Pirmasis paminklas Cėsių mūšiui ir žuvusiems Estijos kariams atminti
Memorialinis vieta
97
Įsikūręs šalia Veselavos kapinių koplyčios.
Pirmasis paminklas Cėsių mūšiui ir žuvusiems Estijos kariams atminti buvo atidengtas 1923 m. rugpjūčio 5 d.
Jo atidaryme dalyvavo pirmasis Latvijos Respublikos prezidentas Jānis Čakste ir Estijos ambasadorius Latvijoje Jūlijs Saljemā.
Kapinėse yra 16 Estijos kareivių, žuvusių 1919 m. birželį Cėsių mūšiuose su Baltijos landesveru ir Geležine divizija, palaikai. Keturi iš jų vėliau buvo perlaidoti tėvynėje. Paminklas pastatytas iš vietos gyventojų surinktų aukų. Jį suprojektavo meistras Dāvis Gruzde, Ķikuri namo savininko Kārlio Biernio vardu.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Lismanis, J. 1915–1920. Mūšių ir žuvusių kareivių atminimui: Pirmojo pasaulinio karo ir Latvijos išsivadavimo kovų memorialinės vietos. Ryga: NIMS, 1999
http://veselava.lv/i.php?id=53
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga
Pergalei Cėsių mūšyje buvo lemta tapti lūžiu latvių ir estų kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė padarė tašką Andrievo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio von der Goltzo planams užkariauti Baltijos šalis. Vietoj to Liepojoje savo veiklą atnaujino Laikinoji Latvijos vyriausybė, vadovaujama Kārlio Ulmanio.