Priekulės karių kapinių memorialinis ansamblis
Memorialinis vieta
199
Priekulės karių kapinių memorialinis ansamblis yra Liepojos-Priekulės-Skodos kelyje ir yra didžiausia Antrojo pasaulinio karo sovietų karių laidojimo vieta Baltijos šalyse. Čia palaidota daugiau nei 23 000 sovietų karių. Operacija „Priekulė“ buvo vienas įnirtingiausių mūšių Kuržemės tvirtovėje, vykęs nuo 1944 m. spalio iki 1945 m. vasario 21 d. Priekulės mūšis 1945 m. vasarį truko septynias dienas ir naktis be perstojo ir pareikalavo daug aukų abiejose pusėse. Iki Priekulės karių kapinių pavertimo memorialu čia buvo pastatytas paskutinis iškilaus latvių skulptoriaus K. Zālės (1888–1942) paminklas, skirtas Alojos nepriklausomybės kovoms atminti. Nuo 1974 iki 1984 m. 8 ha Priekulės karių kapinės buvo paverstos memorialiniu ansambliu, skirtu Antrojo pasaulinio karo žuvusiems. Jį suprojektavo skulptorius P. Zaļkalne, architektai A. Zoldners ir E. Salguss bei dendrologas A. Lasis.
Memorialo centre stovi 12 m aukščio statula, vadinama „Tėvyne“, o žuvusiųjų vardai iškalti granito plokštėse. Iki Latvijos nepriklausomybės atgavimo Pergalės diena buvo plačiai švenčiama kasmet gegužės 9 d.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
www.leismalite.lv
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
19-metės Raisos Ahmedejevos istorija apie žvalgybinį mūšį 1945 metų vasario 14 dieną prie Priekulės
Baškirų kilmės Raudonosios armijos kario Raiso Ahmadejevo (19 m.) pasakojimas apie sovietų armijos pasirengimą Priekulės puolimui ir žvalgybiniam mūšiui Piekulėje 1945 m. vasario 14 d.
19-mečio Alfonso Volgemuto pasakojimas apie žvalgybinį mūšį 1945 metų vasario 17 dieną prie Priekulės
Alfonsas Volgemutas buvo 19 metų vaikinas, radijo operatorius ir tarnavo nacistinės Vokietijos armijoje.
"Iš šios operacijos niekas negrįžo ir nėra žinoma, ar yra išgyvenusių. Aš pats dalyvavau tame kare būdamas 19-metis radistas ir esu vienas iš 2, vėliau 3 išgyvenusiųjų, kurie pateko į rusų nelaisvę. Noriu įvykius atspindėti iš savo patirties."
„Karas nesibaigia, kol nebus palaidotas paskutinis kareivis“ (Saldus vokiečių karių kapinės)
1944 m. spalio 10 d. Kuržemė iškilo kaip atskiras ir išskirtinis mūšio laukas. Apsupta buvo laikoma apie 500 000 vokiečių karių. Remiantis 1-ojo Baltijos fronto štabo pranešimais, norint visiškai išlaisvinti visą Baltijos pakrantę, prireikė tik „nedidelių pastangų“. Tačiau kovos Kurlande tęsėsi dar septynis mėnesius ir Kurlandas tapo Antrojo pasaulinio karo pabaigos simboliu.
Per septynis mūšio mėnesius iki 1945 m. gegužės vokiečių pajėgos Kuržemėje prarado 154 108 žuvusius, sužeistus ir dingusius be žinios karius. Nuo 1997 metų vyksta Karo kapinių apžiūra ir karių perlaidojimas prie Saldus ir šiuo metu čia galima rasti 27 000 žuvusių karių pavardžių.
„Karas nesibaigia, kol nebus palaidotas paskutinis karys“ (Priekulės brolių kapinės)
1944 m. spalio 10 d. Kurša iškilo kaip atskiras ir savitas mūšio laukas. Buvo laikoma, kad apie 500 000 vokiečių karių buvo apsupti. Remiantis 1-ojo Baltijos fronto štabo pranešimais, norint visiškai išlaisvinti visą Baltijos pakrantę, prireikė tik „nedidelių pastangų“. Tačiau kovos Kuršoje tęsėsi dar septynis mėnesius ir Kurša tapo Antrojo pasaulinio karo pabaigos simboliu.
Per septynis mūšio mėnesius iki 1945 m. gegužės Vokietijos ginkluotosios pajėgos Kuržemėje neteko 154 108 žuvusių, sužeistų ir dingusių be žinios karių, o Raudonosios armijos nuostoliai buvo apie 400 000 žuvusių, sužeistų arba dingusių be žinios.