Užjaučiantys Lietuvos pakrančių apsaugos vyrai
Prieš daugiau nei 70 metų Lietuvos pakrančių sargybiniams buvo įvykdyta mirties bausmė už tai, kad jie padėjo savo kaimynams, latviams laivų pabėgėliams, pasiekti Švediją. Apie tai sužinojusi okupacinė vokiečių valdžia žiauriai
Viena iš Lietuvos pakrančių apsaugos užduočių, be pasirengimo kovoti su priešo desantais ir pranešti apie priešo laivus, buvo neleisti latvių pabėgėlių laivams pasiekti už 160 kilometrų esančią Gotlando salą, kurią žvejų motorine valtimi būtų galima pasiekti per 12-14 valandų.
Tačiau vėliau Lietuvos pakrančių apsaugos darbuotojai tapo gerais latvių pabėgėlių draugais ir gailėjosi dėl neapgalvoto šaudymo priimant pabėgėlius į valtis. Apylinkėse prisiglaudusiems laiveliams pabėgėliams teko saugotis ir čia siautėjusio sovietų „Raudonosios strėlės“ milicijos dalinio, kuris 1944 metų gruodį Jūrkalnės pakrantėje ne tik apiplėšė civilius, bet ir vieną Lietuvos pakrančių apsaugos tarnybą nužudė, o kitą sužeidė.
Tačiau žinia apie Lietuvos pakrančių apsaugos pagalbą latvių pabėgėliams ir pačių lietuvių pasiruošimą jūra pereiti į Švediją pasiekė ir vokiečius.
1945 m. sausio 10 d. 5-ojo Lietuvos policijos bataliono 1-osios kuopos kariai buvo suburti senajame ambulatorijos pastate Pavilostos Turgaus aikštėje pailsėti, tačiau realiai jie buvo nuginkluoti ir apgaulės būdu apsupti vokiečių žandarmerijos dalinių. Vėliau sekė daugiau nei savaitė tardymo ir teismo, kuris, kaip įspėjimas kitiems, nutarė įvykdyti mirties bausmę septyniems Lietuvos kariams ir dar 11 jų bendražygių įkalinti koncentracijos stovyklose Vokietijoje. Septynių Lietuvos karių (kupos vadas seržantas Macijauskis; kareivis Juozas Sendrjuas; kareivis Vladas Salickas; Ionas Bašinskis, Krasauskas ir dar du nepažįstami asmenys) egzekucija įvyko 1945 m. sausio 21 d. Pavilostos Žalkalnio pušyse.
Apie juos buvo galima atvirai prabilti tik praėjus beveik pusei amžiaus, kai Latvijos liaudies fronto Pavilostos skyriaus narės Edytės Biģeles iniciatyva pavilostiečiai kartu su Liepojos lietuvių kultūros draugija 1994 metais sutvarkė Zaļkalnos girios laidojimo vietą ir įrengė baltą kapo kryžių čia sušaudytiems kariams. Po dešimties metų studentų dalinys „Austrums“ įrengė specialų kelio ženklą su užrašu „Pakrančių apsaugos brolių lietuvių kapinės (1944-1945). Sušaudytas už pagalbą latvių pabėgėliams“, nupjovė stiebą ir stulpais pažymėjo taką nuo pajūrio iki Lietuvos karių kapo.
Jau kelerius metus, Pavilostos kraštotyros muziejaus direktorės Irinos Kurčanovos paskatinti, muziejaus žmonės kasmet pavasarį tvarko aikštelę, dovanodami visiems norintiems galimybę padėti gėles ir prisiminti Lietuvos pakrančių apsaugos karius, kuriems daugiau nei prieš 70 metų buvo įvykdyta mirties bausmė už pagalbą kaimynams – latvių laivų pabėgėliams į Švediją.
https://www.la.lv/lietuviesu-karaviru-drama-latvija
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Lietuvių karių kapai Zalkalno miške
Memorialas yra netoli Paviluostos paplūdimio apžvalgos bokšto kopose. Yra nuorodos į memorialą.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Latvijoje taip pat buvo dislokuoti trys Lietuvos policijos batalionai – 5-asis, 13-asis ir 256-asis, kurie, atlikę sargybos pareigas ir kovų su sovietų partizanais bei Raudonąja armija Rytų fronte, nuo 1944 m. rudens dalyvavo Baltijos jūros pakrantės saugojime Kuržemėje.
1944 m. spalį visi trys batalionai, kuriuos sudarė 32 karininkai ir apie 900 instruktorių bei kareivių, buvo pavaldūs Vokietijos 18-osios armijos 583-iajam užnugario apsaugos būriui (Koruck 583). Šiam būriui buvo pavesta saugoti Kuržemės pakrantę nuo Liepojos iki Ventspilio. Visi trys Lietuvos batalionai buvo dislokuoti Paviluostos apylinkėse. 1944 m. gruodį 13-asis batalionas buvo perkeltas į Vokietijos 1-ąjį armijos korpusą prie Liepojos ežero.
Viena iš Lietuvos pakrančių apsaugos užduočių, be pasirengimo kovoti su priešo išsilaipinimais ir pranešti apie priešo laivus, buvo neleisti Latvijos pabėgėlių laivams plaukti į už 160 kilometrų esančią Gotlando salą, tačiau Lietuvos pakrančių apsaugos vyrai nesutrukdė pabėgėlių laivams išplaukti. Tačiau žinia apie Lietuvos pakrančių apsaugos pagalbą Latvijos pabėgėliams ir pačius lietuvius, besiruošiančius kirsti jūrą į Švediją, pasiekė ir vokiečius.
1945 m. sausio 10 d. buvo suimti 5-ojo Lietuvos policijos bataliono 1-osios kuopos kareiviai. Po to vyko daugiau nei savaitę trukę tardymai ir teismas, po kurio, kaip įspėjimas kitiems, buvo nuspręsta sušaudyti septynis Lietuvos kareivius ir vienuolika jų bendražygių įkalinti koncentracijos stovyklose Vokietijoje. Septynių Lietuvos kareivių (kuopos vado seržanto Macijauskio; kareivio Juozo Sendrjua; kareivio Vlado Salicko; Iono Bašinskio Krasausko ir dar dviejų nežinomų asmenų) egzekucija įvyko 1945 m. sausio 21 d. Paviluostos Zaļkalno pušyse.
1945 m. sausį 5-asis batalionas buvo išformuotas, o kovai pasirengę kareiviai padalinti į du likusius batalionus, o likusieji suformuoti į atskirą sapierių kuopą. Armijų grupės „Kurzeme“ kapituliacijos metu 1945 m. gegužę Kuržemėje vis dar buvo du batalionai (13-asis ir 256-asis) kaip sapierių kuopa, kuriuose iš viso buvo 900 kareivių, kurie buvo paimti į sovietų nelaisvę.
The road to "Grīnieku" houses in Vārve parish
The road to the "Grīnieku" house in Vārve parish, where in 1944 there was one of the main settlements of boat refugees on the coast of Kurzeme.
Paviluosto vietos istorijos muziejaus ekspozicija
Paviluostos kraštotyros muziejuje veikianti paroda, pavadinta „Paviluosta, uždara teritorija“, pasakoja apie kasdienį gyvenimą Paviluostos mieste sovietinės okupacijos metu; konkrečiai apie vykdomąją valdžią, pasienio zoną, žvejų kolūkį, kultūrinę ir socialinę veiklą. Be nuolatinės ekspozicijos, yra interaktyvi ir emociškai turtinga skaitmeninė ekspozicija dviem kalbomis bei audiovizualinė instaliacija, kurioje rodomas filmas apie Paviluostą.
Muziejuje taip pat atidaryta nauja paroda pavadinimu „Paviluostos auksiniai smėlio grūdeliai“. Skaitmeninėje instaliacijoje pristatomi seni įvykiai, Paviluostos įkūrimo istorija ir svarbiausi įvykiai nuo 1918 m. iki šių dienų. Karinis paveldas yra pagrindinis Nepriklausomybės karo skyriaus, kuriame pasakojama apie Latvijos laisvės kovotojus ir sovietinės okupacijos laikotarpį, akcentas.
"Laukgaļi" house, writer Kārlis Skalbe's place of residence
"Laukgaļi" in Jūrkalne parish, the writer Kārlis Skalbe's place of residence in October-November 1944, while waiting for the refugee boat to Sweden.
