dr. Gediminas Petrauskas. Rasta 159 įvairūs radiniai (šovinių tūtelės,  kulkos, rankinių granatų dalys, aprangos ir ekipuotės reikmenys ir kt.).

Dabar bunkerio vietoje išliko keturkampė (3x2,6 m dydžio), iki 1 m gylio duobė nuslinkusiais šlaitais. Pasakojama, kad bunkerį kasinėjo stribai.

Lietuvos laisvės armijos (LLA) partizanų treniruočių ir šaudymo stovykla, žinoma kaip "Vanagų" stovykla, buvo įkurta Žemaitijoje, Plokštinės miškuose, netoli Platelių. Ši stovykla buvo svarbi LLA struktūros dalis, kur partizanai rengėsi kovai su sovietų okupacine valdžia.

Stovykla buvo įkurta 1944 m. rugpjūtį, kai Sovietų Sąjunga antrą kartą okupavo Lietuvą. „Vanagų“ grupės nariai čia mokėsi ne tik šaudymo ir partizaninio karo taktikos, bet ir išgyvenimo gamtoje įgūdžių. Jie rengėsi ilgalaikiam pasipriešinimui miškuose, kad galėtų kuo efektyviau veikti slapta ir organizuoti atakas prieš sovietų struktūras. Stovykloje buvo mokomi ne tik ginkluoto pasipriešinimo, bet ir žvalgybos, ryšių užtikrinimo, maskavimosi bei kitų būtinų partizanams įgūdžių.

Plokštinės miškai buvo pasirinkti dėl savo tankumo ir atokumo – ši vietovė leido partizanams slėptis nuo okupantų. Stovyklos veikla ilgainiui apraizgė aplinkinius miškus sudėtingais partizaniniais takais, kurie sovietams ilgai buvo sunkiai suvokiami. Čia treniravosi įvairių amžių vyrai ir moterys, įskaitant buvusius šaulius, karius ir paprastus Lietuvos gyventojus, pasirengusius kovoti dėl Lietuvos laisvės.

2019 m. Plokštinės miške buvo nustatyta tiksli 1944 m. rugpjūčio 15–25 d. „Vanagų“ karinių mokymų vieta, kurią patvirtino daugelio pateikėjų – karinės mokomosios stovyklos dalyvių – pasakojimų detalės, sukaupta naujų, iki tol nežinomų duomenų apie stovyklos įrengimą ir joje tarnavusių „Vanagų“ buitį. Vietą tyrinėjo Gediminas Petrauskas.

Nors lankantis vietoje nėra ypatingų šiai stovyklai skirtų ženklų, tačiau buvusius istorinius įvykius atspindi vis dar randamos tūtelės ir kulkos bei jų žymės pušyse.

Memorialas įkurtas Kryžkalnyje, šalia svarbių kelių susikirtimo.  Didžiulis, memorialą žymintis kalavijo formos obeliskas, yra gerai matomas važiuojant autostrada Klaipėda-Vilnius ties Kryžkalniu.

Partizanų memorialas yra skirtas pagerbti Lietuvos partizanams, kurie pokario laikotarpiu kovojo prieš sovietinę okupaciją siekdami nepriklausomos Lietuvos. Tai viena didžiausių Lietuvoje vietų, įprasminančių partizanų pasiaukojimą ir atminimą.

Memorialas, sukurtas skulptoriaus Tado Gutausko ir architekto Sauliaus Pamerneckio, buvo atidarytas 2020 m. rugsėjo 20 d. Jis primena ne tik praeities aukas, bet ir kviečia lankytojus prisiminti laisvės kainą bei didžiuotis savo šalies istorija.

Memorialą sudaro trys dalys: 25 metrų aukščio kalavijo formos obeliskas, kuris simbolizuoja partizanų stiprybę ir kovos dvasią, taip pat atminimo siena, kurioje iškalti apie 20000 žuvusių partizanų vardai, išdėstyti Vyties kryžiaus formos stelose bei Pagerbimo aikštė su nežinomo partizano kapu, kuris simbolizuoja visus nežinomus ir neužrašytus, tačiau už Lietuvą paaukojusius savo gyvybes.