Kogulos aerodromas Saremos saloje
Kogulos oro pajėgų bazė buvo įkurta 1940 m. rugpjūčio mėn.
Į šią veiklą buvo įdarbinti ir vietos gyventojai, kurie turėjo geras galimybes užsidirbti. Pagrindinis vietinių darbas buvo akmenų gabenimas iš pakilimo tako ir jo apylinkių. Vėliau kilimo ir tūpimo takas buvo pratęstas, kad būtų galima paleisti tolimojo nuotolio bombonešius. Kadangi 1941 m. karinė stovykla dar nebuvo visiškai baigta, bazėje dirbantys lakūnai ir personalas buvo apgyvendinti apylinkių fermose. Karo pradžioje, 1941 m. birželio 26 d., į Kogulos aerodromą atvyko Raudonosios vėliavos Baltijos laivyno 12-oji pavienių naikintuvų eskadrilė su 24-uoju naikintuvu I-153, vadovaujamu majoro Kudrjavcevo. Liepos 28 d. į aerodromą atvyko 1-asis minų-torpedų lėktuvų pulkas, kuriam vadovavo pulkininkas Preobraženskis. 1941 metų rugpjūtį 1-osios minų torpedų lėktuvų eskadrilės bombonešiai DB-3 atliko bandomąjį ir bombardavimo skrydį į šiaurės Vokietijos kurortą ir uostamiestį Swinemünde iš Kogulos aerodromo. Ten buvo jaučiama priešo oro gynyba. Po miestų ir gyvenviečių bombardavimo Didžiosios Vokietijos vadovybė paskelbė direktyvą Nr. 34, kurioje teigiama, kad „Kai tik pasitaikys galimybė, sausumos, jūrų ir oro pajėgos bendromis pastangomis turi likviduoti priešo aerodromus Dago (Hiumaa) ir Ösel (Saaremaa) salose. tęsėsi devynis kartus iki rugsėjo 5. Rugsėjo 6 d., vokiečiai pakartotinai bombardavo Kogulos oro pajėgų bazę 1944 m., kai jį vėl užėmė sovietų pajėgos.
Po karo Sovietų oro pajėgos kurį laiką buvo dislokuotos Kogulos aerodrome. Vėliau, pertvarkant struktūrą, aviacijos pulkas buvo paskirstytas visoje Rusijoje, o Kogula liko kaip rezervinis aerodromas. 1965 metais sovietų kariuomenė Saremoje atliko didelius karinius manevrus. Dėl to Kogulos aerodrome nusileido dideli keturių variklių transporto lėktuvai, gabenę darbo jėgą ir įrangą.
Nuo tada aerodromas dažniausiai buvo nenaudojamas.
Šaltiniai:
1. Perlas, vyriškas. Oro karas Estijoje 1941 – 1945. Talinas, 2016 m.
2. Jakovlevas, Tormis. Saremos muziejaus bienalės knyga 1997 – 1998. Sovietų kariuomenė Vakarų Saremoje ir jos santykiai su vietos gyventojais. Sudarė ir redagavo Olavi Pesti. Kuresarė, 1999 m.
3. Paveldosaugos valdybos kultūros paminklų registras. Karinis paveldas. https://register.muinas.ee
4. Estijos karo istorijos žinynas, Talll 2010. Sudarė K. Luts.
5. Pagauk, Endel. Salų gyventojai sovietų karinių bazių papėdėje 1939 – 1941. Saremos muziejaus darbai Nr. 11. Kuresarė, 2020 m.
6. Pabandyk, Endeli. Karinių objektų Saare apskrityje ekspertizė. Kuresarė, 2006 m.
7. Raukas, Ahto. Buvusios Sovietų Sąjungos kariuomenės liekamoji tarša ir jos pašalinimas. Estijos Respublikos aplinkos ministerija. Talinas, 1999 m.
Susijusios vietos
Kogulos (Mõnnuse) aerodromas
1940 m. Sovietų Sąjunga pradėjo statyti Kogulos karinę bazę Nr. 40, arba, kaip sako vietiniai, Mõnnuste arba Kogulos aerodromą. Aerodromas yra teritorijoje tarp Semeros, Kogulos ir Mõnnuste kaimų. Didesnė oro bazės karių gyvenvietė nebuvo pastatyta, bet Semeroje buvo pastatytas centrinis vadovybės pastatas ir sandėliai. Aerodromo viduryje stovėjo 1868 m. pastatyta kalkakmenio stačiatikių cerkvė. Bažnyčios varpinė buvo nugriauta, nes ji tapo kliūtimi lėktuvams kylant ir leidžiantis. Pagrindinis kilimo ir tūpimo tako slenkstis buvo už 30 metrų nuo bažnyčios. Bažnyčia tebestovi, nors ir apgailėtinos būklės bei griuvėsiuose.
Po Antrojo pasaulinio karo pastatytas karininkų klubas Sõmeros kaime dabar yra gana geros būklės. Aerodromas matomas pietvakarinėje Mõnnuste kaimo pusėje. Lėktuvų stovėjimo aikštelės buvo įrengtos vakarinėje aerodromo pusėje, naudojant žemės griovelius.
Kadaise Koguloje buvo pastatytas iš dolomito pagamintas paminklas su užrašu: „Čia, Kogulos aerodrome, 1941 m. pakilo Raudonosios vėliavos Baltijos laivynas – pirmieji lėktuvai, bombardavę Berlyną.“
