Pirmasis paminklas Cėsių mūšiui ir žuvusiems Estijos kariams atminti
Memorialinė vieta

Paminklas Estijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Estijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklo atidengimas ant Cėsių mūšiuose žuvusių estų brolių kapų Veselavos kapinėse 1923 m. rugpjūčio 5 d. Paminklo centre – Latvijos prezidentas Janis Čakste. Šaltinis: Tālis Pumpuriņš, Cėsių istorijos ir meno muziejus
Paminklas Estijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
2004 m. Veselavos kapinėse esančiame estų brolių kapo paminkle vyko minėjimas, skirtas Cėsių mūšio 85-osioms metinėms. 2000 m. paminklas buvo papildytas lenta estų kalba. Tālis Pumpuriņš, Cėsių istorijos ir meno muziejus
Karių garbės sargybos kuopa Cėsių mūšio 85-ųjų metinių minėjime prie Estų brolių kapo paminklo Veselavos kapinėse 2004 m. Tālis Pumpuriņš, Cėsių istorijos ir meno muziejus
1981. Šaltinis: Dingusi Latvija
Paminklas Estijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Veselavos kapinių koplyčia. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Informacinė lenta prie paminklo. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Estijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
 Veselavas pag., Cēsu nov., Latvija
97
TRANSLATED_BY_GOOGLEShow original

Įsikūręs šalia Veselavos kapinių koplyčios.

Pirmasis paminklas Cėsių mūšiui ir žuvusiems Estijos kariams atminti buvo atidengtas 1923 m. rugpjūčio 5 d.
Jo atidaryme dalyvavo pirmasis Latvijos Respublikos prezidentas Jānis Čakste ir Estijos ambasadorius Latvijoje Jūlijs Saljemā.

Kapinėse yra 16 Estijos kareivių, žuvusių 1919 m. birželį Cėsių mūšiuose su Baltijos landesveru ir Geležine divizija, palaikai. Keturi iš jų vėliau buvo perlaidoti tėvynėje. Paminklas pastatytas iš vietos gyventojų surinktų aukų. Jį suprojektavo meistras Dāvis Gruzde, Ķikuri namo savininko Kārlio Biernio vardu.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
TRANSLATED_BY_GOOGLEShow original

Lismanis, J. 1915–1920. Mūšių ir žuvusių kareivių atminimui: Pirmojo pasaulinio karo ir Latvijos išsivadavimo kovų memorialinės vietos. Ryga: NIMS, 1999
http://veselava.lv/i.php?id=53

1918 – 1920
I Nepriklausomybės karai

Susijusi laiko juosta

Susijusios temos

Susijusi istorija

Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga

Pergalė Cėsių mūšyje turėjo tapti lūžio tašku Latvijos ir Estijos kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė sustabdė Andrijevo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio fon der Golco planus užkariauti Pabaltijį. Vietoj to, Liepojoje savo veiklą atnaujino Karlio Ulmanio vadovaujama Laikinoji Latvijos vyriausybė.