Susitikimas su Arvīdu Blumenthalsu – krokodilu Harry Kamberpedijoje
Laikraštis „Australijos latvis“ paskelbė straipsnį apie susitikimą su Arvīdu Blūmentalu jo namuose Australijoje.
(Nedidelis epizodas iš kelionės į Australijos centro ir vakarinės pakrantės šaknis kartu su Aivaru ir Benita Browne.)
Darvino-Perto kelionėje per Kamberlendą taip pat nusprendėme aplankyti garsųjį „Krokodilų medžiotojo pažangos“ autorių Arvidą Blumenthal, dabar jau ilgą laiką gyvenantį Kamberlande, kur jis žinomas kaip krokodilas Haris. Nors turėjome apytikslį vadovą, kaip surasti jo namus, šiame opalų kasyklų miestelyje, kur visi smėlio keliai tarp iškastų opalų laukų pylimų atrodo beveik vienodai ir nėra kelių ar gatvių pavadinimų, kiek pasiklydom, kol galiausiai viename kelio posūkyje pamatėme ženklą su užrašu „Krokodilas Haris“. Pavažiavę apie 5 km privažiuojame kalno šlaitą. Įėjimas į uolėtą šlaitą. Prie įėjimo stovi lentelė – Krokodilo lizdas. Durys atidarytos. Prie įėjimo į krokodilų parką - leeja 2$. Eikite į urvą ir pasakykite „Sveiki! Iš pradžių Haris atrodo nustebęs, paskui džiaugiasi išgirdęs latvių kalbą. Kadangi mieste jau pasklido kalbos, kad jis yra didelis moterų gerbėjas, nesistebime, kai jis ir mane, ir Benitą pasisveikina mielai, apsikabinęs.
Kalbamės labai jaukiai ir linksmai, juokaujame, net pasiimame latvišką dainą. Kelių kitų urvo lankytojų malonumui kalbame latviškai. Apžiūrime Hario buveinę – urvus, sudarytus iš skirtingų kambarių. Į uolą įkasta daug įvairių kambarių, visos tokios spalvingos, kad apibūdinti neįmanoma, tektų pačiam pamatyti. Visos sienos, lubos, visi tarpekliai nusėti įvairiais piešiniais, užrašais, turistų parašais, linkėjimais. Paskui – visokie turistų palikti suvenyrai – nuo kepurių iki moteriškų apatinių. Taip pat yra kambarys, kuriame tarsi garbės vietoje puikuojasi įvairios vėliavos, suknelės, didelė Latvijos vėliava. Kambariuose yra įvairių figūrinių darinių, tarp jų ir nuogų moterų figūros įvairiomis pozomis.
Na, o jei – jau miestelyje mus viliojo „Haris myli moteris“. Tada Haris sako: "Aš tau parodysiu kažką ypatingo". Tai atskira patalpa, įkasta į atskirą uolą – urvą, su įėjimu iš kitos pusės, užrakintas. Šis kambarys rodomas ne visiems. Kambarys su išblukusiomis sienomis, lubomis, krištoline karūna, tamsiai raudona skraiste, aukso spalvos pliušiniais baldais, sako Harry, „rokoko stiliaus“. Netrūksta televizijos, netrūksta vaizdo, yra telefonas, apsaugos sistema, trumpai tariant, nieko iš šiuolaikinio gyvenimo. Šis kambarys, visiškai priešingas kitiems jo urvo kambariams, esą skirtas „Princesei Saulėgrąžai“, ypatingai merginai, kurios, galima suprasti, jis vis dar laukia. Mes nežinome, kas ir kas. Pats sako, kad tikrai ne juodas. Jo elektros variantai yra dvejopi - 12 voltų saulės sistema apšvietimui, 240 voltų iš dyzelinio generatoriaus - televizoriui, garso sistemai ir pan., taip pat opalams kasti, ką jis daro iki šiol (vis dar veržlus ir stiprus 77). Dujos virimui, šaldytuvas. Palydovinė antena televizoriui – gali žiūrėti ką nori. Knygos įvairiomis kalbomis, įskaitant latvių, vokiečių, anglų, rusų ir tt Paklausus, kaip jis, tiek metų gyvenęs atokiau nuo latviškos aplinkos, vis dar taip gerai moka latvių kalbą, sako, kad skaito ir susirašinėja su latviais. Tikrai neapsakoma patirtis, įdomus žmogus, taip pat malonus.
Tačiau mieste jis sako turintis ir gerų, ir blogų dienų. Mums pasiseks būti ten jo gerą dieną. Ten jau praleidome porą valandų, kai laikas atsisveikinti ir judėti toliau. Atsisveikinimui Benita palieka jam dubenį raugintų kopūstų ir medžiotojų dešrelių bei riekelę ruginės duonos, kuo jis labai džiaugiasi. Prie išėjimo paskutinis atsisveikinimo pasisveikinimas, paskutinis apkabinimas. Iki paskutinės akimirkos, kai mūsų automobiliai dingsta už kampo, jis stovi tarpduryje, atrodo šiek tiek liūdnas ir mojuoja ranka. Manau, kad jis gailisi, kad išsiskyrė. Nors turistai pas jį atvyksta dažnai, latvių sutikti ne taip jau įprasta.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Atminimo ženklas Arvydui Blumenthalsui „Krokodilas“
Krokodilo paminklas yra Dundagoje, Talsų ir Ernesto Dinzbergos gatvių sankirtoje. Dvi tonas sveriantis paminklas Arvydui ir kitiems Kuržemės galiūnams buvo pastatytas 1995 m. Dundagoje. Skulptorius – Olegas Skarainis. Netoli Dundagos pilyje taip pat veikia paroda, skirta Arvīdui Blūmentalui.
Ant akmenų krūvos stovintis „Krokodilas“ pasakoja apie ilgą Dundadzo vyro kelionę po Antrojo pasaulinio karo ir staigią pasaulinę šlovę, jam tampant vienu iš šiuolaikinio pasaulio nuotykių ieškotojų prototipų. Kai 1986 m. „Krokodilas Dandis“ pasirodė kino ekranuose, jis greitai sulaukė pasaulinės sėkmės. Žmonėms susidomėjus filme vaizduojamais personažais, tapo aišku, kad tokie spalvingi personažai negali būti išgalvoti! Netrukus paaiškėjo, kad pagrindinio veikėjo prototipas yra australas – ir kad tai yra australų medžiotojas Rodnis Anselis arba latvių berniukas Arvīds Blūmentāls.
Arvīds Blūmentāls gimė 1925 m. Būdenų namuose, Dundagos parapijoje. Antrojo pasaulinio karo metu jis įstojo į 25-ąjį Abavos policijos batalioną – statė pozicijas Liepojos šiaurėje ir dalyvavo antipartizaninėse operacijose Ukrainoje. Batalionui tapus Latvijos legionu, jis dalyvavo jo mūšiuose ir buvo kelis kartus sužeistas. Karo kovų metu jis atsidūrė Vokietijoje, iš kur pabėgo į Amerikos kontroliuojamą teritoriją. Po mokymų Altferfrado žemės ūkio mokykloje 1947 m. įstojo į Prancūzijos užsienio legioną ir dalyvavo pirmajame Indokinijos kare, po kurio 1951 m. persikėlė į Australiją ir pradėjo medžioti šiaurinio Kvinslando atogrąžų miškuose. Jis pats teigė, kad per savo gyvenimą sumedžiojo nuo 10 000 iki 40 000 krokodilų. Kai Australijos vyriausybė uždraudė medžioklę, jis persikėlė į opalų kasyklą Kamberpedio miestelyje, vedė ir įsikūrė kasyklos oloje, kurią pavadino „Krokodilo guoliu“. Arvydas Blumenthalis mirė 2006 m. spalio 13 d. Per savo gyvenimą apie jį buvo sukurta keletas dokumentinių filmų, jo namai, Krokodilo lizdas, buvo filmo „Pašėlusis Maksas už perkūno kupolo ribų“ veiksmo vieta, o jis pats tapo gyva legenda.
