Šaltojo karo ir sovietų okupacijos palikimas Žemaitijoje

Priekulėje, Klaipėdos gatvėje (yra nukreipiantis kelio ženklas).

Muziejus įsikūręs buvusios Rytprūsių žandarmerijos nuovados pastatuose. Jie pastatyti 1909 m. pagal tipinį projektą. Pokaryje pastatus užėmė sovietų represinės struktūros: 1945–1950 m. čia veikė NKVD-MVD-MGB Priekulės valsčiaus poskyris, 1950–1953 m. – MGB Priekulės rajono skyrius, 1946–1953 m. čia buvo ir Priekulės stribų būstinė. Pagrindiniame buvusios nuovados pastate ir jo rūsyje buvo tardomi ir kankinami žmonės, buvusiame ūkiniame pastate – kalinami sulaikytieji, dar kitame pastate – sumetami nužudytųjų kūnai. Kūnai vėliau būdavo užkasami sklypo gilumoje esančiame sode arba išvežami ir sumetami į durpyną Drukiuose.

Muziejus šiose patalpose duris atvėrė 2006 m. Pagrindinės ekspozicijos temos – pokario rezistentų kova ir trėmimai šiame Klaipėdos krašte. Muziejus turi ir lauko ekspoziciją: eksponuojamas tremties vagonas ir partizanų bunkerio kopija. Muziejaus teritorijoje sukurti atminties ženklai: įrengta koplytėlė, stovi tautodailininkų sukurti koplytstulpiai, masinės kapavietės vietoje pastatytas memorialas.

Klaipėdos miesto centrinėje dalyje.

Klaipėda – savito likimo kraštas. Kai 1940 m. sovietai okupavo Lietuvą, Klaipėdos miestas ir kraštas jau priklausė Vokietijos Reichui. 1945 m. sausį Raudonoji armija užėmė Klaipėdą. Karinės komendantūros registracijos duomenimis, tuo metu mieste buvo likę 28 civiliai gyventojai. Taip prasidėjo naujas sovietinis Klaipėdos etapas. Vieną represinį režimą pakeitė kitas.

Ekspozicijos „Sovietmečio pėdsakais“ sumanytojų tikslas – paskatinti sovietmečio ir 9 deš. pabaigoje prasidėjusių permainų refleksiją, prakalbinti sudėtingą sovietmečio erdvę. Pasakojama apie naujuosius gyventojus, „socialistinės“ Klaipėdos statybą, sovietinės ideologijos ir propagandos siekius, pasipriešinimą tautinės, pilietinės ir religinės sąmonės slopinimui. Plėtojamos atskiros istorijos ir temos: sovietmečio inteligento gyvenamojo kambario interjero ekspozicija iliustruojama to meto žmonių kasdienybė; improvizuotu „raudonuoju kampeliu“ ir sovietmečio šūkiais bylojama apie sovietinės propagandos metodus ir banalumą; kompiuteriniame terminale pristatoma Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios statyba ir jos likimas 1957–1963 m. ir t. t.

Klaipėdos mieste.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejui priklausantis muziejus “39/45” kalba apie Antrojo pasaulinio karo istoriją Klaipėdos mieste ir krašte. Muziejus įkurtas po pylimu, buvusios Klaipėdos pilies rytinės kurtinos vietoje, kur karo metais Vokietijos kariuomenės daliniai buvo įsirengę sprogmenų sandėlį.

Muziejaus ekspozicija yra moderni ir patraukti lankytojui – ekspoziciją sudaro 4 salės, pristatančios skirtingus karo laikmečio etapus, o ekspozicijos salėse  įrengta 13 interaktyvių taškų. Salėje „Klaipėda karo išvakarėse“ galima susipažinti su istoriniais dokumentais bei nuotraukomis, o kardinalūs anuometiniai pasikeitimai Europoje vaizduojami originaliame animuotame žemėlapyje. Salėje „Klaipėdos šturmas“ pristatoma itin tragiška Klaipėdos miesto ir jos gyventojų istorija, kitoje „Klaipėda po karo“ eksponuojama instaliacija, dedikuota sugriautoms miesto bažnyčioms atminti. Paskutinėje „Atminties“ salėje pastatytas simbolinis  6 metrų ilgio vežimas su stiklo dangčiu, po kuriuo daugybė paprastų buitinių daiktų, kadaise priklausiusių tiek vokiečių kariams, tiek klaipėdiečiams civiliams. Stiklas užpiltas smėlio sluoksniu, todėl norint išvysti eksponatus teks pirštais pravalyti smiltis.

Klaipėdos miesto Karališkoji Danės krantinė, šalia Pilies tilto.

„Lindau“ minų tralerių klasei priklausantis laivas pastatytas 1956–1958 m. Vakarų Vokietijoje. Šių laivų paskirtis – jūrų minų aptikimas ir naikinimas. Atitinkamai laivo korpusas buvo padarytas iš braziliško ąžuolo, deniai – tikmedžio, o įrenginiai pagaminti iš nemagnetinio metalo.

1958–1999 m. laivas priklausė Vokietijos kariniam laivynui ir buvo pakrikštytas M1071 „Koblenz“. 1978–1979 m. iš minų tralerio jis perdarytas į minų paieškos laivą (minų medžiotoją).

1999 m. laivas perduotas Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms. Šių pajėgų laivai tradiciškai vadinami istorinių Lietuvos kraštų vardais, tad ir naujas laivas pakrikštytas tokiu vardu – M52 „Sūduvis“. Laivas Lietuvai tarnavo 22 metus, dalyvavo tarptautinėse ir nacionalinėse pratybose bei operacijose.

2021 m. laivas baigė tarnybą Lietuvos Karinėse jūrų pajėgose ir perduotas Lietuvos jūrų muziejui. Tada M52 „Sūduvis“, jį atveriant visuomenei, buvo pritaikytas muziejinei ir edukacinėms veikloms. Eksponuojamas laivas su autentiška veikiančia įranga.

M52 „Sūduvio“ vandentalpa 463 t, variklių galia 4000 AG, greitis 16,5 mazgų (30,6 km/h), 42 žmonių įgula. Laivo ginkluotė ir įranga: 40 mm kalibro pabūklas, akustinė sistema, minų paieškos robotas.

Klaipėdos mieste tarp K. Donelaičio, Liepų, Trilapio ir S. Daukanto gatvių.

Skulptūrų parkas Klaipėdoje – daugiasluoksnis miesto ir pasaulio istorijos liudininkas. Kapinės, parkas, memorialas, meno erdvė – tiek ir dar daugiau telpa šioje vienoje erdvėje.

1944–1945 m. Lietuvoje vėl įsitvirtino sovietiniai okupantai, o Klaipėdos miestas liko be savo senųjų gyventojų. Kadais naujosios, o dabar jau senosios miesto kapinės buvo apleistos, niokotos ir naikintos. Galiausiai jos buvo panaikintos, o 1977 m. jų vietoje įkurtas Skulptūrų parkas. Pradėti statyti meno kūriniai. Teigiama, kad ir gūdžiais sovietinės cenzūros metais čia formuotos ir realizuotos „meno strategijos, tolimos socrealizmo kanonams: abstrakcija, siurrealizmas, minimalizmas, įvietintas menas“.

Šiandien šis parkas tituluojamas Lietuvos brandžiojo modernizmo skulptūros galerija po atviru dangumi. Eksponuojama 116 sovietmečiu (1977–1989) sukurtų darbų. Visgi čia, kartu su meno kūriniais ir senųjų kapinių reliktais, tarpsta ir kiti sluoksniai bei monumentai:

• Napoleono karus menantis fortifikacinis įrenginys – gynybinis šansas (1812);
• memorialas 1923 m. Klaipėdos sukilimui (1925);
• memorialas Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos kariams (1949–1980; prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą 2022 m. dalis memorialo demontuota);
• atminimo akmuo seniesiems Klaipėdos krašto gyventojams – memelenderiams (1992).

Atminimo ženklais taip pat pagerbti žuvę Prancūzijos–Prūsijos karo belaisviai prancūzai, Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos Imperijos kariai, Nepriklausomos Lietuvos kariai, Antrojo pasaulinio karo belaisviai belgai, lenkai ir prancūzai.

Nuo 2005 m. Skulptūrų parko ekspozicija rūpinasi Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.