Kogulos aerodromas Saremos saloje
Kogulos oro pajėgų bazės statyba prasidėjo 1940 m. rugpjūtį.
Į šią veiklą buvo verbuojami ir vietos gyventojai, o tai jiems suteikė geras uždarbio galimybes. Pagrindinis vietos gyventojų darbas buvo akmenų gabenimas iš aerodromo ir jo apylinkių. Vėliau aerodromas buvo išplėstas, kad tilptų tolimojo nuotolio bombonešiai. Kadangi iki 1941 m. karinė stovykla dar nebuvo iki galo baigta, bazėje dirbę pilotai ir personalas buvo apgyvendinti netoliese esančiuose ūkiuose. Karo pradžioje, 1941 m. birželio 26 d., į Kogulos aerodromą atvyko 12-oji Raudonosios vėliavos Baltijos laivyno vienguboji naikintuvų eskadrilė su 24-uoju naikintuvu I-153, vadovaujama majoro Kudriavcevo. Liepos 28 d. į aerodromą atvyko 1-asis minų-torpedų pulkas, vadovaujamas pulkininko Preobraženskio. 1941 m. rugpjūtį 1-ojo minų-torpedų pulko bombonešiai DB-3 iš Kogulos aerodromo atliko bandomąjį ir bombardavimo skrydį į Šiaurės Vokietijos kurortą ir uostamiestį Svinemündę. Ten buvo kovojama su priešo oro gynyba. Po miestų ir gyvenviečių subombardavimo Didžiosios Vokietijos vadovybė išleido 34 direktyvą, kurioje teigiama, kad „Kai tik pasitaikys proga, sausumos, jūrų ir oro pajėgos bendromis pastangomis turėtų sunaikinti priešo aerodromus Dägo (Hijumaa) ir Öseli (Saaremaa) salose“. Rugpjūčio 7 d. naktį iš Kogulos aerodromo pakilo penkiolika DB-3 lėktuvų, kad bombarduotų Berlyną. Tai tęsėsi devynis kartus iki rugsėjo 5 d. Rugsėjo 6 d. vokiečiai pakartotinai bombardavo Kogulos oro bazę. Šeši DB-3 lėktuvai buvo pataikyti ir sunaikinti. Rugsėjo antroje pusėje vokiečių sausumos pajėgos užėmė Kogulos oro bazę, o rugsėjo 21 d. ten nusileido Liuftvafės 54-oji naikintuvų eskadrilė. Vėlesniais karo metais vokiečiai aerodromu naudojosi iki 1944 m. spalio mėn., kai jį vėl užėmė sovietų kariuomenė.“
Po karo Sovietų Sąjungos oro pajėgos kurį laiką buvo dislokuotos Kogulos aerodrome. Vėliau, dėl struktūros pertvarkymo, oro pulkas buvo paskirstytas po visą Rusiją, o Kogula liko rezerviniu aerodromu. 1965 m. Sovietų Sąjungos armija Saremos saloje surengė didelius karinius manevrus. Ryšium su tuo, Kogulos aerodrome nusileido dideli keturių variklių transporto lėktuvai, gabenę personalą ir įrangą.
Nuo to laiko aerodromas beveik stovėjo nenaudojamas.
Šaltiniai:
1. Helmė, Mehis. Oro karas Estijoje 1941 – 1945. Talinas, 2016 m.
2. Jakovlev, Tormis. Saremos muziejaus bienalė 1997–1998. Sovietų armija Vakarų Saremoje ir jos santykiai su vietos gyventojais. Sudarė ir redagavo Olavi Pesti. Kuresarė, 1999.
3. Estijos paveldo tarybos kultūros paminklų registras. Karinis paveldas. https://register.muinas.ee
4. Estijos karo istorijos vadovas, Tall 2010. Sudarė K. Luts.
5. Püüa, Endelis. Saaremas sovietų karinių bazių papėdėje 1939–1941. Saremos muziejaus darbai Nr. 11. Kuressaare, 2020 m.
6. Püüa, Endelis. Karinių objektų Saare apskrityje ekspertizė. Kuresarė, 2006 m.
7. Raukas, Ahto. Buvusių Sovietų Sąjungos karinių bazių liekamoji tarša ir jos likvidavimas. Estijos Respublikos aplinkos ministerija. Talinas, 1999 m.
Susijusios vietos
Kogulos (Mõnnuse) aerodromas
1940 m. Sovietų Sąjunga pradėjo statyti Kogulos karinę bazę Nr. 40, arba, kaip sako vietiniai, Mõnnuste arba Kogulos aerodromą. Aerodromas yra teritorijoje tarp Semeros, Kogulos ir Mõnnuste kaimų. Didesnė oro bazės karių gyvenvietė nebuvo pastatyta, bet Semeroje buvo pastatytas centrinis vadovybės pastatas ir sandėliai. Aerodromo viduryje stovėjo 1868 m. pastatyta kalkakmenio stačiatikių cerkvė. Bažnyčios varpinė buvo nugriauta, nes ji tapo kliūtimi lėktuvams kylant ir leidžiantis. Pagrindinis kilimo ir tūpimo tako slenkstis buvo už 30 metrų nuo bažnyčios. Bažnyčia tebestovi, nors ir apgailėtinos būklės bei griuvėsiuose.
Po Antrojo pasaulinio karo pastatytas karininkų klubas Sõmeros kaime dabar yra gana geros būklės. Aerodromas matomas pietvakarinėje Mõnnuste kaimo pusėje. Lėktuvų stovėjimo aikštelės buvo įrengtos vakarinėje aerodromo pusėje, naudojant žemės griovelius.
Kadaise Koguloje buvo pastatytas iš dolomito pagamintas paminklas su užrašu: „Čia, Kogulos aerodrome, 1941 m. pakilo Raudonosios vėliavos Baltijos laivynas – pirmieji lėktuvai, bombardavę Berlyną.“
