Nepriklausoma mokinių įmonė
I Nepriklausomybės karai
Atskira mokinių kuopa buvo įkurta 1918 m. gruodžio 20 d. Studentų asociacijos sukūrimas yra reikšmingas įvykis Latvijos istorijoje. Tai buvo laikas, kai tik buvo įkurta Latvijos valstybė. Su patriotizmu širdyje studentai ir jaunimas susivienijo ginti savo šalį.
Nors Latvijos nepriklausomybė buvo paskelbta 1918 metų lapkričio 18 dieną, tikroji valdžia Latvijoje priklausė vokiečių okupacinei valdžiai, kuri darė viską, kad trukdytų Laikinosios vyriausybės darbui. Laikinoji vyriausybė buvo silpna, neturėjo pinigų ar kitų materialinių išteklių. 1918 m. lapkričio viduryje Raudonosios armijos daliniai pradėjo veržtis į vakarus, kad įgytų Rytų Europos kontrolę.
Latvijos studentų korporacijos „Selonija“ ir „Talavija“ ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos apginti naujai suformuotos Latvijos valstybės Laikinąją vyriausybę ir savos valstybės idėją. 1918 m. lapkričio 23 d. Vilniaus Olavos komercinėje mokykloje Rygoje susirinko latvių studentų susirinkimas. Šio susitikimo tikslas buvo užtikrinti, kad visi Latvijos studentai atsiduotų laikinosios vyriausybės žinioje. Vienos iš vėlesnių diskusijų metu Selonis Reinholdas Muschke pasiūlė sukurti bendrą studentų kovinį vienetą. Jo idėja sulaukė imlios ausų. Korporacijų „Selonija“ ir „Talavija“ iniciatyva 1918 m. gruodžio 20 d. buvo įkurta Atskira mokinių kuopa, kuri buvo tiesiogiai pavaldi Saugumo ministerijai. Kompaniją sudarė daugiau nei 210 žmonių. Maždaug pusė bendrovės darbuotojų buvo penkių seniausių Latvijos studentų brolijų nariai: Lettonia, Selonija, Lettgallia, Tālavija ir Fraternitas Lettica. Prie parado prisijungė ir studentai, nepriklausantys būriams, taip pat vyresniųjų klasių mokiniai. Kuopos vadu paskirtas kapitonas Nikolajus Grundmanas.
Šis dalinys buvo komplektuojamas, minimaliai apmokytas, o bolševikų kariuomenei priartėjus prie Rygos, išvyko saugoti Liepojos Laikinosios vyriausybės. Ten vyko kruopštus mokymo procesas, siekiant civilį studentą paversti kariu. Tuo pačiu metu jie saugojo geležinkelio tiltus, nes geležinkelis užtikrino kariuomenės judėjimą ir aprūpinimą. 1919 m. vasario mėn. buvo išsiųsti į Latvijos Atskirąjį batalioną, vadovaujamą pulkininko Kalpako, prisijungiant prie jo ir 1919 m. pavasarį dalyvaujant Kuršo išlaisvinimo kovose. Atskiras Latvijos batalionas buvo pertvarkytas į brigadą, o Mokinių kuopa pervadinta į Atskirą studentų batalioną. 1919 metų pavasarį buvo daug kovų. Mokinių kuopa Laisvės kovose neteko 12 pareigūnų. Išvadavus Rygą, studentų batalionas buvo perkeltas į įvairias karines įstaigas ir štabus.
1919 m. spalio 9 d. Bermonto armijos puolimo Rygoje metu buvo atkurtas studentų batalionas. Jo formavimui vadovavo kapitonas Friedrichas Sommersas. Studentų batalione buvo dalis buvusios Atskiros mokinių kuopos karių, Latvijos aukštojo mokslo universiteto studentai, taip pat valstybės tarnautojai ir moksleiviai. Studentų batalionas kartu su Latgalos divizijos pulkais dalyvavo bermontininkų persekiojime į Dobelę ir Aučę. Grįžę į Rygą savanoriai demobilizavosi iš bataliono. Jiems karas baigėsi, prasidėjo studijų ir darbo gyvenimas.
Daugiau informacijos šaltinių
1. Latvijos valstybė ir jos vyrai: Studentų kompanija. Paskelbta oficialiame laikraštyje "Latvijas Vēstnesis", 1998 09 17, Nr. 270. Prieiga: https://www.vestnesis.lv/ta/id/49760 [žiūrėta: 2021 05 06.].
2. Latvijos radijo 2 Latvijos šimtmečio istorijos straipsniai „Studentu rota“, 2017. Prieiga: https://lr2.lsm.lv/lv/raksts/latvijas-simtgades-stastu-raksti/studentu-rota.a96849/ [žiūrėta: 2021 05 06]
3. Studentų dalyvavimas Latvijos nepriklausomybės kare – aukso raidėmis įrašytas puslapis Latvijos universiteto istorijoje. Paskelbta LV portale 2016-11-11. Prieiga: https://lvportals.lv/dienaskartiba/283270-studentu-daliba-latvijas-brivibas-cinas-zelta-burtiem-rakstita-lappuse-latvijas-universitates-vesture-2016 [žiūrėta: 2021 05 06.].
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Paminklas kapitonui Zoltui ir studentams kareiviams
Įsikūręs Jūrmalos mieste, Slokoje, prie Rygos įlankos, Kaugurciemo kopose.
Memorialas pastatytas 1934 m., sunaikintas sovietų okupacijos metu, bet atstatytas 1989 m. Kaugurcieme, 1919 m. gegužės 18 d. rytą, įvyko mūšis tarp Latvijos nacionalinių pajėgų, kapitono Paulio Zoltso vadovaujamos kuopos (apie 145 vyrų), ir Raudonosios armijos karių. Šis įvykis ypatingas tuo, kad mūšis vyko pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, demonstruojant karinę drąsą ir tikėjimą Latvijos valstybe.
Naktį prieš mūšį kilo audra, kurios pozicijos ir ginklai buvo uždengti smėliu. Be to, buvo gauta nepakankamai amunicijos. Priešui puolant, kapitono Zolco kareiviai lemiamu momentu kontratakavo, panaudodami šautuvų durtuvus ir iškovodami pergalę.
Zoltsas buvo patyręs Latvijos karininkas, dalyvavęs Rusijos-Japonijos kare, Pirmajame pasauliniame kare ir Latvijos nepriklausomybės kare. Jo brolis taip pat buvo kareivis, o sūnus, studijuodamas mediciną Antrojo pasaulinio karo metu, buvo Vokietijos armijos Latvijos legiono medikas ir krito nešdamas sunkiai sužeistą kareivį iš savo pozicijų.
Šiandien galite aplankyti mūšio vietoje pastatytą memorialinę vietą. Netoliese yra gražus pajūrio miškas ir jūra, leidžianti malonioje aplinkoje susipažinti su istorija.
Pulkininko Oskaro Kalpako amžinojo poilsio vieta
Įsikūręs Visagalos kapinėse, Madonos apskrityje
Eksponuojamas Oskaro Kalpako paminklas, atidengtas 1927 m. liepos 10 d., Kārlio Zālės ir Arnoldio Dzirkalio – trijų figūrų kompozicija, kurios centre pavaizduotas senovės latvių karys su skydu ir kardu rankose, o abiejose jo pusėse stovi du kariai. Skulptūrinės grupės papėdėje ant granito pagrindo įstrižai pritvirtinta bronzinė lentelė, kurioje išgraviruotas tekstas, kuriame yra ir Edvardo Virzos eilėraštis, skirtas Kalpakui.
Oskaras Kalpakas žuvo 1919 m. kovo 6 d. netoli „Airītē“, Skrundos–Saldus kelio pakraštyje, o jo palaikai rugsėjo 18 d. buvo perkelti iš Liepojos šiaurinių kapinių į šeimos kapines Visagaloje.
Paminklą atidengė pulkininko O. Kalpako paminklo komiteto pirmininkas generolas J. Balodis, dalyvaujant tuometiniam Respublikos prezidentui G. Zemgalui, ministrui pirmininkui M. Skujeniekui, Saeimos pirmininkui P. Kalniniui, karo ministrui R. Bangerskiui ir K. Ulmaniui. Paminklo kertinis akmuo buvo padėtas 1925 m. birželio 19 d. Paminklo akmuo buvo paimtas iš pulkininko gimtųjų namų Sienos pelkėje, ant šio akmens O. Kalpakas vaikystėje mėgo groti smuiku.
Oskaro Kalpako muziejus ir memorialinė vieta „Airītes“
Oskaro Kalpako muziejus ir memorialinė vieta „Airītes“ yra tarp Saldaus ir Skrundos, netoli greitkelio A9. Parodoje pateikiama išsami informacija apie pulkininką Oskarą Kalpaką ir jo batalioną, taip pat pristatoma Latvijos nacionalinės armijos ir memorialinės vietos „Airītes“ istorija. Parodoje pulkininką Oskarą Kalpaką pristatoma kaip asmenybę, kaip karį ir kaip kovotoją už Latvijos nepriklausomybę. Parodoje taip pat yra garso įrašų latvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Juose pabrėžiama 1918/1919 m. istorinių įvykių svarba saugant Latvijos valstybingumą. Muziejaus pastatas yra restauruotas.
Įėjimas nemokamas; ekskursija su gidu – mokama. Komplekse yra poilsio zona, parkas, kliūčių ruožas, galima lankyti įvairius užsiėmimus, yra seminarų salė iki 30 žmonių.
