Kaip Latvijos valdžios pareigūnai apgavo Pampalių bolševikų šalininkus
Buvęs Pampalių mokyklos direktorius (iki 1959 m.) Alfrēdsas Brūnas asmeniškai surinko įspūdingą knygą apie Pampalių mokyklos istoriją ir su ja susijusius istorinius įvykius su autentiškomis nuotraukomis. Knygoje A. Brūnas aprašo Nepriklausomybės karo įvykius Pampalyje, išsamiai aprašydamas įvykius, susijusius su Latvijos valstybės veikėjais, bolševikų rėmėjais, Vokietijos armijos veiksmais ir kt.
[…] 1919 m.
1919 m., apie sausio 6 d., Latvijos vyriausybės ir Liaudies tarybos nariai įvairiais maršrutais pabėgo į Liepoją, vengdami bolševikų upelių, tekančių Ventos link.
Mūsų buvęs mokinys (baigęs mokslus 1914 m. [mokslo metais]) Žanis Kummermanis buvo suorganizavęs bolševikų grupę Pampalių dvare ir jau kelias dienas prieš sovietų kariuomenės pasirodymą Pampalių rajone valdė Pampalius.
Stungurių namų savininkas, Ulmanio vyriausybės karo statybos skyriaus viršininkas Fricis Vecpuisis, karininkas su kai kuriais kitais Latvijos valstybės tarnautojais, traukdamasis į Liepoją, geru, vyriausybės rekvizuotais limuzinais buvo įvažiavęs į „Stungurius“ nakvoti. Apie tai buvo pranešta grupei Pampalių partizanų, kurie nedelsdami atvyko į „Stungurius“, kad limuzinu nuvažiuotų į Pampalius. Vecpuisis nesipriešino – tegul veža, nes toliau važiuoti vis tiek negalėjo, benzinas baigėsi iki paskutinio lašo. Paprasti dvaro tarnai juo patikėjo ir su tokia žinia nuvyko į Pampalius. Ten sužinoję, koks tas oficialus Vecpuisis, anksti ryte išvyko su 4 ar 6 geriausiais arkliais automobiliui pervežti. „Stunguriuose“ nerado nei limuzino, nei Vecpuišio, nei kitų vyriausybės vyrų.
Archyve yra informacijos, kad Fricis Vecpuisis, gimęs 1890 m., iš Stungurių namų buvo ištremtas 1941 m. birželio 14 d.
Lygis: Bylos numeris: 20035
==
Buvęs Pampalių mokyklos direktorius (iki 1959 m.) Alfredas Brownas asmeniškai parašė įspūdingą knygą apie Pampalių mokyklos istoriją ir su ja susijusius istorinius įvykius su autentiškomis nuotraukomis. Knyga yra Pampalių mieste, Artūro Hartmanio namuose, kuriam priklauso įspūdinga privati įvairių antikvarinių daiktų ir Antrojo pasaulinio karo artefaktų, rastų Pampalių apylinkėse, kolekcija.
Latvijos valstybinis archyvas (rtu.lv)
www.itl.rtu.lv/LVA/index3.php?id=9009&kods=14072&vien=5
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Pampali bažnyčia ir apšaudyto namo sienos
Pampāļi – gyvenvietė Pampalių valsčiuje, Saldaus savivaldybėje, valsčiaus centras ant Zanios upės ir jos intako Abrupės kranto, 27 km nuo apskrities centro Saldaus ir 147 km nuo Rygos. Gyvenvietė susikūrė aplink Pampalių dvaro centrą po agrarinės reformos. 1933 m. Pampāļiem suteiktas tankiai apgyvendintos vietovės statusas.
Karo veiksmai prie Pampalio vartų prasidėjo 1944 m. lapkričio 21 d., kai sovietų 4-oji smogiamoji armija, verždamasi per Ventos upę, pradėjo puolimą Salduso kryptimi. Iki lapkričio 24 d. padėtis stabilizavosi, o fronto linija išliko nepakitusi iki gruodžio 21 d.
1944 m. gruodžio 21 d. prasidėjo vadinamasis 3-iasis Kuršo mūšis, kurio metu 1-ojo Baltijos fronto 4-oji smogiamoji armija su 4 šaulių korpusais (12 šaulių divizijų) ir 3-iasis gvardijos mechanizuotasis korpusas puolė Salduso kryptimi, kad prisijungtų prie 2-ojo Baltijos fronto dalinių. Pampalų apylinkes gynė vokiečių 132-oji pėstininkų divizija, kurios 436-ojo Grenadierių pulko 1-asis batalionas buvo įtvirtintas dvaro ir bažnyčios teritorijoje.
Pampalio puolimą įvykdė 1-ojo šaulių korpuso 357-oji ir 145-oji šaulių divizijos, remiamos didžiulės artilerijos ugnies, ir 39-oji gvardijos tankų brigada. Per pirmąsias 24 mūšio valandas Pampalio įgula, kuriai vadovavo 436-ojo grenadierių pulko 14-osios (prieštankinės) kuopos vadas kapitonas Eberardas Collas, įnirtingose kovose buvo apsupta ir praktiškai sunaikinta.
Kadangi Pampaliai buvo pačiame fronto linijoje, visi pastatai nukentėjo nuo artilerijos ugnies ir praktiškai neišliko iki šių dienų.
