„Karas nesibaigia, kol nebus palaidotas paskutinis kareivis“ (Saldus vokiečių karių kapinės)

IMG_20200913_172709.jpg
Foto: Jana Kalve

1944 m. spalio 10 d. Kuržemė iškilo kaip atskiras ir išskirtinis mūšio laukas. Apsupta buvo laikoma apie 500 000 vokiečių karių. Remiantis 1-ojo Baltijos fronto štabo pranešimais, norint visiškai išlaisvinti visą Baltijos pakrantę, prireikė tik „nedidelių pastangų“. Tačiau kovos Kurlande tęsėsi dar septynis mėnesius ir Kurlandas tapo Antrojo pasaulinio karo pabaigos simboliu.

Per septynis mūšio mėnesius iki 1945 m. gegužės vokiečių pajėgos Kuržemėje prarado 154 108 žuvusius, sužeistus ir dingusius be žinios karius. Nuo 1997 metų vyksta Karo kapinių apžiūra ir karių perlaidojimas prie Saldus ir šiuo metu čia galima rasti 27 000 žuvusių karių pavardžių.

Kuržemė kaip atskiras ir savitas mūšio laukas iškilo 1944 m. spalio 10 d. Raudonoji armija sėkmę Baltarusijoje bandė išnaudoti nuo 1944 m. liepos pabaigos, kur vokiečių armijos grupė „Centras“ buvo sunaikinta greičiau nei per mėnesį. 1944 m. rugpjūčio pradžioje sovietų 3-osios gvardijos mechanizuotojo korpuso daliniai užėmė Tukumą ir pasiekė Klapkalnciją prie Rygos įlankos, nutraukdami sausumos eismą tarp Vermachto armijos grupės Šiaurės ir Vokietijos. Tačiau pirmasis Raudonosios armijos bandymas nutraukti eismą buvo nesėkmingas, nes po vokiečių kontratakos jau 1944 metų rugpjūčio pabaigoje prie Tukumo buvo atkurtas sausumos koridorius.

Kitas bandymas apsupti vokiečių armiją prasidėjo 1944 m. rugsėjo 14 d., kai trys Baltijos frontai su 1 546 000 karių pradėjo puolimą Rygos link. Šis bandymas taip pat buvo nesėkmingas ir Raudonoji armija turėjo pakeisti savo planus. Trečiasis bandymas, žinomas kaip „Klaipėdos puolimas“, buvo ne tik sėkmingas, bet ir tapo vienu didžiausių Raudonosios armijos laimėjimų Antrojo pasaulinio karo metais. 5-oji panerių armija, pradėjusi puolimą spalio 5 d., Baltijos pakrantę prie Palangos pasiekė spalio 10 d.

Manoma, kad buvo apsupta apie 500 000 vokiečių karių. Remiantis 1-ojo Baltijos fronto štabo pranešimais, prireikė tik nedidelių pastangų visiškai išlaisvinti visą Baltijos pakrantę. Tačiau kovos Kurlande tęsėsi dar septynis mėnesius ir Kurlandas tapo Antrojo pasaulinio karo pabaigos simboliu.

Per septynis mūšio mėnesius iki 1945 m. gegužės vokiečių pajėgos Kuržemėje prarado 154 108 žuvusius, sužeistus ir dingusius be žinios karius. Tikslus žuvusiųjų ir dingusių be žinios skaičius nežinomas, bet galėjo siekti 50 000. Pasibaigus karui vokiečių karių kapines sunaikino sovietai. Žuvusių karių ekshumavimas iš mūšio laukų ir sugriautų kapinių buvo pradėtas 1990-ųjų pradžioje.

Nuo 1997 m. pradėti tyrinėti ir perlaidoti šalia Saldus esantys karo kapai ir šiuo metu čia galima rasti 27 000 žuvusių karių pavardžių. Darbai tebevyksta, nes ištirtos ne visos laidojimo vietos. Iš perlaidotų karių pavardės matyti, kad į vokiečių kariuomenę, tarp vokiečių ir austrų, buvo šaukiami ir latviai, estai, lietuviai, norvegai, danai ir kitos tautybės.

Pasakotojas: Valdis Kuzmins; Šią istoriją užrašė: Valdis Kuzmins, Jana Kalve
IMG_20200625_191600.jpg
IMG_20210316_160609.jpg
IMG_20210316_161443.jpg
SaldusVācuKapi_RudolfRoggan.jpg
SaldusVācuKapi_krustscentrā.jpg
SaldusVācuKapi_puķes.jpg
SpurensucheBaltikum.pdf
WernerHAUPTKurland_Bildchrinik.jpg
WernerHAUPTKurland_dievergesseneHeeresgruppe.jpg

Susijusios vietos

Saldus German Soldiers' Cemetery

Saldus German soldier's cemetery is located on the Saldus-Ezere highway. Around 25,000 German soldiers, as well as some Latvian legionnaires, were reburied in the 8-hectare cemetery. Reburial has been taking place since 1997.

From May 1 to October 1, an exposition on the Battle of Kurzeme can be seen in the memorial room. During this period, the memorial room is open on weekdays from 9:00 a.m. to 5:00 p.m., on Saturdays and Sundays the cemetery also has a tour guide. The registers of soldiers buried in Saldus German soldiers' graves and fallen soldiers throughout Latvia are also available.

Ezere local history repository “Muitas Nams” (Customs House)

The Ezere Customs House is located in Ezere near the Saldus-Mažeikiai highway at the Latvian-Lithuanian border. The act of surrender of the German Army units ‘Kurzeme’ (Kurland) surrounded in the so-called ‘Courland Pocket’ was signed in this building on 8 May 1945. It is believed that World War II actually ended in Ezere. The customs house has an exhibit covering the events of the end of World War II and exhibits detailing the history of Ezere parish from ancient to modern days. In the morning of 7 May 1945, the commander of the Leningrad Front, Marshal L. Govorov, sent an ultimatum to the command of the army group ‘Kurzeme’ to lay down arms. The act of surrender was signed by the involved parties on May 8 and it detailed the procedure of surrender, weapons collection points, documents and information to be submitted and other practical measures.

Memorial site for Hermann Faul

It is located at the crossroads of rural roads, turning off the road leading from Pienava to Džūkste.

Memorial to H. Faul, and to the nine German and Latvian soldiers who fell in the battle of 27 December 1944 (probably blown up by a direct hit from a cannon shell) and who are presumed missing since then, as no remains, documents or other evidence of their identity have been found.

Priekule Memorial Ensemble of Warrior’s Cemetery

The Priekule Memorial Ensemble of Warrior’s Cemetery is on the Liepāja-Priekule-Skoda road and is the largest burial site of Soviet soldiers of World War II in the Baltics. More than 23,000 Soviet soldiers are buried here. Operation Priekule was one of the fiercest battles in Kurzeme Fortress that took place from October 1944 to 21 February 1945. The Battle of Priekule in February 1945 lasted seven days and nights without interruption and had a lot of casualties on both sides. Until Priekule Warrior’s Cemetery was transformed into a memorial, the last monument of the outstanding Latvian sculptor K. Zāle (1888-1942) was located here to commemorate the independence battles in Aloja. Between 1974 and 1984, the 8 ha Priekule Warrior’s Cemetery was transformed into a memorial ensemble dedicated to those who fell in World War II. It was designed by the sculptor P. Zaļkalne, architects A. Zoldners and E. Salguss, and the dendrologist A. Lasis.

The centre of the memorial holds a 12 m tall statue called the ‘Motherland’, and names of the fallen are engraved on granite slabs. Until Latvia regained its independence, the Victory Day was widely celebrated every year on May 9.