Paminklas nacionaliniams partizanams B. Mikulašui ir A. Stariui
Memorialinė vieta
189
Paminklas nacionaliniams partizanams Boleslavui Mikulanui (1918–1951) ir Antonui Stariui (1909–1953) iš Latvijos Tėvynės sargybos (partizanų) asociacijos Ilūkstės partizanų pulko buvo atidengtas 2003 m. lapkričio 1 d. „Kuršu“ ūkyje Celminiekiuose, Dunavos valsčiuje, Sėlijos nacionalinių partizanų tyrinėtojo Gunāro Blūzmos iniciatyva.
Nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. B. Mikulanas aktyviai veikė įvairiose nacionalinių partizanų grupėse, įskaitant Bebrenės kuopą ir Dignajos grupę 1949 m. 1949/1950 m. B. Mikulanas kartu su A. Stari slapstėsi pas Janį Brakovką Kuršių nerijoje, didelio Bebrenės Celminieki miško pakraštyje. Kai 1951 m. gegužės 9 d. B. Mikulanas vyko pasiimti produktų, jį nužudė Švarojus, Čekos 2-ojo N dalinio karininkas. A. Stari nusižudė 1953 m. kovo mėn., kai Kuršių neriją apsupo Čekos karininkai.
Ant memorialinės stelos iš granito, šalia žuvusių nacionalinių partizanų B. Mikulano ir A. Staro vardų, iškaltas užrašas: „Žuvę kovoje su komunistiniu režimu“.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
G.Blūzma. Nacionalinis partizaninis karas Sėlijoje // Pasipriešinimo judėjimas prieš okupacines valstybes Latvijoje. Ryga: SolVita, 1997, p. 308, 324.
Nežinomas karas. Latvijos nacionalinių partizanų kova su sovietų okupantais 1944–1956 m. 2-asis leidimas. Ryga: Domas spaks, 2012, p. 358–359.
https://latgaleslaiks.lv/lv/2003/11/11/16227
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
Sėlių miško brolių gyvenvietė Sūpės pelkėje
Sūpės pelkė siejama su tautinių partizanų gyvenviečių ir kovų vietomis, susiformavusiomis žmonių ir vietovių sąveikoje. Jis aprašytas tremtinio latvių rašytojo Alberto Eglišo baladėje apie įvykius jo gimtojoje Sūpes purvos dalyje „Samanos ir dumblas“ – duoklė Sūpes purvos partizanams:
..." 1945 m., Švytintis ruduo pelkėje -
Per Poklevinskos gimtadienį Lieljānis vakarienės metu dalijasi:
gluosniuose fermentuotas alus,
Romulanai augintų sviestą,
Sausa motininė kmynų duona,
džiovintas kumpis Markutane,
Ir Stuchka svogūnai,
Ildzeniece sūris.
Dervingose kambario sienose
Žaibo sustingusios širdys,
Ir vienuolikoje sielų pulsuoja...
Į žemę įkastos šaknys...“
Ši praeities interpretacija su įvykiais po Antrojo pasaulinio karo apėmė žmonių liudijimą, dvasios ir vertybių sistemos išraišką. Tai primena žmonių suteiktą paramą nacionaliniams partizanams, kurių okupacinė valdžia negalėjo taip lengvai nugalėti.