Seserys išgelbėjo kulkosvaidžius ir sužeistus karius Baltriškėse
Pasakojimas apie seseris, kurios buvo apdovanotos Vyties Kryžiaus ordinu už pagalbą kariuomenei kovose prieš bolševikus.
1919 m. vasarą Aukštaitijoje vyko sunkios ir įtemptos Lietuvos kariuomenės kovos su bolševikais. Birželio 6–7 d. I-asis pėstininkų pulkas puolė bolševikus linijoje Antalieptė–Mikučiai–Ikunčiai–Baltriškės ir ją užėmė. Netrukus atsipeikėję bolševikai surengė kontrpuolimą ir privertė I-ojo pėstininkų pulko karius pasitraukti iš užimtų pozicijų. Bolševikų puolimas buvo toks staigus ir stiprus, kad atsitraukiantys kariai paliko 5 sužeistuosius ir du sunkiuosius kulkosvaidžius, kurie buvo itin svarbūs ir vertinami to meto ginklai. Greta vienkiemyje gyvenusios seserys Anelė ir Kostutė, apsimetusios, kad eina ieškoti gyvulių, paslapčiomis nubėgo į Baltriškes, suteikė paliktiems ir sužeistiesiems kariams pagalbą, sutvarstė žaizdas ir „miškeliais bei krūmeliais“ išvedė juos pas savuosius į Jakunčių kaimą. Greta buvę bolševikai jų nepastebėjo, todėl seserys, prisidengdamos, kad varinėja gyvulius, grįžo gelbėti kulkosvaidžių, bet negalėdamos jų pakelti, „nudardeno juos pakalnėn“ ir nuskubėjo pranešti I-ojo pėstininkų pulko kariams. Pastarieji, vedami Anelės ir Kostutės, kulkosvaidžius susigrąžino.
Tai nebuvo vienintelis kartas, kai seserys Juozonytės pagelbėjo Lietuvos kariuomenės kariams. 1919 m. rugpjūčio 23–24 d. I-asis pėstininkų pulkas kartu su kitais daliniais pradėjo „Zarasų operaciją“. Greta Juozonyčių namų Subatiškėse buvusi bolševikų baterija šaudė į puolančią Lietuvos kariuomenę. Tai pastebėjusi Kostutė kirviu nukirto per laukus einantį telefono kabelį, kuris jungė raudonarmiečių bateriją Subatiškėse su artlierijos ugnies sekimo punktu Pakunigės laukų pozicijoje. Nuo to momento bolševikų pabūklai Subatiškėse užtilo.
V. Lesčius, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918–1920, Vilnius, 2001.
Seotud objektid
Mälestusmärk Leedu sõjakooli esimese lõpetaja, sõdur Jurgis Sidaravičiuse surmapaigale
1919. aasta ööl vastu 23. augustit alustas Leedu armee 1. jalaväerügement Zarasai-Daugavpilsi pealetungioperatsiooni eesmärgiga sundida Punaarmee Leedu territooriumilt taanduma. Rügemendi rünnaku kõige olulisem suund oli Zarasai suunas mööda Daugavpilsi-Kaunase maanteed. Äärmiselt mägist maastikku ja järvistut ära kasutades olid bolševikud Bružai positsioonis hästi kindlustanud ja peatasid ründajad edukalt. Bolševike kaitsepositsioonide rünnakus hukkus 15 Leedu sõdurit, sealhulgas esimene sõjakooli õpilane, kes langes Leedu iseseisvuslahingutes, reamees Jurgis Sidaravičius (1900–1919).
Sõdadevahelisel perioodil hoolitsesid J. Sidaravičiuse mälestuse eest 1. jalaväerügemendi sõdurid ja sõjakooli õpilased. Tema surmapaika püstitasid Baltriškės laskurid 1939. aasta augustis kauni graniidist monumendi tekstiga: "1919.VIII.24. ATA. Vabaduse päikesetõusul suri auväärselt 1. pp. caružas Jurgis Sidaravičius." Monument asub väga eraldatud kohas kõrgel künkal, seega ei sattunud see nõukogude aastatel Nõukogude võimu teele ega lammutatud.
