Karo ligoninė Infrastruktūra

Įsikūręs Daugpilio tvirtovės teritorijoje, šalia Tvirtovės sodo. Pastatas buvo statomas 1820–1827 m. (Sankt Peterburgo karo architekto Aleksandro Štauberto). Iš pradžių ligoninėje galėjo tilpti iki 500 pacientų, tačiau vėliau ji buvo išplėsta ir ligoninėje galėjo tilpti 900 lovų. Ligoninėje buvo moderni įranga, vėdinimo ir šildymo sistema, dirbo profesionali komanda.

Pirmojo pasaulinio karo metu ligoninėje buvo gydomi Rusijos kariškiai, tačiau vokiečių karo belaisviams buvo įkurtas specialus palatas. Karo pabaigoje tvirtovė ir ligoninė buvo tuščios.

Tarpukariu – XX a. 1920–1930 m. ligoninės pastate buvo įsikūrusi Latvijos armijos karo ligoninė. Jos veiklą teko pradėti labai sunkiomis sąlygomis. Padėtis pagerėjo tik įsteigus armijos sanitarijos tarnybą. 1928 m. ligoninėje buvo įrengti kineziterapijos ir rentgeno kabinetai. 1930 m. buvo modernizuota ligoninės virtuvė, įrengtos naujos skalbimo mašinos. 1931 m. atidaryti specializuoti akių ir ausų-nosies skyriai. 1934 m. įrengta stacionari dezinfekcijos kamera.

Karo ligoninių vadovai tarpukariu:
1920–1921 m. – daktaras kapitonas Blumenfeldas
1921-1922 – gydytojas pulkininkas leitenantas Emīlsas Hugo Skadiņš
1922-1930 – gydytojas pulkininkas leitenantas Jānis Alksnis
1931-1940 – gydytojas pulkininkas leitenantas Bruno Blossfeld

1940 m. tvirtovėje buvo įsikūrusi Raudonosios armijos ligoninė, tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ligoninė buvo evakuota iš Daugpilio. Karo metu ligoninės patalpas kaip ligoninę naudojo vokiečių okupacinių kariuomenės daliniai.

Sovietmečiu pastate buvo įsikūrusi SSRS gynybos ministerijos karo ligoninė. 1994 m., pasitraukus sovietų armijai, ligoninė nutraukė veiklą.

Šiuo metu karo ligoninę galima apžiūrėti tik iš išorės.