Latvijos prekybinių laivų nuskandinimas Talino evakuacijos metu Antrojo pasaulinio karo pradžioje

Kadaise visa Suomijos įlankos pasienio teritorija Estijoje buvo uždara zona, kurią akylai stebėjo sovietų pasieniečiai. Miške vis dar aiškiai matomi pasienio apsaugos pastatų liekanos, o Jumindos kyšulyje kaip apžvalgos objektas įrengta maždaug 3–4 m ilgio metalinė raketos kopija. Matyt, tokiomis vizualiomis netikros raketų kopijomis SSRS bandė apgauti priešo šnipinėjimo lėktuvus, kurie Šaltojo karo metais buvo aprūpinti kameromis ir bandė išmokti pakrančių gynybos paslaptis. Kas 20 km palei pakrantę buvo įrengti pasienio apsaugos postai, kuriuose kiekviename gyveno apie 30 pasieniečių. Naktį jie turėjo patruliuoti pakrante apsiginklavę pilna šarvais, o ne visi galėjo nueiti privalomus 15–20 km iki kaimyninio posto teritorijos ir atgal. Daugeliui tokia tarnyba ir naktinis patruliavimas buvo per sunkus ir jie to neatlaikė, todėl fiziškai silpnesni buvo atleidžiami nuo tokios tarnybos... Taip mums pasakoja vyras, kuris kadaise čia tarnavo ir saugojo sieną.

Pačiame šiauriniame Jumindos pusiasalio gale pastatytas masyvus granito memorialinis akmuo, žymintis tragiškus įvykius, čia įvykusius Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Atsitraukdama sovietų armija turėjo vykdyti didelę jūrų operaciją – iš jau apgulto Talino 190 laivų turėjo evakuoti žmones ir įrangą, kurios nebuvo galima palikti sparčiai puolančiai vokiečių armijai. Vokiečiai numatė šį atsitraukimą ir kartu su suomiais laivybos kelyje išdėstė didelius minų laukus, parengė bombonešius skrydžiams jau okupuotoje Estijos dalyje ir dislokavo 150 mm pakrantės artilerijos bateriją Jumindos pusiasalyje laivų apšaudymui iš kranto. Puolimui taip pat buvo ruošiami vokiečių greitaeigiai kateriai ir suomių torpediniai kateriai šiaurinėje Suomijos įlankos pakrantėje.

Laivų evakuacija prasidėjo 1941 m. rugpjūčio 27 d., esant labai blogoms oro sąlygoms. Sovietų laivus, plaukusius iš Talino Kronštato link, iš oro ir jūros puolė jungtinės vokiečių ir suomių pajėgos, o iš kranto apšaudė artilerija. Patyrusi didelių nuostolių, laivų vilkstinė naktį nustojo judėti dėl minų laukų pavojaus. Kitą rytą laivai atnaujino judėjimą ir atakos prieš juos atsinaujino. Tie karo laivai, turintys galingesnius variklius, stengėsi kuo greičiau patekti po Kronštato pakrantės baterijų priedanga, ir iš tikrųjų liko tik nedidelis skaičius patrulinių laivų, kurie saugojo gana lėtą prekybinių laivų vilkstinę. Kai kurie jūrų ekspertai mano, kad didelė dalis karo laivų tiesiog pabėgo gelbėdamiesi, palikdami lėtesnius prekybinius laivus likimo valiai.

Per dvi dienas prie Jumindos pusiasalio buvo nuskandinti ir dingo gelmėse 34 laivai, tiek prekybiniai, tiek kariniai. Tarp jų daugelis neseniai plaukiojo su nepriklausomos Estijos arba Latvijos vėliava. Čia amžinojo poilsio vietą rado buvusio Latvijos prekybos laivyno laivai „Everita“, „Kalpaks“, „Ausma“, „Atis Kronvaldis“, „Kalpaks“, „Skrunda“. Čia, 100 m gylyje, tamsoje ir tyloje, vis dar ilsisi galingas ledlaužis „Krišjānis Valdemārs“. Nuolaužų vieta dabar tiksliai nustatyta ir žinoma. Per dvi Talino evakuacijos jūroje dienas Suomijos įlankos vandenyse žuvo apie 12 400 žmonių. Yra istorikų, kurie mano, kad tai viena didžiausių tragedijų, įvykusių jūroje Antrojo pasaulinio karo metu. Dabar žinoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu Suomijos įlankos vandenyse buvo padėta apie 60 000 jūrų minų.

Ant atskiros akmeninės lentelės, be kitų laivų pavadinimų, mirga prieškario Latvijos karinio jūrų laivyno flagmano „Virsaitis“ pavadinimas. Jis nuskendo prie Suomijos krantų dalyvaudamas Hanko evakuacijos operacijoje, kuri vyko 1941 m. lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje. Laivas, matyt, užkliuvo už minos ir nuskendo. Tiksli jo nuskendimo vieta dabar žinoma, praėjus daugiau nei metams po Jumindos tragedijos.