Kaip Latvijos valdžios pareigūnai kvailino Pampalio šalininkus bolševikus
Buvęs Pampalių mokyklos direktorius (iki 1959 m.) Alfredas Brūnsas asmeniškai parašė įspūdingą knygą apie Pampalių mokyklos istoriją ir su ja susijusius istorinius įvykius su autentiškomis nuotraukomis. Alfredas Brūns knygoje aprašo Nepriklausomybės kovų įvykius Pampaliuose, išsamiai aprašydamas įvykius, kuriuose dalyvavo Latvijos valstybės veikėjai, bolševikų rėmėjai, vokiečių kariuomenės veiksmai ir kt.
[…] 1919 m
1919 m., apie sausio 6 d., Latvijos vyriausybės ir Liaudies tarybos nariai įvairiais keliais pabėgo į Liepoją, vengdami link Ventos tekančių bolševikų upelių.
Buvęs mūsų mokinys (baigęs 1914 m. [mokslo metais]) Žanis Kummermanis Pampalių dvare buvo suorganizavęs bolševikų grupuotę ir jau kelias dienas valdė Pampalius, kol Pampalyje pasirodė sovietų kariuomenė.
Stungurių namų šeimininkas Fricis Vecpuisis, Ulmanio vyriausybės karo statybos skyriaus viršininkas, karininkas ir kai kurie kiti Latvijos valstybės tarnautojai, traukdamiesi į Liepoją, geru, vyriausybės rekvizuotu limuzinu buvo įvažiavę pernakvoti į „Stungurius“. Apie tai informuota Pampalio partizanų grupė, kuri nedelsdama atvyko į „Stungurus“ limuzinu nuvežti į Pampalį. Bakalauras nesipriešino – tegul vis tiek paima, nes toliau taip ir nepavyko, dujos buvo pasibaigusios iki paskutinio lašo. Paprasti dvaro tarnai tuo patikėjo ir su šia žinia išvyko į Pampalius. Išsiaiškinę, koks valdininkas bakalauras, anksti ryte su 4 ar 6 geriausiais žirgais iškeliavo vežti mašiną. – Stungūryje jie nerado nei limuzino, nei bakalauro, nei kitų valdžios atstovų.
Archyve yra duomenų, kad Fricis Vecpuisis, gimęs 1890 m., iš Stunguri namų, buvo ištremtas 1941 06 14.
Lygis: Bylos numeris: 20035
==
Buvęs Pampalio mokyklos direktorius (iki 1959 m.) Alfredas Brownas asmeniškai parašė įspūdingą knygą apie Pampalio mokyklos istoriją ir su ja susijusius istorinius įvykius su autentiškomis nuotraukomis. Knyga yra Pampaliuose pas Artūrą Hartmanį, kuriam priklauso įspūdinga privati įvairių antikvarinių daiktų ir Pampalių apylinkėse rastų Antrojo pasaulinio karo artefaktų kolekcija.
Latvijos valstybės archyvas (rtu.lv)
www.itl.rtu.lv/LVA/index3.php?id=9009&kods=14072&vien=5
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Pampali bažnyčia ir apšaudyto namo sienos
Pampāļi – gyvenvietė Pampalių valsčiuje, Saldaus savivaldybėje, valsčiaus centras ant Zanios upės ir jos intako Abrupės kranto, 27 km nuo apskrities centro Saldaus ir 147 km nuo Rygos. Gyvenvietė susikūrė aplink Pampalių dvaro centrą po agrarinės reformos. 1933 m. Pampāļiem suteiktas tankiai apgyvendintos vietovės statusas.
Karo veiksmai prie Pampalio vartų prasidėjo 1944 m. lapkričio 21 d., kai sovietų 4-oji smogiamoji armija, verždamasi per Ventos upę, pradėjo puolimą Salduso kryptimi. Iki lapkričio 24 d. padėtis stabilizavosi, o fronto linija išliko nepakitusi iki gruodžio 21 d.
1944 m. gruodžio 21 d. prasidėjo vadinamasis 3-iasis Kuršo mūšis, kurio metu 1-ojo Baltijos fronto 4-oji smogiamoji armija su 4 šaulių korpusais (12 šaulių divizijų) ir 3-iasis gvardijos mechanizuotasis korpusas puolė Salduso kryptimi, kad prisijungtų prie 2-ojo Baltijos fronto dalinių. Pampalų apylinkes gynė vokiečių 132-oji pėstininkų divizija, kurios 436-ojo Grenadierių pulko 1-asis batalionas buvo įtvirtintas dvaro ir bažnyčios teritorijoje.
Pampalio puolimą įvykdė 1-ojo šaulių korpuso 357-oji ir 145-oji šaulių divizijos, remiamos didžiulės artilerijos ugnies, ir 39-oji gvardijos tankų brigada. Per pirmąsias 24 mūšio valandas Pampalio įgula, kuriai vadovavo 436-ojo grenadierių pulko 14-osios (prieštankinės) kuopos vadas kapitonas Eberardas Collas, įnirtingose kovose buvo apsupta ir praktiškai sunaikinta.
Kadangi Pampaliai buvo pačiame fronto linijoje, visi pastatai nukentėjo nuo artilerijos ugnies ir praktiškai neišliko iki šių dienų.
