Latvijos prekybinių laivų nuskendimas evakuojant Taliną Antrojo pasaulinio karo pradžioje

Kadaise visa Suomijos įlankos pasienio zona Estijoje buvo uždara zona, kurią akylai stebėjo sovietų pasieniečiai. Miške iki šiol gerai matomos pasieniečių pastatų liekanos, o Jumindos rage kaip apžvalginis objektas įrengtas 3-4m ilgio metalinis raketinis modelis. Matyt, tokiomis vizualiomis netikromis raketų kopijomis SSRS bandė apgauti priešo šnipų lėktuvus, kurie Šaltojo karo metais buvo aprūpinti kameromis ir bandė išmokti pakrančių gynybos paslapčių. Kas 20 km palei pakrantę buvo pasieniečių postai, kiekviename yra apie 30 pasieniečių. Naktį teko patruliuoti pakrante visiškai ginkluoti, o privalomus 15-20 km iki gretimo posto zonos ir atgal nueiti ne visi spėjo. Daugeliui tokia tarnyba ir naktinis patruliavimas buvo per sunkus ir neištvėrė, tad fiziškai silpnesni nuo tokios tarnybos buvo atleisti... Taip pasakoja kažkada čia tarnavęs ir sieną saugojęs vyras.

Pačiame šiauriniame Jumindos pusiasalio pakraštyje pastatytas nemenkas granitinis paminklinis akmuo, žymintis tragiškus įvykius, vykusius čia prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Sovietų kariuomenei traukdamasi teko atlikti didelę jūrų operaciją – 190 laivų turėjo evakuoti žmones ir techniką iš jau apsupto Talino, kuris negalėjo būti paliktas sparčiai atakuojančiai vokiečių kariuomenei. Vokiečiai numatė šį atsitraukimą ir kartu su suomiais laivybos kelyje išdėstė didelius minų laukus, paruošė bombonešius skrydžiams jau okupuotoje Estijos dalyje, o Jumindos pusiasalyje dislokavo 150 mm pakrančių artilerijos bateriją, kuri apšaudė laivus iš kranto. Šiaurinėje Suomijos įlankos pakrantėje taip pat buvo paruošti vokiečių greitaeigiai kateriai ir suomių torpediniai kateriai.

Esant labai blogoms oro sąlygoms, 1941 metų rugpjūčio 27 dieną prasidėjo laivų evakuacija. Sovietų laivai, plaukę iš Talino Kronštato link, buvo užpulti jungtinių vokiečių ir suomių pajėgų iš oro ir jūros, apšaudomi iš kranto iš artilerijos. Patyrusi didelių nuostolių, laivų vilkstinė dėl minų laukų pavojų naktį sustabdė plaukimą. Kitą rytą laivai atnaujino savo kursą ir vėl prasidėjo jų puolimai. Tie karo laivai su galingesniais varikliais stengėsi kuo greičiau pakliūti į Kronštato pakrantės baterijų priedangą, o iš tiesų beliko tik nedaugelis patrulinių laivų saugoti gana lėtą prekybinių laivų vilkstinę. Kai kurie jūrų ekspertai mano, kad didelė dalis karo laivų tiesiog pabėgo norėdami išgelbėti savo odą, o lėtesnius prekybinius laivus paliko likimo valiai.

Per dvi dienas 34 prekybiniai ir karo laivai buvo nuskandinti ir dingo Jumindos pusiasalio gelmėse. Tarp jų yra daug tokių, kurie dar visai neseniai plaukė su nepriklausomos Estijos ar Latvijos vėliava stiebe. Čia savo amžino poilsio vietą gilumoje surado buvę Latvijos prekybinio laivyno laivai Everita, Kalpaks, Ausma, Atis Kronvaldis, Kalpaks, Skrunda. Galingas ledlaužis Krišjānis Valdemārs taip pat vis dar ilsisi čia 100 m gylyje, tamsoje ir tyloje. Šiuo metu nuolaužų vieta yra tiksliai nustatyta ir žinoma. Per dvi dienas trukusią Talino evakuaciją jūra Suomijos įlankos vandenyse žuvo apie 12 400 žmonių. Yra istorikų, manančių, kad tai viena didžiausių tragedijų jūroje Antrojo pasaulinio karo metais. Dabar žinoma, kad per Antrąjį pasaulinį karą Suomijos įlankos vandenyse buvo padėta apie 60 000 jūrinių minų.

Atskiroje akmeninėje lentoje tarp kitų laivų pavadinimų mirga prieškario Latvijos karinio jūrų laivyno flagmano Virsaitis vardas. Jis nuskendo prie Suomijos krantų dalyvaudamas Hanko evakuacijos operacijoje, kuri vyko 1941 m. lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje. Matyt, laivas atsitrenkė į miną ir nuskendo. Tiksli jo žūties vieta dabar žinoma, tai įvyko praėjus daugiau nei metams po Jumindos tragedijos.