Pulkininko Oskaro Kalpako didvyriškumas Skrundos mūšyje
Pulkininkas Oskars Kalpaks savo karių pagarbą pelnė asmeniniu pavyzdžiu ir padrąsinimu.
Skrundos mūšyje priešo ugnimi nuvertus bataliono grandinę ant žemės, įvertinęs vietovės sąlygas, pulkininkas Oskaras Kalpakas priėjo prie išvados, kad būtina patraukti karininkų kuopą į priekį, nes šio dalinio rajone esantis rajonas buvo labiau aprėptas, be to, jo dešinysis sparnas turėjo galimybių veikti kompleksiškai.
Norėdamas sužavėti pareigūnų kuopą savo buvimu, jis nusprendė vykti į kuopos stotį. Tai buvo daroma nuolatinės priešo ugnies metu, Kalpakas ne kartą ieškojo priedangos, o tuo metu jis ir jo štabas buvo vieninteliai geriausiai matomi taikiniai. Pasiekęs kuopą, Kalpakas su lazda rankoje ėjo jos grandine, rodydamas šaudymo taikinius ir skatindamas karius. Kulkosvaidininkui pradėjus tiesiai į jį šaudyti, jis negulėjo, o tik nukrito ant kelio. Tuo metu atvyko Karininkų kuopos leitenantas Mālītis su pranešimu iš pirmojo būrio. Kalpakas atsistojo ir, pridėjęs ranką prie skrybėlės, paėmė žodinį leitenanto pranešimą, kulkos pjauna aplinkui sniegą. Tai buvo tikrai nuostabus vaizdas, kurį galėjo pamatyti visi, stovint mūšio lauke tarsi parado aikštelėje.
Šį įvykį stebėusiems kariams toks pulkininko pavyzdys leido ne tik pamiršti mirties pavojų, bet ir paskatino pelnyti pagarbą savo vado akyse. Asmeniškai Kalpako įtakoje puolimas gavo naują postūmį, pareigūnų kuopa iš naujo veržėsi į priekį. Jo dešinysis sparnas netrukus nukrito į priešo flangą, paėmęs kairįjį sparną po kulkosvaidžio ugnimi ir priversdamas palikti kapines. Iki to laiko smūgio atstumas jau buvo pasiektas, kodėl abu papuošalai su garsiai "urra". nuėjo į priekį, įsiveržė į Skrundą, puolimas baigėsi nuostabia pergale.
Kripen A., Kalpako batalionas ir balandžių brigada, Belimoras, 1963 m.
Susijusios vietos
Skrundos mūšio memorialas ir vėliavos diena
Skrundos mūšio memorialas yra Skrundos centre, Oskaro Kalpakos parke netoli Skrundos kultūros namų, Kuldygos ir Liepojos gatvių sankryžoje. 2005 m. prie memorialo buvo pastatytas akmuo, skirtas 1919 m. sausio 29 d. mūšiui atminti, kai Oskaro Kalpako vadovaujamas batalionas kartu su vokiečių ir rusų Landesvero daliniais išvadavo Skrundą nuo bolševikų. Vėliavos dienos tradicija tęsiama nuo 2004 m., minint pirmąjį iš bolševikų išlaisvintą miestą ir jo išvaduotojus, kurie 1919 m. sausio 29 d. Skrundos bažnyčioje iškėlė Latvijos vėliavą.
Pirmaisiais Nepriklausomybės karo mėnesiais Latvijos laikinoji vyriausybė, spaudžiama bolševikų, sparčiai prarado teritoriją. 1919 m. sausio 22 d. bolševikai užėmė Skrundą. Po savaitės, sausio 29 d., ankstyvą rytą, prasidėjo puolimas Skrundai atsiimti. Latvijos atskirasis batalionas, vadovaujamas pulkininko leitenanto Oskaro Kalpako, turėjo pulti Rudbāržu-Skrundos plentu ir išstumti bolševikus iš Skrundos. Po to turėjo vykti vokiečių dalinių flanginis puolimas, kurio užduotis buvo sunaikinti artėjantį priešą, o rusų kuopa turėjo pulti tarp Latvijos ir Vokietijos dalinių, orientyru naudodama Skrundos bažnyčią. Puolimą taip pat rėmė vokiečių artilerijos baterija. Puolimo dieną buvo 15 laipsnių šalčio, švietė ryški saulė, kalpakai turėjo kirsti giedrą lauką, o bolševikai slėpėsi dvaro akmeniniuose pastatuose. Bolševikai atidengė ugnį, kai užpuolikų grandinė buvo nutolusi apie 300 metrų, kilo abipusis susišaudymas, ir Oskaro Kalpako vadovaujami kareiviai sparčiai puolė į priekį, priversdami priešą nutraukti ugnį ir trauktis per Ventą. Po maždaug 3 valandų kovos Skrunda buvo užimta apie 9 val. ryto, Latvijos atskirajame batalione buvo sužeisti tik 2 kariai.
Skrundos mūšis turėjo didelę reikšmę Latvijos laikinosios vyriausybės ginkluotų Speko karių moralei, nes tai iš tikrųjų buvo pirmoji reikšminga pergalė mūšiuose prieš bolševikus. Be to, pats vadas Oskaras Kalpakas mūšyje demonstravo ypatingą drąsą, savo pavyzdžiu skatindamas karius nebijoti.
Oskaro Kalpako muziejus ir memorialinė vieta „Airītes“
Oskaro Kalpako muziejus ir memorialinė vieta „Airītes“ yra tarp Saldaus ir Skrundos, netoli greitkelio A9. Parodoje pateikiama išsami informacija apie pulkininką Oskarą Kalpaką ir jo batalioną, taip pat pristatoma Latvijos nacionalinės armijos ir memorialinės vietos „Airītes“ istorija. Parodoje pulkininką Oskarą Kalpaką pristatoma kaip asmenybę, kaip karį ir kaip kovotoją už Latvijos nepriklausomybę. Parodoje taip pat yra garso įrašų latvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Juose pabrėžiama 1918/1919 m. istorinių įvykių svarba saugant Latvijos valstybingumą. Muziejaus pastatas yra restauruotas.
Įėjimas nemokamas; ekskursija su gidu – mokama. Komplekse yra poilsio zona, parkas, kliūčių ruožas, galima lankyti įvairius užsiėmimus, yra seminarų salė iki 30 žmonių.
Oskaro Kalpako muziejaus „Gamtos ir stiprybės takas“
Gamtos takas buvo sukurtas greta muziejaus esančioje teritorijoje ir yra paremtas 1936 m. O. Kalpako muziejaus ir jo aplinkos projekto idėja. Individualūs muziejaus lankytojai gamtos taku gali naudotis nemokamai.
Gamtos take eksponuojamos Kuldygos technologijų ir turizmo technikumo organizuoto medžio apdirbėjų plenero, kurio jungianti tema – „Už meilę laisvei“, metu sukurtos medinės skulptūros. Taip pat eksponuojami didelio formato paveikslai iš plenero „Saugok savo Tėvynę!“, kuriuos nutapė aplinkinių regionų moksleivių komandos.
Gamtos take taip pat įrengtas mini oro takelis jauniausiems muziejaus lankytojams.
Lēnu Manor
The manor castle is located in the village of Lēnu, by the Venta River. The castle is currently privately owned and can therefore only be seen from a distance.
The manor house was used as a support point by the 1st Latvian Separate Battalion from the end of January to 3 March 1919. The Latvian Separate Battalion had to liberate the surroundings of Leni Manor in order to be able to cross the river opposite Jaunmuiža.
The manor belonged to Baron Friedrich von Firks, who also owned the Rudbāržzi and Sieksate manors. The manor house was built in the 19th century. For the Baron, the castle of Lēnu served mainly as a place for hunting and weekend relaxation.
From 1927 to 1937 the castle was a school, and during the Soviet occupation it was a collective farm woodshop. In 1965, a community centre was opened. The ensemble of buildings has suffered many alterations and the park has not been preserved. Several outbuildings have survived.
Skrundos dvaras ir Skrundos lokatoriaus ekspozicija
Skrundos dvare įrengta ekspozicija apie Skrundos radarą (Skrundos radijo lokacijos stotį) ir Latvijos liaudies fronto veiklą Skrundoje. Skrundos radijo lokacijos stotis, pravarde „Kombināts“ (Gamykla), buvo SSRS raketų ankstyvojo perspėjimo sistema vakariniame sektoriuje. Vietovė „Skrunda-2“ buvo specialus miestas (V/ч 18951), įkurtas 5 km nuo Skrundos Kuldygos kryptimi SSRS kariuomenės reikmėms. Iš čia veikė radaro stotis „Dnepr“ ir buvo statoma nauja, modernesnė stotis „Darjal“. Statybos buvo sustabdytos, o radaro stotis „Darjal“ susprogdinta 1995 m. gegužės 4 d. Laikantis tarptautinio susitarimo, radaro stotis „Dniepras“ buvo uždaryta 1998 m. rugpjūčio 31 d.
Pulkininko Oskaro Kalpako „Liepsalos“ gimtinė ir amžinojo poilsio vieta Visagalo kapinėse
Pulkininko Oskaro Kalpako šeimos memorialas Liepsaluose yra Maduonos ir Lubano ežero teritorijoje. Liepsalas yra Kalpako vaikystės namai. Memorialinė vieta čia buvo įkurta 1997 m., remiantis pulkininko dukterėčios Ārijos Kalpako-Grundmanės (1922–2006) idėjomis ir panaudojant jos išteklius. Vietovėje eksponuojami įvairūs aplinkos objektai ir akmens skulptūros, turinčios simbolinę reikšmę, perteikiančios Latvijos etines ir patriotines vertybes. Didžiausiame pastate įrengta ekspozicija, skirta Latvijos nepriklausomybės karo istorijai ir 22 Latvijos laisvės metams (1918–1940). Visagalo kapinėse esantis Oskaro Kalpako paminklas, kurį sukūrė Kārlis Zāle ir Arnolds Dzirkals, buvo atidengtas 1927 m. Paminklą sudaro trijų figūrų kompozicija, kurios centre – senovės latvių karys, laikantis skydą ir kardą, o iš abiejų pusių – po krintantį karį. Skulptūrinės grupės papėdėje ant granito pagrindo įstrižai pritvirtinta bronzinė lentelė su išgraviruotu tekstu, įskaitant Edvardo Virzos Kalpaksui skirtą eilėraštį. Oskaras Kalpaksas mirė 1919 m. kovo 6 d. netoli Airytės, prie kelio iš Skrundos į Saldų.
