Sėlijos nacionalinių partizanų kapinės
Memorialinė vieta

4-Aknīstes-kapi_2.jpg
Sēlijas nacionālo partizānu Brāļu kapi Aknīstes kapos. Foto: H. Bruņinieks
4-Aknīstes-kapi_1.jpg
4-Aknīstes-kapi_3.jpg
Įkeliama...
 Tirgus iela 24, Aknīste, Latvija
156

Sėlijos nacionalinių partizanų brolių kapinės buvo atidarytos 2004 m. spalio 30 d., remiant Latvijos gynybos ministerijai ir Aknīstės savivaldybei. Jose palaidoti 1949 m. gruodžio 19 d. mūšyje Kalnos parapijos Dimantų miške žuvę partizanai: Albertas Karankevičius (1914–1949), Vilis Tunkelsas (1911–1949), Arnoldas Tunkelsas (1926–1949), Osvaldas Tunkelsas (1929–1949), Ēvaldas Kundzanas (1927–1949).

2005 m. čia buvo perlaidoti ir 1945 m. vasario 13 d. mūšyje Elkšnių girioje kritę partizanai: Juris Alfreds Voldemārs Lācis (1908-1945), Eduards Kaminskis (1910-1945), Albertas Mežaraups (1945 m. Alberts Mežaraups, 1945 m. (1915-1945), Antons Bružiks (1911-1945), Jānis Britāns (1926-1945) ir vienas nežinomas. Bendrosiose kapinėse taip pat yra sovietų okupacinės valdžios įkaitais paimtų ir mūšio metu žuvusių Martos Mežaraupės (1907–1945), Alberto Lācio (1902–1945), Jurio Resnīčio (1901–1945) ir Pēterio Bitės (1907–1945) palaikai, taip pat žuvusio Indano-Grāvelsono grupės partizano Voldemaro Otto Sātniekas (1911–1950). Aknīstės brolių kapinėse taip pat yra paminklas Aknīstės kuopos nacionaliniam partizanui Alfredui Silaraupui (1925–1946), žuvusiam per Čekos operaciją 1946 m. liepos 30 d. siaurajame geležinkelyje Elkšnių miške.

Sėlijos nacionalinių partizanų brolių kapinėse pastatyto Baltojo kryžiaus papėdėje stovi juodo granito stela su Latvijos nacionalinių partizanų asociacijos emblema ir po ja iškaltu tekstu „Sėlijos nacionaliniams partizanams. Jūs paaukojote savo gyvybes už Latviją kovoje su komunistiniu okupaciniu režimu 1944–1954 m.“ Kapinėse taip pat yra paminklinis akmuo su užrašu „Yra ašarų, kurios bus išlietos tyloje. Yra randų, kurie neužgis užgijus“, kurį Stanislava Šadurska pastatė Atgimimo pradžioje netoli duobės, kurioje čekistai palaidojo dieną prieš tai, 1955 m. vasario 14 d., žuvusius nacionalinius partizanus ir įkaitus.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

H. Bruņinieks. Apgaudinėja mirtį. Ryga: Latvijos žiniasklaida, 2022, p. 218.

Nežinomas karas. Latvijos nacionalinių partizanų kova su sovietų okupantais 1944–1956 m. 1-asis leidimas. Ryga: Domas sūks, 2010, p. 300–301.

https://karavirukapi.blogspot.com/2022/02/akniste-selijas-nacionalo-partizanu.html

Susijusi istorija

Sėlių miško brolių gyvenvietė Sūpės pelkėje

Sūpės pelkė siejama su tautinių partizanų gyvenviečių ir kovų vietomis, susiformavusiomis žmonių ir vietovių sąveikoje. Jis aprašytas tremtinio latvių rašytojo Alberto Eglišo baladėje apie įvykius jo gimtojoje Sūpes purvos dalyje „Samanos ir dumblas“ – duoklė Sūpes purvos partizanams:

..." 1945 m., Švytintis ruduo pelkėje -

Per Poklevinskos gimtadienį Lieljānis vakarienės metu dalijasi:

gluosniuose fermentuotas alus,

Romulanai augintų sviestą,

Sausa motininė kmynų duona,

džiovintas kumpis Markutane,

Ir Stuchka svogūnai,

Ildzeniece sūris.

Dervingose kambario sienose

Žaibo sustingusios širdys,

Ir vienuolikoje sielų pulsuoja...

Į žemę įkastos šaknys...“

Ši praeities interpretacija su įvykiais po Antrojo pasaulinio karo apėmė žmonių liudijimą, dvasios ir vertybių sistemos išraišką. Tai primena žmonių suteiktą paramą nacionaliniams partizanams, kurių okupacinė valdžia negalėjo taip lengvai nugalėti.