Gyvenimas prie stribų būstinės
Pasakojama apie pokario metų situaciją Lietuvos kaime ir apsisprendimą tapti partizanu.
Mūsų tėvelis Jonas Mikutavičius (g. 1901 m.) buvo ūkininkas, savanoris. Augome dvi dukros Basonių k., šalia Kalvių. Vyresnioji Onutė (g. 1924 m.) ir aš, Bronė (g. 1929 m.), buvome auklėjamos meilės Tėvynei dvasia, tad pokaryje, kai prasidėjo pasipriešinimas, tapome partizanų ryšininkėmis. Buvo pažįstami su Praškevičiais, kurių trys vaikai išėjo į mišką. Vienas jų - Antanas-Narsuolis gaudavo iš mūsų žinias apie stribų judėjimą. Mat mūsų sodyba buvo šalia Kalvių stribyno, buvusio dvare, netoli gyveno pagarsėję išdavikai tėvas ir sūnus Vareikos. Tad reikėjo labai saugotis. Namuose buvo bunkeris, tai ten dažnai slėpėsi, ar sužeisti gydėsi partizanai. Iš vienos pusės, tai buvo didelė rizika, tačiau stribai net ir nepagalvojo, kad mūsų vyrai ateina persirengti, pavalgyti, nusiprausti, slepiasi čia pat, jų pašonėje.
Partizanams padėdavo visa mūsų šeima. Aš palaikydavau ryšį tarp Narsuolio ir Žaibo būrių. Žaibo būryje buvo Albinas Ašmena-Siaubas, Vytautas Bliujus-Serbentas, broliai Seliutos, Stasys Jackevičius-Genys, Stepas Stankevičius-Šermukšnis, Bronius Daugsevičius-Meška, Zigmas Kacevičius, Ignas Nasutavičius iš Semeliškių, taip pat vyrai iš Vindziulių, Mičiūnų, Šoliškių, Beižonių ir kt. kaimų. Tarp Semeliškių ir Kaukinės veikė Albinas Bliujaus-Don Kichoto būrys.
1947 m. patekęs į lagerius tėvelis Jonas iki 1954 m. kalėjo Abezėje. Su mama Stefanija (g. 1900 m.) mes 1949 m. buvome ištremtos į Usoljės r. Žilkino gyv., Irkutsko srityje. Ten susipažinau su būsimu savo vyru partizanu Stepu Kveraga. Tremtyje mums gimė du sūneliai, susirgo tėvelis. Grįžo į Lietuvą su sergančiu mūsų tėveliu Stepas 1957 m., tačiau jį Kaišiadoryse vėl areštavo ir išvežė į Irkutsko sritį. Ten buvome iki 1962 m. Tada auginome jau tris vaikus. Apsigyvenome Elektrėnuose.
Vaikai buvo didžiausias mūsų džiaugsmas. Augo viską apie Lietuvos okupaciją žinodami, skatinami pagarbos, meilės savo kraštui. Ir kai mūsų sūnus aštuntokas Liudvikas išplatino savo rašytus lapelius Elektrėnuose „Salin tarybų valdžią", „Tegyvuoja laisva Lietuva", j į išmetė iš mokyklos, Stepas jam tepasakė: „Šaunuolis!" Dabar, kai Stepo jau nėra tarp mūsų, aš didžiuojuosi jo, vaikų ir savo gyvenimu. Mūsų kančios buvo prasmingos.
- Stanislovas Abromavičius, Kęstutis Kasparas, Ruta Trimonienė, Didžiosios Kovos Apygardos partizanai, Kaunas, 2007.
Seotud objektid
NKVD - MVDV-MGB Kretinga maakonna hoone
Teise Nõukogude okupatsiooni ajal loodi paljudes Leedu linnades Nõukogude okupatsioonistruktuurid. Natsi-Saksamaa okupatsiooni ajal asus sõdadevahelise perioodi Leedu arsti ja silmapaistva avaliku elu tegelase Feliksas Janušise endises elukohas natsi-Saksamaa Gestapo peakorter ning teise Nõukogude okupatsiooni ajal asus selles hoones NKVD-MVD-MGB Kretinga osakond. Seal kuulati üle ja piinati Leedu kodanikke ja nõukogudevastases vastupanuliikumises osalejaid.
1910. aastatel avati Kretinga rajooni omavalitsuse administratsiooni ja maja omaniku, Kretinga evangeelse luterliku koguduse pastori Darius Petkūnase hoolel hoone seinal mälestustahvel selles hoones aastatel 1944–1953 üle kuulatud ja piinatud inimeste mälestuseks.
NKVD-MVDV-MGB-KGB Kretinga rajooni peakorter arreteerimisosakonnaga
1935. aastal ehitatud majas asusid korter, hotell ja restoran, kuid 1940. aastal maja natsionaliseeriti. 1944. aastal anti see üle NKVD Kretinga maakonna rajooni alluvusse ning alates 1953. aastast sai sellest KGB Kretinga maakonna rajoonide ja miilitsa peakorter koos kinnipidamiskeskusega. Sõjajärgsetel aastatel koostati selles hoones Venemaa sügavustesse küüditamiseks valitud Kretinga maakonna elanike nimekirju ning vangistati, kuulati üle ja piinati Leedu vabaduse eest võitlejaid ning nende kontakte ja toetajaid. Piinamise ajal käivitasid NKVD ohvitserid automootori nii, et selle tekitatud müra summutas piinatud inimeste karjed. Sõjajärgsetel aastatel panid kretingalased sellele hoonele hüüdnimeks „Karusnahatöökoda“. Kretinga piirkonnast toodud tapetud partisanide surnukehad visati hoone lähedale ja õuele.
