Nepriklausoma studentų įmonė
I Nepriklausomybės karai
Atskiras mokinių kuopos padalinys buvo įkurtas 1918 m. gruodžio 20 d. Mokinių kuopos įkūrimas yra reikšmingas įvykis Latvijos istorijoje. Tai buvo laikas, kai ką tik buvo įkurta Latvijos valstybė. Su patriotizmu širdyse mokiniai ir jaunimas susivienijo ginti savo šalies.
Nors Latvijos nepriklausomybė buvo paskelbta 1918 m. lapkričio 18 d., tikroji valdžia Latvijoje priklausė vokiečių okupacinei valdžiai, kuri darė viską, kad trukdytų Laikinosios vyriausybės darbui. Laikinoji vyriausybė buvo silpna, neturėjo nei pinigų, nei kitų materialinių išteklių. 1918 m. lapkričio viduryje Raudonosios armijos daliniai pradėjo žygiuoti į vakarus, siekdami kontroliuoti Rytų Europą.
Latvijos studentų korporacijos „Selonija“ ir „Talavija“ ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos ginti naujai susikūrusios Latvijos valstybės Laikinąją vyriausybę ir savo valstybės idėją. 1918 m. lapkričio 23 d. Rygoje, Viljaus Olavos komercinėje mokykloje, įvyko Latvijos studentų susirinkimas. Šio susirinkimo tikslas buvo užtikrinti, kad visi Latvijos studentai atsiduotų Laikinosios vyriausybės žinioje. Vienos iš vėlesnių diskusijų metu studentas Reinholdas Muške pasiūlė sukurti bendrą studentų kovinį dalinį. Jo idėja sulaukė didelio susidomėjimo. Korporacijų „Selonija“ ir „Talavija“ iniciatyva 1918 m. gruodžio 20 d. buvo įkurta atskira studentų kuopa, kuri buvo tiesiogiai pavaldi Saugumo ministerijai. Kuopą sudarė daugiau nei 210 vyrų. Maždaug pusę kuopos personalo sudarė penkių seniausių Latvijos studentų korporacijų – „Lettonia“, „Selonija“, „Lettgallia“, „Tālavija“ ir „Fraternitas Lettica“ – nariai. Į kuopą taip pat įstojo studentai ne iš brolijų, taip pat abiturientai. Kuopos vadu buvo paskirtas kapitonas Nikolajus Grundmansas.
Šis dalinys buvo sukomplektuotas, minimaliai apmokytas, o bolševikų kariuomenei artėjant prie Rygos, jis išvyko saugoti Laikinosios vyriausybės Liepojoje. Ten vyko kruopštus mokymo procesas, siekiant paversti civilį studentą kareiviu. Tuo pačiu metu jie saugojo geležinkelio tiltus, nes geležinkelis užtikrino kariuomenės judėjimą ir aprūpinimą. 1919 m. vasarį jie buvo išsiųsti į pulkininko Kalpako vadovaujamą Latvijos atskirąjį batalioną, prisijungė prie jo ir dalyvavo Kuršo išvadavimo mūšiuose 1919 m. pavasarį. Latvijos atskirasis batalionas buvo reorganizuotas į brigadą, o Studentų kuopa pervadinta į Atskirąjį studentų batalioną. 1919 m. pavasarį vyko daug mūšių. Studentų kuopa Laisvės kovose neteko 12 karininkų. Išlaisvinus Rygą, studentų batalionas buvo perkeltas į įvairias karines įstaigas ir štabus.
1919 m. spalio 9 d., Bermonto armijai puolant Rygą, buvo atkurtas studentų batalionas. Jo formavimui vadovavo kapitonas Fridrihas Sommersas. Studentų batalione buvo dalis buvusios Atskirosios studentų kuopos kareivių, Latvijos taikomųjų mokslų universiteto studentų, taip pat valstybės tarnautojų ir moksleivių. Kartu su Latgalos divizijos pulkais Studentų batalionas dalyvavo bermontiečių persekiojime iki Duobelės ir Aucės. Grįžę į Rygą, bataliono savanoriai demobilizavosi. Karas jiems baigėsi, prasidėjo studijų ir darbo gyvenimas.
Daugiau informacijos šaltinių
1. Latvijos valstybė ir jos vyrai: studentų grupė. Paskelbta oficialiame laikraštyje „Latvijas Vēstnesis“, 1998 m. rugsėjo 17 d., Nr. 270. Prieinama: https://www.vestnesis.lv/ta/id/49760 [žiūrėta: 2021 m. gegužės 6 d.].
2. Latvijos radijo 2-osios laidos Latvijos šimtmečio istorijos straipsniai „Studentu rota“, 2017. Prieinama: https://lr2.lsm.lv/lv/raksts/latvijas-simtgades-stastu-raksti/studentu-rota.a96849/ [žiūrėta: 2021-05-06.].
3. Studentų dalyvavimas Latvijos laisvės kovoje – aukso raidėmis įrašytas puslapis Latvijos universiteto istorijoje. Paskelbta LV portale 2016-11-11. Prieinama: https://lvportals.lv/dienaskartiba/283270-studentu-daliba-latvijas-brivibas-cinas-zelta-burtiem-rakstita-lappuse-latvijas-universitates-vesture-2016 [žiūrėta: 2021-05-06.].
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Paminklas kapitonui Zoltui ir studentams kareiviams
Įsikūręs Jūrmalos mieste, Slokoje, prie Rygos įlankos, Kaugurciemo kopose.
Memorialas pastatytas 1934 m., sunaikintas sovietų okupacijos metu, bet atstatytas 1989 m. Kaugurcieme, 1919 m. gegužės 18 d. rytą, įvyko mūšis tarp Latvijos nacionalinių pajėgų, kapitono Paulio Zoltso vadovaujamos kuopos (apie 145 vyrų), ir Raudonosios armijos karių. Šis įvykis ypatingas tuo, kad mūšis vyko pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, demonstruojant karinę drąsą ir tikėjimą Latvijos valstybe.
Naktį prieš mūšį kilo audra, kurios pozicijos ir ginklai buvo uždengti smėliu. Be to, buvo gauta nepakankamai amunicijos. Priešui puolant, kapitono Zolco kareiviai lemiamu momentu kontratakavo, panaudodami šautuvų durtuvus ir iškovodami pergalę.
Zoltsas buvo patyręs Latvijos karininkas, dalyvavęs Rusijos-Japonijos kare, Pirmajame pasauliniame kare ir Latvijos nepriklausomybės kare. Jo brolis taip pat buvo kareivis, o sūnus, studijuodamas mediciną Antrojo pasaulinio karo metu, buvo Vokietijos armijos Latvijos legiono medikas ir krito nešdamas sunkiai sužeistą kareivį iš savo pozicijų.
Šiandien galite aplankyti mūšio vietoje pastatytą memorialinę vietą. Netoliese yra gražus pajūrio miškas ir jūra, leidžianti malonioje aplinkoje susipažinti su istorija.
Pulkininko Oskaro Kalpako amžinojo poilsio vieta
Įsikūręs Visagalos kapinėse, Madonos apskrityje
Eksponuojamas Oskaro Kalpako paminklas, atidengtas 1927 m. liepos 10 d., Kārlio Zālės ir Arnoldio Dzirkalio – trijų figūrų kompozicija, kurios centre pavaizduotas senovės latvių karys su skydu ir kardu rankose, o abiejose jo pusėse stovi du kariai. Skulptūrinės grupės papėdėje ant granito pagrindo įstrižai pritvirtinta bronzinė lentelė, kurioje išgraviruotas tekstas, kuriame yra ir Edvardo Virzos eilėraštis, skirtas Kalpakui.
Oskaras Kalpakas žuvo 1919 m. kovo 6 d. netoli „Airītē“, Skrundos–Saldus kelio pakraštyje, o jo palaikai rugsėjo 18 d. iš Liepojos šiaurinių kapinių buvo perkelti į šeimos kapines Visagaloje.
Paminklą atidengė pulkininko O. Kalpako paminklo komiteto pirmininkas generolas J. Balodis, dalyvaujant tuometiniam Respublikos prezidentui G. Zemgalui, ministrui pirmininkui M. Skujeniekui, Saeimos pirmininkui P. Kalniniui, karo ministrui R. Bangerskiui ir K. Ulmaniui. Paminklo kertinis akmuo buvo padėtas 1925 m. birželio 19 d. Paminklo akmuo buvo paimtas iš pulkininko gimtųjų namų Sienos pelkėje, ant šio akmens O. Kalpakas vaikystėje mėgo groti smuiku.
Oskaro Kalpako muziejus ir memorialinė vieta „Airītes“
Oskaro Kalpako muziejus ir memorialinė vieta „Airītes“ yra tarp Saldaus ir Skrundos, netoli greitkelio A9. Parodoje pateikiama išsami informacija apie pulkininką Oskarą Kalpaką ir jo batalioną, taip pat pristatoma Latvijos nacionalinės armijos ir memorialinės vietos „Airītes“ istorija. Parodoje pulkininką Oskarą Kalpaką pristatoma kaip asmenybę, kaip karį ir kaip kovotoją už Latvijos nepriklausomybę. Parodoje taip pat yra garso įrašų latvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Juose pabrėžiama 1918/1919 m. istorinių įvykių svarba saugant Latvijos valstybingumą. Muziejaus pastatas yra restauruotas.
Įėjimas nemokamas; ekskursija su gidu – mokama. Komplekse yra poilsio zona, parkas, kliūčių ruožas, galima lankyti įvairius užsiėmimus, yra seminarų salė iki 30 žmonių.
