Sėlių miško brolių gyvenvietė Sūpės pelkėje
Sūpės pelkė siejama su tautinių partizanų gyvenviečių ir kovų vietomis, susiformavusiomis žmonių ir vietovių sąveikoje. Jis aprašytas tremtinio latvių rašytojo Alberto Eglišo baladėje apie įvykius jo gimtojoje Sūpes purvos dalyje „Samanos ir dumblas“ – duoklė Sūpes purvos partizanams:
..." 1945 m., Švytintis ruduo pelkėje -
Per Poklevinskos gimtadienį Lieljānis vakarienės metu dalijasi:
gluosniuose fermentuotas alus,
Romulanai augintų sviestą,
Sausa motininė kmynų duona,
džiovintas kumpis Markutane,
Ir Stuchka svogūnai,
Ildzeniece sūris.
Dervingose kambario sienose
Žaibo sustingusios širdys,
Ir vienuolikoje sielų pulsuoja...
Į žemę įkastos šaknys...“
Ši praeities interpretacija su įvykiais po Antrojo pasaulinio karo apėmė žmonių liudijimą, dvasios ir vertybių sistemos išraišką. Tai primena žmonių suteiktą paramą nacionaliniams partizanams, kurių okupacinė valdžia negalėjo taip lengvai nugalėti.
Po 1949 m. kovo 25 d. gyventojų trėmimų buvo sunaikinta tautinių partizanų aprūpinimo sistema. Nuo 1949 m. vasaros iki 1952 m. vidurio Selijos tautinių partizanų pasipriešinimo judėjimas mažėjo Aknīstės, Biržių, Elkšņu Gārsene, Saukos, Susėjos ir Viesytės apylinkėse. Pralaimėjimas įvyko dėl etninio valymo ir reguliarios kariuomenės bei saugumo tarnybų veiklos.
Indān-Grāvelsonų gyvenvietės su tokia rimta gynybos sistema šeštajame dešimtmetyje Latvijoje nebuvo niekur kitur, įskaitant ir kaimyninę Sėlijos šalį – Lietuvą. 1949-1950 m. žiemos laikotarpiu Elkšņu girioje esantis Indān-Gravelsons grupės bunkeris pasižymi tuo metu unikalia gynybine tvirtove. Su specialiai sukurtomis apskritimo gynybos apkasais ir pabūklų įtaisais. Šeimos nariai negalėjo būti atskirti, o atsakomybę už jų saugumą pirmiausia prisiėmė karinės patirties įgiję vyrai, taip pat ir pačios moterys, kurios nebijojo griebtis ginklo. Jų tikslas pavojaus atveju buvo atremti užpuoliką. Ši ypatinga tapatybė, pasireiškusi paskutinėje karo stadijoje, pasižymi represijų išvengusių šeimos narių įsitraukimu. Tai pasireiškė ir psichologiniu pasiruošimu, o mirtina baigtis nebestebino. „Indiana-Gravelson“ grupė puikiai žinojo savo beviltišką situaciją ir buvo pasirengusi kovoti iki mirties.
Indianos ir Gravelsono jungtinė nacionalinė partizanų grupė:
Grupės vadovas Jānis Indāns, Pēteris Indāns, Kristīne Indāne, Milda Ārija Indāne, Vasilijs Sokolovs, Jānis Ķepiņš, Hilda Vietniece, Artūrs Snikus, Alma Gravelsone, antros grupės vadovas Jānis Edvards Gravelsons, Jonas Žukauskas.
Žodiniai įrodymai
Partizanų ryšininkas Jānis Snikus : "Mārtiņš Pokļevinskis parodė bendrą partizanų kapą ir pasakė, kad nuvedė mano brolį Artūrą Sniką į kapo viršų, padėdamas galvą į šiaurę. Mārtiņš Pokļevinskis tvirtino, kad partizanai atidavė galvas per pigiai, o tada lūžį paliko tik tada, kai reikėjo išeiti. ant bendro partizanų kapo kartu su Mārtiņa Pokļewinski paskubomis palaidojome miške nepalaidotą partizaną Voldemarą Sātnieką, palaidojome, kiek galėjome.
Vilma Birša (Saulīte): "1950 m. pavasarį, prieš gaudymą, kartu su Mārtiņa Pokļevinski nuėjome apžiūrėti Indāns-Gravelsons bunkerio, radome partizanų palaidojimo vietą, kuri buvo visai netoli nuo bunkerio. Poklievinskis su ilga korta bandė atsukti kritusiuosius apžiūrai, aš aiškiai mačiau, kad jie būtų Artūras, ir Sniksdūnai. Apkabinęs vienas kitą, Artūras tebebuvo ant rankos žiedo nebegalėjau žiūrėti, nes ten, kur buvo mūšis, matėsi vietos, kur buvo užsimaskavęs būrys ir laukė, kol iš bunkerio išeis partizanai.
Jānis Plans: "Dirbau Viesytės geležinkelio stotyje traukinyje ir tą dieną turėjau važiuoti krauti medienos į 22-ąjį Elkščio atšakos kilometrą. Kai pasiekėme 14-ą kilometrą, kariuomenės įsakymu buvome sustabdyti, nes prasidėjo šaudymas". Po susišaudymo Jānis Plāni gavo įsakymą: „ložiś“ – atsigulk. Jānis Plānis vykdo nurodymą ir atsigula ant traukinio platformos. Traukiniui pravažiavus pro šaudymo aikštelę, buvo galima pamatyti, kad už kiekvieno medžio miega baltomis kamufliažinėmis uniformomis vilkintys kariai. Artėjant prie 22 kilometrų vėl prasidėjo dar intensyvesnis šaudymas. „Kai sukrovėme medieną į traukinį ir grįžome atgal, šaudymas baigėsi, bet visas miškas vis dar buvo apsuptas“. Po šių įvykių vasaros mėnesį 14 kilometre, kai kartu su vairuotoju krovė medieną, Jānis Plāns nuvyko apžiūrėti įvykio vietos. Atėjus į bunkerį matėsi nedidukas kalnelis, aplinkui auga mažos eglutės. Bunkeris buvo išsaugotas nepažeistas su visais apkasais, įėjus į bunkerį buvo tuščias, lubos neaukštos, bet korpusą galima ištiesinti. Bunkerio viduje Jānis Plāns prisimena, kad buvo stalas ir jis matė lavą dviejuose aukštuose priešais įėjimą. 10-15 metrų nuo bunkerio yra pirtis su akmenine židiniu.
Hilda Miezīte (Vietniece): "Ataka įvyko ryte, dar šiek tiek snigo. Tai buvo išdavystė ir tai buvo girininkas". Hilda Miezīte prisiminė, kad aplinkui girdisi mašinų burzgimas, atvažiavo pastiprinimas. Hilda nesupranta, kaip išliko gyva, nes kulkos skriejo iš visų pusių. Anot jos, bunkeris buvo apleistas, nes nebūtų spėję išsilaikyti, mėtosi granatos, skambėjo garsiakalbiai. Gyvenvietė vienaip ar kitaip būtų sunaikinta. Gyvenant miško sąlygomis iš gyvenvietės niekam nebuvo leista išvykti, vyravo griežta drausmė, egzistavo ir slapyvardžiai, kad nebūtų atskleista tapatybė. Vyrai nuolat keisdavo sargybos postą. Bunkerio stogas buvo ištisai mūrytas iš rąstų, žemas su nežymiu pakilimu, dengtas žemėmis, velėnomis ir samanomis. Įėjimo pusėje nedidelis pakilimas su nedideliu nuožulniu nuolydžiu į priešingą pusę. Į dešinę nuo įėjimo durų buvo pastatytas mažas langelis. Bunkeryje buvo lava, o krosnis buvo viduryje. Nebuvo daug daiktų, namų apyvokos daiktų – kai kuriems tik drabužiai ant nugaros. Gyvenvietės patalpose stovėjo fonografas su vinilinėmis plokštelėmis, kurių karts nuo karto tyliai pasiklausydavo.
Kalėdų eglutė. Besaulės laiko dainos: žurnalisto lyrinės pastabos. [Mineapolis]: Selzemnieks, 1983, p. 28]
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Memorial stone to the Rihards Pārups group of national partisans
It is located on Rīgas Street near the Krustpils Lutheran Church.
On September 22, 1996, a memorial stone to Rihards Pārups and the group of national partisans led by him was unveiled in Krustpilis. The memorial stone was created by the sculptor Ilgvars Mozulāns, but its creation was financially supported by the speaker of the Saeima, Ilga Kreituse. This event was organized by the board of the National Partisan Association of Latvia...
Memorial place for the members of P. Prauliņas national partisan group in Vidsala
The group of national partisans of Pētera Prauliņa (1911-1949) of Biržu parish was part of the group led by Mārtiņas Pokļevińskas (1902-1951). The group carried out several partisan actions in which they punished Soviet collaborators and requisitioned food and property of the economic institutions of the occupying power. The partisans of P. Prauliņa's group did not observe sufficient conspiracy, many persons visited their settlement, which created an opportunity for betrayal. Lack of military experience was one of the weaknesses of the guerrilla armed movement.
...
Bunker site of P. Prauliņa's national partisan group
The place of P. Prauliņa's bunker is located in the 4th district of the 99th block of Vidsalas, Kalna parish. The stone on which P. Prauliņš sat has been preserved.
The partisan group of P. Prauliņa (1911-1949) was destroyed on May 16, 1949, during the operation of the Ministry of State Security of the LPSR in the Kalna forest of Biržu parish, in which military units also participated. The Forest Brothers had created a bunker with circle defenses, well camouflaged and located at an indeterminate height in a swampy area. The partisans...
Memorial place for members of J. Indan - J. Gravelson and M. Poklevinska national partisan groups
Informative stand and memorial place for Indān - Gravelson's national partisan group in Kalna parish of Jēkabpils county, in the vicinity of Sūpes purva, opened on Lāčpleš day - November 11, 2019. Its opening was attended by representatives of Jēkabpils and Viesītes counties, former national partisan H. Miezīte, historian H. Bruņinieks, as well as guests from Lithuania and other interested parties. The memorial site and the stand are located by the Sūpe swamp, which is connected to the places of settlements and battles of the national partisans. Deeper in the forest was also the bunker of the Indan-Gravelson group.
...
Memorial site at the site of the battle of the national partisans on February 13, 1945 in Dimantu Meze, Kalna Parish
The memorial site has been created by the regional highway P74 Siliņi - Aknīste, 12 kilometers from Aknīste turning to the Latvian national forest "Žagaru road".
At the end of the summer of 1944, the vast forest massif of the northern part of Elkšť parish became a gathering place for people who were preparing for an armed struggle against the Soviet occupation. At the end of 1944, groups of national partisans began to form around Aknīste. A suitable place for the establishment of a partisan camp was the Dimantu mež , which was located...
Cemetery of the Brothers of the National Partisans of Selia
The graves of the brothers of the national partisans of Selia were opened on October 30, 2004 with the support of the Ministry of Defense of Latvia and Aknīste municipality. Partisans Alberts Karankevičs (1914-1949), Vilis Tunķels (1911-1949), Arnolds Tunķels (1926-1949), Osvalds Tunķels (1929-1949), Ēvalds Kundzāns ( 1927-1949).
partisans Juris Alfreds Voldemārs Lācis (1908-1945), Eduards Kaminskis (1910-1945), Osvalds Mežaraups (1911-1945), Alberts Mežaraups (1915-1945), Antons Bružiks (1911-1945), Jānis...
The former Susėja Parish Hall, the site of an attack by national partisans on July 7, 1945
Today, the building of the former Susėja Parish Hall houses the Sansusī Residence Center and the guest house "Susēja". On the facade of the building you can still see the traces of the attack, left by the bullets fired during the attack of the national partisans on July 7, 1945.
The former Susėja Parish Hall, which at that time functioned as the local executive committee of the Soviet occupation power, suffered an attack by the Selia national partisans on July 7, 1945...
Monument to the national partisans of Susea
The unit of national partisans of Susea was formed from smaller, fragmented groups of forest brothers, because initially there was a lack of a leader who could unite them. Artūrs Grābeklis, later Markeis Gorovņov, who died in the winter of 1945, tried to coordinate the activity of Susėya partisans for a short time. The strengthening of the national partisan unit of Suseia took place after the arrival of the former legionnaire Alberts Kaminskis in Selia after the general capitulation of Germany in Kurzeme. He established stricter discipline and united smaller groups for a common struggle against the Soviet occupation. Cooperation was also formed with groups of forest brothers from nearby parishes and surroundings, especially with the Gārsene group and...
Memorial place for Latvian and Lithuanian national partisans
The white cross with a stele for the national partisans of Slate in Rubene parish was consecrated on October 25, 2002.
It was a joint group of Latvians and Lithuanians, led by Jāzeps Fričs (1920-1947). The group also included Lithuanian partisan commander Jozas Streikus (1923-1962), Jānis Ruzga (1924-1948) and other national partisans who actively resisted the Soviet occupation regime in Slate and nearby parishes.
...
Memorial site at the site of the July 2, 1945 battle of the national partisans
A memorial stone to the national partisans Jānis Abaron, Vladislav Būkas, Pēteris Bernāns, Alberts Klimans, Vladislavs Dilans and Juris Timšanas who fell in the battle of Dunava on July 2, 1945 and were then burned in Rubene parish.
The Battle of Dunava broke out after two officers of the People's Commissariat of Internal Affairs of the LPSR and one militiaman fell in the clashes between forest brothers and...
Monument to national partisans B. Mikulanas and A. Staris
The monument to the national partisans of the Ilūkstes partisan regiment of the Latvian National Guards (partisans) association Boļeslav Mikulānas (1918 - 1951) and Anton Staris (1909 -1953) in the "Kuršu" homestead in Celminiekos, Dunava parish, was opened on November 1, 2003, following the initiative of Gunārs Blūzma, a researcher of the national partisans of Selia .
From August 1944, B. Mikulāns was active in various national partisan groups, including the Bebrene group and the Dignāja group in 1949. 1949/1950 B. Mikulāns together with A. Stari hid with...
