Šiaulių (Zapalskių) branduolinis aresenalas - branduolinių galvučių saugykla
Инфраструктура

Kiek atokiau nuo Šiaulių miesto, Zapalskių kaime yra išlikusi požeminė TSRS kariuomenės raketinė bazė ir raketinio kuro saugykla.

1955 m. pradėta statyti Zapalskių karinė bazė, dažnai vadinama Šiaulių branduoliniu arsenalu arba oficialiai – 1893-ąja ПРТБ, ėmė veikti apie 1960 m. Bazė turėjusi strateginę reikšmę – ji buvo sujungta su Zoknių kariniu oro uostu betoniniu keliu, kuriuo gabenamos branduolinių raketų galvutės buvo paskirstomos po visą Lietuvos TSR.

Zapalskių branduolinis arsenalas buvo kruopščiai saugomas – jį juosė keli spygliuotos vielos tvorų žiedai, o teritorija padalyta į du perimetrus. Pirmasis perimetras skirtas kareivinėms, administracinėms patalpoms ir techniniam padaliniui, o antrasis – kovinio pobūdžio, kuriame išlikęs gamybinės paskirties statinys, manoma, susijęs su elektros įrenginių priežiūra.

Požeminėje saugykloje buvo laikomos branduolinės galvutės, apsaugotos kondicionavimo ir ventiliacinėmis sistemomis, kurių veikimą užtikrino galingi dyzeliniai generatoriai. Ši įranga turėjo apsaugoti ginklus ne tik nuo galimų priešo atakų, bet ir nuo išorinių aplinkos veiksnių. Ši bazė buvo viena iš dviejų branduolinio ginklo saugyklų Lietuvoje – kita tokio tipo saugykla veikė Kėdainiuose.