Seserys išgelbėjo kulkosvaidžius ir sužeistus karius Baltriškėse
Pasakojimas apie seseris, kurios buvo apdovanotos Vyties Kryžiaus ordinu už pagalbą kariuomenei kovose prieš bolševikus.
1919 m. vasarą Aukštaitijoje vyko sunkios ir įtemptos Lietuvos kariuomenės kovos su bolševikais. Birželio 6–7 d. I-asis pėstininkų pulkas puolė bolševikus linijoje Antalieptė–Mikučiai–Ikunčiai–Baltriškės ir ją užėmė. Netrukus atsipeikėję bolševikai surengė kontrpuolimą ir privertė I-ojo pėstininkų pulko karius pasitraukti iš užimtų pozicijų. Bolševikų puolimas buvo toks staigus ir stiprus, kad atsitraukiantys kariai paliko 5 sužeistuosius ir du sunkiuosius kulkosvaidžius, kurie buvo itin svarbūs ir vertinami to meto ginklai. Greta vienkiemyje gyvenusios seserys Anelė ir Kostutė, apsimetusios, kad eina ieškoti gyvulių, paslapčiomis nubėgo į Baltriškes, suteikė paliktiems ir sužeistiesiems kariams pagalbą, sutvarstė žaizdas ir „miškeliais bei krūmeliais“ išvedė juos pas savuosius į Jakunčių kaimą. Greta buvę bolševikai jų nepastebėjo, todėl seserys, prisidengdamos, kad varinėja gyvulius, grįžo gelbėti kulkosvaidžių, bet negalėdamos jų pakelti, „nudardeno juos pakalnėn“ ir nuskubėjo pranešti I-ojo pėstininkų pulko kariams. Pastarieji, vedami Anelės ir Kostutės, kulkosvaidžius susigrąžino.
Tai nebuvo vienintelis kartas, kai seserys Juozonytės pagelbėjo Lietuvos kariuomenės kariams. 1919 m. rugpjūčio 23–24 d. I-asis pėstininkų pulkas kartu su kitais daliniais pradėjo „Zarasų operaciją“. Greta Juozonyčių namų Subatiškėse buvusi bolševikų baterija šaudė į puolančią Lietuvos kariuomenę. Tai pastebėjusi Kostutė kirviu nukirto per laukus einantį telefono kabelį, kuris jungė raudonarmiečių bateriją Subatiškėse su artlierijos ugnies sekimo punktu Pakunigės laukų pozicijoje. Nuo to momento bolševikų pabūklai Subatiškėse užtilo.
V. Lesčius, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918–1920, Vilnius, 2001.
Zugehörige Objekte
Ein Denkmal an der Todesstelle des ersten Absolventen der litauischen Militärschule, des Soldaten Jurgis Sidaravičius
In der Nacht vom 23. auf den 24. August 1919 startete das 1. Infanterieregiment der litauischen Armee die Offensive Zarasai-Daugavpils mit dem Ziel, die Rote Armee zum Rückzug aus litauischem Gebiet zu zwingen. Die wichtigste Angriffsrichtung des Regiments war Zarasai entlang der Autobahn Daugavpils-Kaunas. Die Bolschewiki nutzten das extrem bergige Gelände und die Seen, verschanzten sich in der Bružai-Stellung gut und konnten die Angreifer erfolgreich stoppen. 15 litauische Soldaten wurden beim Angriff auf die bolschewistischen Verteidigungsstellungen getötet, darunter der erste Schüler der Militärschule, der in den Kämpfen um die litauische Unabhängigkeit starb, der Gefreite Jurgis Sidaravičius (1900–1919).
In der Zwischenkriegszeit kümmerten sich die Soldaten des 1. Infanterieregiments und die Schüler der Militärschule um das Andenken an J. Sidaravičius. An seinem Sterbeort errichteten die Schützen von Baltriškės im August 1939 ein schönes Granitdenkmal mit der Aufschrift: „1919.VIII.24. ATA. Beim Aufgang der Sonne der Freiheit starb der 1. PP. Caružas Jurgis Sidaravičius ehrenvoll.“ Das Denkmal befindet sich an einem sehr abgelegenen Ort auf einem hohen Hügel, sodass es während der Sowjetzeit den sowjetischen Behörden nicht im Weg stand und nicht abgerissen wurde.
