The Holocaust in Lithuania

Šeduva Jewish History Museum "The Lost Shtetl" is a museum of the history of Jewish towns that has been being built with private funds in Šeduva, Radviliškis district, since 2015, and scientists from different countries are working on the concept.

The museum, dedicated to the Lithuanian Jewish community and the perpetuation of their cultural heritage, is scheduled to open in August 2025. The word “shtetl” means a town where Jews lived before World War II. Šeduva was one of the places where the Jewish community flourished with its unique traditions, crafts, and religious life.

The aim of this modern museum is to introduce visitors to the life of Jews in Lithuania and their tragic fate during the Holocaust. Through interactive exhibits and technologies, the museum will allow visitors to see and experience how Jews lived in Lithuanian towns, what their daily lives were like, their holidays and religious traditions. It will display authentic objects, documents, photographs and audio and video recordings reflecting the life of Jewish communities at that time.

"The Lost Shtetl" will remind us of the tragedy that the Jews experienced during World War II. During the Holocaust, the Jewish communities of Lithuania were almost destroyed, and the museum seeks to preserve this painful history for future generations, promoting memory and empathy among visitors. In addition, the museum complex includes a restored Jewish cemetery and monuments dedicated to the memory of the Jewish community of Šeduva.

The Lost Shtetl Museum is an important place of memory, education, and reconciliation, striving to preserve the traces of Lithuanian Jewish culture and history.

One of the three Holocaust sites of the Jews of Šeduva is located in Pakuteniai Forest (Radviliškis district), about eight kilometres south-east of Šeduva, on a gravel road.
In August 1941, 27 Jews were murdered here, including the  last rabbi of Šeduva, Mordechai David Henkin. In two other places, approximately 700 people were killed in Liaudiškiai Forest.                                                          On 25 June 1941, the Nazis occupied Šeduva, and at the beginning of July, the Jews of the town were forcibly evicted from their homes and driven to the neighbouring village of Pavartyčiai, where a ghetto was established. On 25–26 August, a small part of the captured were shot in Pakuteniai forest, and the rest – in Liaudiškiai Forest.
From 2014–2015, pursuant to the initiative of the Jewish Memorial Foundation of Šeduva, the sites of these murders were cleaned up and made accessible to visitors. The monument “Home of the Star of Light”, by sculptor Romas Kvintas, is erected on the site of the murder of the Jews of the village of Pakuteniai

The sites of the First and Second Jewish Holocaust in Šeduva are located in Liaudiškiai Forest (Radviliškis district), about 10 km south of Šeduva. A direction sign has been installed next to the gravel road.
The first Jewish burial site covers an area of 375 m² and is mostly paved and surrounded by forest. Approximately 400 people were murdered and buried there. The second burial site is located about 500 m away. The remains of Jews are buried in an area of 144 m². The site is flat and most of it is paved. Approximately 300 people were murdered and buried there.
In 1941, the entire Jewish community of Šeduva – almost 700 people – were murdered at these two sites. A month before their deaths, they were still held in the ghetto set up in the village of Pavartyčiai. On 25 and 26 August, the inhabitants of the ghetto were taken to Liaudiškiai Forest. The people were taken to a dug-out pit and killed by local policemen and hired help on the orders of the Germans. Among those killed were 230 men, 275 women and 159 children.
From 2014–2015, pursuant to the initiative of the Jewish Memorial Foundation of Šeduva, the sites of these murders were cleaned up and made accessible to visitors. Two statues by sculptor Romas Kvintas are erected at the sites of the mass killings: “The Door” and “Ray – Star”.

In 2014, the Jacob Bunka Charity and Support Foundation established the Litvak (Lithuanian Jew) Memorial Garden in Žemaitija National Park, approximately two kilometres from the centre of Plateliai, in the village of Medsėdžiai. It is a monument dedicated to the eliminated Jewish communities of Lithuania. The garden reproduces the contours of Lithuania, while the sites where Jewish communities were eliminated in 1941–1944 are marked with wrought-iron apple trees. The author of the carved apple trees is Artūras Platakis. The apples in the trees signify families that have lived in these communities. Litvaks from around the globe can participate in the development of the garden by ordering new apple trees and apples in memory of their ancestors. The garden also features pillars made of Karelian granite that individually celebrate the achievements of Litvaks worldwide.
In 2016, the initiative was extended to include the Litvaks, who lived throughout the territory of the Grand Duchy of Lithuania, and the rescuers of Jews during the Holocaust. A billboard at the entrance to the garden tells the story of former Jewish communities throughout Lithuania.
Currently, apple trees to commemorate the Jewish communities of Alytus, Alsėdžiai, Kalvarija, Mosėdis, Plateliai, Plungė, Telšiai, Vabalninkas, Viekšniai, and others have “grown” at the garden.

In the village of Kaušėnai (Plungė district), a memorial to the victims of the Kaušėnai Holocaust has been established at the site of the murder of the Jews. The memorial is dedicated to the Jewish communities of Plungė and the surrounding villages that were destroyed during World War II.
The memorial was established based on the initiative of the last Jew of Plungė, Jakovas Bunka. The first monument to the victims of the Second World War was erected in 1952, and in 1986–1989, a memorial to commemorate the murdered Jews was created from oak monuments. 1,800 bricks of the demolished Plungė Synagogue were used to build the Memorial Wall in 2011, where each brick is dedicated to the memory of someone murdered,
and plaques with the known names of 1,200 (out of 1,800) Jews are affixed to the wall. The Alleyway of the Rescuers is located near the memorial, and the names of those who rescued the condemned Jews in Plungė and its surroundings during the Nazi occupation are inscribed on the posts in the alleyway.
On 12 and 13 July 1941, about 1,800 Jews from the Plungė district were murdered on Kaušėnai Hill, having been held for two weeks in brutal conditions in the Plungė synagogue before that. On the day of the genocide, those who could were made to walk five kilometres to the place of execution, while the rest were transported in separate groups by lorry. The victims were ordered to dig their own graves and then they were shot.
The memorial is one of the ten most impressive memorials in Europe reflecting the tragedy of the Jewish people.

A hill called Jazminų kalnas, located on the outskirts of the town of Plateliai. At the foot of the hill in July 1941, 30 Jews from Plateliai were shot (some of the Jews from Plateliai were shot on the Laumalenkai Peninsula). During the interwar period, about 100 Jews lived in Plateliai, but “[…] the fate of all was the same. At first, as was customary, they gathered the men, right here near Plateliai, you see, where the monument stands – they shot them there. A couple of weeks later, they took the women, children, and the elderly here, outside Plateliai, a few kilometers away into the forest, and shot everyone there,” said Eugenijus Bunka, the son of Holocaust survivor folk artist Jakovas Bunka.

Around 1985, his father, folk artist Jakovas Bunka, carved and erected a decorative sculpture of Moses on the mountain. In 2016, the sculpture collapsed, and in 2018, a copy was erected, carved by folk artist Antanas Vaškis.

At the foot of the mountain, a monumental granite slab was also erected in memory of the Jewish genocide, with inscriptions in Yiddish and Lithuanian: "The blood of 30 Jews – children, women, men – was shed here. They were brutally murdered by nationalists and their local collaborators in July 1941. May the memory of the innocent victims be sacred." In 2019, two more granite slabs were added with a list of Jews living in Plateliai in 1939.

The Venclauskiai House-Museum is an outstanding example of historical architecture from the inter-war period in Šiauliai. The building, also known as the White Castle, was built for the family of Kazimieras Venclauskas and Stanislava Venclauskienė in 1926 on the land of the former suburb of Šiauliai City. Kazimieras and Stanislava Venclauskiai – members of the Lithuanian national movement and the restoration of the Lithuanian state, are also famous as guardians of many orphans and abandoned children.
During the Second World War, Stanislava Venclauskienė and her daughters Danutė and Gražbylė became famous as rescuers of Jews. Ignoring the fact that, during the war, the German commandant’s office was stationed in their house, they helped the Jews imprisoned in the Šiauliai ghetto by hiding them in the house. Danutė Venclauskaitė had a permit to enter the Šiauliai ghetto, so she secretly brought food and medicine with her when she visited. All three women have been awarded the honorary title “Righteous Among the Nations” and the Life Saving Cross.
In 1991, Gražbylė and Danutė Venclauskaitės donated their family house to the Aušros Museum in Šiauliai. The Venclauskiai House-Museum was opened in 2019 after the reconstruction of the building. The permanent exhibition of the museum tells the story of the Venclauskiai family, while the semi-basement rooms are dedicated to the Holocaust and the rescue of the Jews.

Kaunas Ninth Fort Museum is located at the crossroads of major international transport routes near Kaunas and it is easily accessible by car.
The Ninth Fort was built from 1903–1913 as one of the forts of the Kaunas fortress complex with the task of protecting the strategically important Linkuva ridge. The fort was built with the use of concrete slabs – an innovation of the time, electricity and ventilation system. The fort did not suffer damage during the First World War. From 1924 to 1940, the Ninth Fort was a prison for political prisoners and criminals, while from 1940 to 1941, it became an NKVD redistribution point. During the Second World War, the Ninth Fort became the site of a mass murder of Jews, where around 50,000 Jews from different countries were killed by the Nazi occupation regime. In 1958, a museum was established in the Ninth Fort to tell the story of Nazi crimes, and in 1984, a memorial complex was built and a monument to the victims of Nazism was erected (authors: Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, Gediminas Baravykas and Vytautas Vielius). Today, the Ninth Fort Museum tells the story of the fortress, as well as the history of crimes committed by the Nazis and the Soviets.

Medžiokalnio kalno papėdėje šalia Kražių miestelio yra Kražių žydų žudynių vieta ir kapas.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Kražių miestelyje gyveno apie 1500 žmonių, iš kurių apie 80 žydų šeimų – 450-500 žydų kilmės gyventojų. 1941 m. Kražių žydai buvo izoliuoti dvaro daržinėje įrengtame gete (į jį vėliau pateko taip pat iš Karklėnų atvežti žydai) ir per kelis etapus išžudyti.

Naciai aktyviai stengėsi įtraukti į holokaustą lietuvius: sušaudant žydus, vokiečių karininkai siekė, kad kiekvienas į mišką kaip konvojininkas atvykęs policininkas, sukilėlis, partizanas arba baltaraištis nušautų bent vieną savo kaimyną ar pažįstamą žydą.  Po 1941 m. įvykdytų žudynių iš Kražių žydų bendruomenės liko apie 20 asmenų, kurie slapstėsi Lietuvoje arba pasitraukė į SSRS gilumą.

1941 m. rugpjūčio 2 d. nacistai ir jų talkininkai prie Medžiokalnio nužudė daugiau nei 70 vaikų ir kelis suaugusius žydus. Šias žudynes istorikas Stanislovas Buchaveckas pavadinęs „Žydų vaikų išžudymu“.

Šiuo metu šioje  vietoje stovi paminklas su iškaltu užrašu: „Šioje vietoje 1941.08.02 nacistai ir jų talkininkai nužudė 71 Kražių žydą“. Užrašas hebrajų kalba pažymi, kad buvo nužudyti 71 Kražių žydas: 6 vyrai ir moterys, 65 vaikai.

On 22 October 2021, the Square for the Righteous Among the Nations (monument) was inaugurated in Šiauliai, at the intersection of Ežero and Vilniaus streets. It is the first monument to the Righteous Among the Nations in Lithuania. The monument was created by the designer Adas Toleikis, a native of Šiauliai, and the idea of the monument was initiated by Sania Kerbelis, the chairman of the Jewish community of Šiauliai County.
The monument “Jungtis” is engraved with the surnames of the “Righteous Among the Nations” of Šiauliai County, thus commemorating 148 Jewish rescuers, while artistic accents mark the gates of the Šiauliai Ghetto. There were two ghettos in Šiauliai: in the so-called Kaukazo Quarter and in the Ežero-Trakų Street Quarter. Physically strong and able-bodied people were sent to the first one, and specialists (doctors, mechanics, etc.) to the second. The Šiauliai Ghetto was established in the summer of 1941 on the orders of the Šiauliai Commandant and liquidated in 1944 with the retreat of Nazi German troops. The remaining Jews were transferred to Stutthof and Dachau concentration camps. More than 5,950 Jews were imprisoned in the Ghettos. During the inter-war period, Šiauliai was home to about 6,500–8,000 Jews, some of whom left voluntarily into mainland Russia. After the Holocaust, there were only about 350–500 Jews left.

Kuprės miške apie 13 kilometrų nuo Kražių miestelio yra Kražių žydų žudynių vieta ir kapas.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Kražių miestelyje gyveno apie 1500 žmonių, iš kurių apie 80 žydų šeimų – 450-500 žydų kilmės gyventojų. 1941 m. vasarą Kražių žydai buvo izoliuoti dvaro daržinėje įrengtame gete.

1941 m. liepos 26 d. įvyko masinės Kražių žydų žudynės Kuprės miške. Sunkvežimiais apie 300 suaugusiųjų ir jaunuolių buvo nuvežta į mišką. Operacijos metu žydai buvo rikiuojami grupėmis ir sodinami į sunkvežimius. Keliaujant į žudynių vietą, buvo perduoti kastuvai – ženklas, kad aukos turės iškasti duobes. Kuprės miške žydai iškasė gilią pailgą duobę. Vėliau jie buvo priversti nusirengti, o egzekucija vyko organizuotu būdu: aukos buvo statomos po penkis prie duobės krašto, šaudoma dviem eilėmis – pirmoji šaudė į nugarą ar krūtinę, antroji – į galvą.

Žudynes vykdė tiek vietos TDA (Tautinio darbo apsaugos) būrio nariai, tiek vokiečių kareiviai ir karininkai. Žudynės užtruko dėl sugedusio sunkvežimio ir pasipriešinimo Kražių gete, kai kaliniai suprato, kad išvežtieji nebegrįžta. Dėl šių aplinkybių tą pačią dieną nebuvo įvykdyta planuota 12 sovietų aktyvistų egzekucija. Šie asmenys vėliau buvo pervežti į Raseinių kalėjimą ir dauguma jų buvo paleisti.

Vokiečių saugumo pajėgos po žudynių konfiskavo žydų turėtus vertingus daiktus. Operacijos rezultatas – beveik visi Kražių žydų bendruomenės nariai, vyresni nei 12 metų, buvo sunaikinti.

Šiuo metu holokausto vietoje stovi paminklas, o žudynių duobės vieta yra aptverta tvorele.

Salantų žydų bendruomenės moterų ir vaikų žudynių vieta ir kapas -istorinės holokausto aukų kapinės šiaurės vakarinėje Plungės rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šateikių Rūdaičiuose (Platelių seniūnija), 0,5 km į šiaurės rytus nuo kelio Skuodas-Klaipėda, Šateikių girios šiaurės vakariniame pakraštyje.

Kapavietė stačiakampio plano, 10 x 10 m dydžio, apjuosta vielos tinklo tvora. Jos šiaurės vakarinėje dalyje įrengti metaliniai, ažūriniai, vienvėriai varteliai, kurių viršutinėje dalyje pavaizduota Dovydo žvaigždė. Paminklinėje granito plokštėje iškalta Dovydo žvaigždė bei memorialinis užrašas jidiš ir lietuvių kalbomis. 1980 m. pastatyta medinė skulptūra, vaizduojanti stovintį žydą surištomis rankomis (autorius – tautodailininkas Jakovas Bunka). Teritorijos plotas – 0,01 ha.

Šioje vietoje 1941 m. liepos–rugpjūčio mėn. Salantų ir Šateikių pagalbiniai policininkai žudė Salantų žydų bendruomenės moteris ir vaikus. Egzekucija vyko trimis etapais. Pirmosios žudynės įvyko apie 1941 m. liepos 20 d. Policijos nurodymu paryčiais prie Salantų sinagogos, kurioje buvo laikomos žydės su vaikais, iš kaimų atvyko vežikai su vežimais, kurie, lydimi pagalbinių policininkų, į Šateikių girią išvežė apie 60–70 moterų. Antrųjų žudynių metu liepos mėn. pabaigoje buvo nužudytos paskutinės gete likusios daugiau kaip 50 moterų su vaikais. Rugpjūčio mėn. pabaigoje pagalbiniai policininkai į Šateikių girią konvojavo sušaudymui apie 100 Salantų žydų moterų, kurios nuo liepos mėn. dirbo pagalbinius žemės ūkio darbus Šalyno dvare ir pas Salantų valsčiaus ūkininkus.

Holokausto Lietuvoje atlaso duomenimis čia palaidotos 95 aukos. Kapavietės paminklinėje lentoje ir dokumentų rinkinyje „Masinės žudynės Lietuvoje“ nurodyta, jog čia žuvo 100 žydų vyrų, moterų ir vaikų. Salantų istorijos tyrinėtojas Paulius Vaniuchinas nustatė, kad šioje vietoje buvo nužudyta 210–220 moterų ir vaikų.

Žudynių ir laidojimo vieta 1970 m. paskelbta vietinės reikšmės istorijos paminklu, 1993 m. registruota kultūros vertybių registre.

Objektas yra prie senųjų Mažeikių žydų kapinių. Važiuojant Sedos gatve (164 keliu) iš Mažeikių link Tirkšlių/Sedos, kairėje kelio pusėje stovi ženklas „Žydų genocido ir II-ojo pasaulinio karo aukų kapavietė“.

Iki Holokausto pradžios, 1940 m. liepos 1 d., Mažeikių mieste gyveno apie 1 100 žydų. 1941 m. birželio pabaigoje, prasidėjus vokiečių okupacijai, iki 1 000 žydų buvo suimti ir laikomi Mažeikių sinagogoje. Liepos viduryje Leckavos žydai – apie 40 žmonių – buvo uždaryti į Lačo daržinę Mažeikiuose, moterys ir vaikai – daržinėje, o vyrai – sinagogoje.

1941 m. liepos 29 d. į Mažeikius atvykę vokiečiai vertė žydus kasti duobes prie žydų kapinių, o liepos 30 d. 6 val. ryto prasidėjo masinės žudynės. Pirmą dieną šaudė vokiečiai, vėliau žudynes tęsė vietos baltaraiščiai. Rugpjūčio pradžioje prie tų pačių kapinių sušaudyti ir žydai iš kitų valsčių bei tarybiniai aktyvistai.

1944 m. gruodžio 7 d. sovietų komisijos nurodymu buvo atkasti kapai ir atlikta teismo medicininė ekspertizė. Konstatuota, kad už 3 km nuo Mažeikių, ant Ventos upės kranto, žydų kapinėse rastos 5 kapavietės, kuriose užkasta apie 4000 palaikų. Prie Mažeikių sušaudytų žydų skaičius nurodomas skirtingai – nuo 3000 iki 4000. Istoriniai tyrimai leidžia teigti, kad šie skaičiai padidinti – aukų būta apie 2500.

Šiuo metu objektas yra lankytina vieta, kurią gali aplankyti visi besidomintys karinio paveldo istorija.