Vokiečių kariuomenės radiolokacinis postas Jūrkalnėje
Siekdamos apsaugoti Kuržemės pakrantę nuo galimo sovietų ar net Vakarų sąjungininkų puolimo, Vokietijos ginkluotosios pajėgos keliose vietose dislokavo radiolokacines stotis, kurios leido daug anksčiau nustatyti priešo oro veiklą. Vienas jų įrengtas ties Jūrkalne
Kai 1944 metų spalį Raudonoji armija su dalimi nacistinės Vokietijos ginkluotųjų pajėgų apsupo Kuržemės pusiasalį, Baltijos jūroje prasidėjo beveik 8 mėnesius trukęs mūšis dėl kariuomenės grupės Kuržemės aprūpinimo, o vėliau ir dėl evakuacijos iš Kuržemės. Mūšiuose virš jūros aviacija vaidino ypač svarbų vaidmenį. Todėl, siekdamos pagerinti Vokietijos karinio jūrų laivyno galimybes kovoti su sovietų lėktuvais ir apsaugoti Kuržemės pakrantę nuo galimo sovietų ar net Vakarų sąjungininkų puolimo, Vokietijos ginkluotosios pajėgos keliose vietose dislokavo radiolokacines stotis, kurios leido daug anksčiau identifikuoti priešo aviacijos veiklą.
Ulmalėje ir Jūrmalnėje greičiausiai buvo dislokuotos vokiškos radarų sistemos FuMG 65 Wurzburg-Riese. Tai buvo vieni moderniausių ir dažniausiai naudojamų radarų, pagaminta apie 1500 radarų modelių. Jame buvo 7 metrų parabolinė antena, kuri siekė 9 tonas. Radaro nuotolis buvo 70 kilometrų, tai yra šiek tiek mažiau nei pusė atstumo iki Gotlando. Radaras sugebėjo aptikti artėjantį orlaivį, o tai buvo ypač svarbu sutemus. Jo guolis buvo naudojamas oro gynybos spinduliams nukreipti į taikinį, o tai savo ruožtu leido panaudoti priešlėktuvinę artileriją taikiniui sunaikinti.
Šiandien radaro pamatai dėl pakrančių erozijos kasmet išplaunami toliau į jūrą.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Šiaurinis molas ir baterija Nr.3 Karostoje
Ilgiausias Latvijoje – Šiaurinis molas – pastatytas XIX amžiaus pabaigoje kaip labai svarbi Liepojos jūrų tvirtovės ir karinio uosto dalis. Prieplaukos ilgis – 1800 metrų, plotis – 7,35 metro.
Šiaurinis molas yra vienas iš pirmųjų imperatoriaus Aleksandro III uosto statinių, pastatytų 1890–1892 metais prieš Karostos kanalo kasimą. Kartu su Šiaurės molu, Pietų molu ir Pietiniu molas sudarė Liepojos forpostą.
Liepojos tvirtovės baterija Nr. 3 buvo įrengta šalia Karostos šiaurinio molo ir buvo planuojama būti didžiausia pagal ginkluotę. Platformos buvo pastatytos keturiems 6 colių (152 mm) 1892 metų modelio Canet sistemos pabūklams, penkiems 1887 metų modelio 11 colių (280 mm) pabūklams ir dviem 57 mm Nordenfeld prieštankiniams pabūklams, taip pat 18 9 colių (229 mm) pabūklų.
Šiandien 3 bateriją labiausiai paveikia vyraujanti pietų-šiaurės jūros srovė, kuri sukuria sūkurinį efektą už Šiaurės molo, dėl kurio išplaunami pabūklo platformos pamatai.
Šiaurinis molas saugo Liepojos uosto teritoriją nuo šiaurės vakarų vėjų. Tai Liepojos gyventojų ir lankytojų mėgstama vieta stebėti saulėlydžius, žvejoti ir stebėti jūrą įvairiomis oro sąlygomis. Ypač įspūdinga per audras.
Prie Šiaurės molo yra daug automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat yra tualetai ir kavinė su unikaliu vaizdu į jūrą.
Lietuvių karių kapai Zalkalno miške
Memorialas yra netoli Paviluostos paplūdimio apžvalgos bokšto kopose. Yra nuorodos į memorialą.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Latvijoje taip pat buvo dislokuoti trys Lietuvos policijos batalionai – 5-asis, 13-asis ir 256-asis, kurie, atlikę sargybos pareigas ir kovų su sovietų partizanais bei Raudonąja armija Rytų fronte, nuo 1944 m. rudens dalyvavo Baltijos jūros pakrantės saugojime Kuržemėje.
1944 m. spalį visi trys batalionai, kuriuos sudarė 32 karininkai ir apie 900 instruktorių bei kareivių, buvo pavaldūs Vokietijos 18-osios armijos 583-iajam užnugario apsaugos būriui (Koruck 583). Šiam būriui buvo pavesta saugoti Kuržemės pakrantę nuo Liepojos iki Ventspilio. Visi trys Lietuvos batalionai buvo dislokuoti Paviluostos apylinkėse. 1944 m. gruodį 13-asis batalionas buvo perkeltas į Vokietijos 1-ąjį armijos korpusą prie Liepojos ežero.
Viena iš Lietuvos pakrančių apsaugos užduočių, be pasirengimo kovoti su priešo išsilaipinimais ir pranešti apie priešo laivus, buvo neleisti Latvijos pabėgėlių laivams plaukti į už 160 kilometrų esančią Gotlando salą, tačiau Lietuvos pakrančių apsaugos vyrai nesutrukdė pabėgėlių laivams išplaukti. Tačiau žinia apie Lietuvos pakrančių apsaugos pagalbą Latvijos pabėgėliams ir pačius lietuvius, besiruošiančius kirsti jūrą į Švediją, pasiekė ir vokiečius.
1945 m. sausio 10 d. buvo suimti 5-ojo Lietuvos policijos bataliono 1-osios kuopos kareiviai. Po to vyko daugiau nei savaitę trukę tardymai ir teismas, po kurio, kaip įspėjimas kitiems, buvo nuspręsta sušaudyti septynis Lietuvos kareivius ir vienuolika jų bendražygių įkalinti koncentracijos stovyklose Vokietijoje. Septynių Lietuvos kareivių (kuopos vado seržanto Macijauskio; kareivio Juozo Sendrjua; kareivio Vlado Salicko; Iono Bašinskio Krasausko ir dar dviejų nežinomų asmenų) egzekucija įvyko 1945 m. sausio 21 d. Paviluostos Zaļkalno pušyse.
1945 m. sausį 5-asis batalionas buvo išformuotas, o kovai pasirengę kareiviai padalinti į du likusius batalionus, o likusieji suformuoti į atskirą sapierių kuopą. Armijų grupės „Kurzeme“ kapituliacijos metu 1945 m. gegužę Kuržemėje vis dar buvo du batalionai (13-asis ir 256-asis) kaip sapierių kuopa, kuriuose iš viso buvo 900 kareivių, kurie buvo paimti į sovietų nelaisvę.
