Krasta aizsardzības būves un cietokšņi Liepājā un Klaipēdā

Redanas, arba Redanos fortas, yra Karostoje, lapkričio 14 d. gatvėje, apie 1,5 km nuo Šiaurinių fortų, gamtos rezervate „Tosmare“.

Istoriškai redanai buvo įtvirtinimų elementai, kur ilgesnės tvirtovės sienų atkarpos buvo dalijamos į trumpesnes dalis, įrengiant V formos pozicijas, nukreiptas į priešą, taip geriau apsaugant įtvirtinimų sieną. Karosto redanas yra XIX a. pabaigos Liepojos jūros tvirtovė, išsikišusi link Tosmarės ežero. Tvirtovei praradus savo, kaip tvirtovės, vaidmenį, aplink ją esantys įtvirtinimai ir fortai buvo iš dalies susprogdinti ir paversti nebenaudotinais. Tačiau Redanas išliko beveik nepaliestas.

1919 m. lapkritį, po nesėkmės Rygoje, Pavelo-Bermonto Avalovo pajėgos pradėjo intensyvų Liepojos puolimą. Mūšis vyko ir Redane, kur kovojo 80 Liepojos karinio uosto komendantūros kareivių, vadovaujamų vado leitenanto Radzinio. Lapkričio 14 d. per greitą puolimą bermontininkams pavyko užimti Redaną. Po to sekė Latvijos kariuomenės kontrataka ir Redanas buvo atsiimtas.

Birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais kiekvieną dieną nuo 11.00 iki 17.00 val. Redane jūsų lauks patyręs gidas, pasiruošęs papasakoti daugiau apie Liepojos tvirtovę ir istorinius įvykius Karostoje.

Karostos kalėjimas – unikalus istorinis ir turistinis objektas Liepojoje, leidžiantis lankytojams susipažinti su daugiau nei šimtmečio senumo karinio kalėjimo istorija ir jame kalintų asmenų likimais. Pastatas pastatytas apie 1900 m. ir iki 1997 m. tarnavo kaip kariškių drausminių nuobaudų vykdymo vieta.

Nuo pat pradžių tai buvo niūri vieta žmonių likimams laužyti ir laisvoms dvasioms slopinti. Kalėjime pastebėta įvairių nepaaiškinamų reiškinių – beldančių žingsnių, atsisukančių elektros lempučių, atidaromų uždarų kamerų ir koridoriuose pasirodančių tariamų vaizdinių.

Šiandien tai svarbus kultūros ir istorijos objektas, leidžiantis pažinti Latvijos karinę istoriją ir saugantis prisiminimus apie žmonių likimus skirtingais istorijos etapais. Tai ne eilinė muziejaus ekskursija – tai pasakojimas apie žmonių likimus ir skaudžia istorijos realybę. Ekskursijos metu turite galimybę pamatyti kalėjimą, kuris beveik nepakito nuo caro laikų. Išgirsite istorijų apie Karostos istoriją ir neįprastų įvykių iš kalinių kasdienio gyvenimo. Įeikite į kameras ir vienutę, žvelgdami į tamsiausias kalėjimo vietas. Susipažinkite su parodomis apie Antrąjį pasaulinį karą, kurelius ir sovietmetį.

Karosto kalėjimas yra ne tik turistų traukos objektas – tai gyvas istorijos liudininkas.

Pakrantės artilerijos baterija „Memel-Nord“ yra įsikūrusi Giruliuose, šalia Olando kepurės ant Baltijos jūros kranto.

Pakrantės artilerijos baterija „Memel-Nord“ yra sudėtinė Vokietijos karinio jūrų laivyno pakrantės gynybos sistemos dalis, kuri buvo pastatyta 1939 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos ir mieste pradėjus fortifikacijos darbus. „Memel-Nord“ yra sudėtinė Klaipėdos miesto įtvirtinimų dalis, kurią sudaro dvi pakrantės artilerijos  ir šešios priešlėktuvinės gynybos baterijos.

Pakrantės artilerijos baterija buvo statoma dviem etapais, 1939 m. balandžio ir gegužės mėnesiais buvo pastatyta laikina pakrantės artilerijos baterija, o 1939 m. pabaigoje buvo priimtas sprendimas ją  išplėsti  ir paversti ilgalaike pozicija. Tuo tikslu pakrantės artilerijos baterijoje pastatytos keturios artilerijos pabūklų pozicijos, kuriose sumontuoti 150 mm artilerijos pabūklai SKL-45,  ugnies kontrolės postai ir amunicijos sandėlis skirtas laikyti 150 vnt. artilerijos sviedinių. Po šių statybų baterijai buvo suteiktas Brommy vardas.

Bateriją sudaro trys pastatai, centre yra betoninės konstrukcijos ugnies valdymo postas, greta - du artilerijos blokai su šaudmenų saugyklomis. Nuo 2002 m. viename iš artilerijos blokų veikia veikia Klaipėdos krašto istoriją pasakojanti ekspozicija.

Klaipėdos miesto centre.

1944 metų statybos vokiečių kariuomenės tunelinės konstrukcijos slėptuvė, kurios paskirtis buvo padėti išgyventi civiliams Klaipėdos miesto gyventojams per II Pasaulinio karo bombardavimus ir artilerijos apšaudymus. Manoma, kad šią slėptuvę pastatė Reicho geležinkelių žinyba. Bunkeris pastatytas iš metro storio gelžbetonio sienų, virš kurių supiltas  žemių pylimas.  

Nuo 2009 metų slėptuvė yra įtraukta į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir objektas pažymėtas karinio paveldo ženklu. Ilgai buvusi apleista nuo 2016 metų buvo sutvarkyta privačia iniciatyva. Šiuo metu joje įrengtas galvosūkių kambarys taip apsaugojant nuo tolimesnio nykimo ir suteikiant pramogą žmonėms.