Nepriklausoma mokinių įmonė
I Nepriklausomybės karai
Atskira mokinių kuopa buvo įkurta 1918 m. gruodžio 20 d. Studentų asociacijos sukūrimas yra reikšmingas įvykis Latvijos istorijoje. Tai buvo laikas, kai tik buvo įkurta Latvijos valstybė. Su patriotizmu širdyje studentai ir jaunimas susivienijo ginti savo šalį.
Nors Latvijos nepriklausomybė buvo paskelbta 1918 metų lapkričio 18 dieną, tikroji valdžia Latvijoje priklausė vokiečių okupacinei valdžiai, kuri darė viską, kad trukdytų Laikinosios vyriausybės darbui. Laikinoji vyriausybė buvo silpna, neturėjo pinigų ar kitų materialinių išteklių. 1918 m. lapkričio viduryje Raudonosios armijos daliniai pradėjo veržtis į vakarus, kad įgytų Rytų Europos kontrolę.
Latvijos studentų korporacijos „Selonija“ ir „Talavija“ ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos apginti naujai suformuotos Latvijos valstybės Laikinąją vyriausybę ir savos valstybės idėją. 1918 m. lapkričio 23 d. Vilniaus Olavos komercinėje mokykloje Rygoje susirinko latvių studentų susirinkimas. Šio susitikimo tikslas buvo užtikrinti, kad visi Latvijos studentai atsiduotų laikinosios vyriausybės žinioje. Vienos iš vėlesnių diskusijų metu Selonis Reinholdas Muschke pasiūlė sukurti bendrą studentų kovinį vienetą. Jo idėja sulaukė imlios ausų. Korporacijų „Selonija“ ir „Talavija“ iniciatyva 1918 m. gruodžio 20 d. buvo įkurta Atskira mokinių kuopa, kuri buvo tiesiogiai pavaldi Saugumo ministerijai. Kompaniją sudarė daugiau nei 210 žmonių. Maždaug pusė bendrovės darbuotojų buvo penkių seniausių Latvijos studentų brolijų nariai: Lettonia, Selonija, Lettgallia, Tālavija ir Fraternitas Lettica. Prie parado prisijungė ir studentai, nepriklausantys būriams, taip pat vyresniųjų klasių mokiniai. Kuopos vadu paskirtas kapitonas Nikolajus Grundmanas.
Šis dalinys buvo komplektuojamas, minimaliai apmokytas, o bolševikų kariuomenei priartėjus prie Rygos, išvyko saugoti Liepojos Laikinosios vyriausybės. Ten vyko kruopštus mokymo procesas, siekiant civilį studentą paversti kariu. Tuo pačiu metu jie saugojo geležinkelio tiltus, nes geležinkelis užtikrino kariuomenės judėjimą ir aprūpinimą. 1919 m. vasario mėn. buvo išsiųsti į Latvijos Atskirąjį batalioną, vadovaujamą pulkininko Kalpako, prisijungiant prie jo ir 1919 m. pavasarį dalyvaujant Kuršo išlaisvinimo kovose. Atskiras Latvijos batalionas buvo pertvarkytas į brigadą, o Mokinių kuopa pervadinta į Atskirą studentų batalioną. 1919 metų pavasarį buvo daug kovų. Mokinių kuopa Laisvės kovose neteko 12 pareigūnų. Išvadavus Rygą, studentų batalionas buvo perkeltas į įvairias karines įstaigas ir štabus.
1919 m. spalio 9 d. Bermonto armijos puolimo Rygoje metu buvo atkurtas studentų batalionas. Jo formavimui vadovavo kapitonas Friedrichas Sommersas. Studentų batalione buvo dalis buvusios Atskiros mokinių kuopos karių, Latvijos aukštojo mokslo universiteto studentai, taip pat valstybės tarnautojai ir moksleiviai. Studentų batalionas kartu su Latgalos divizijos pulkais dalyvavo bermontininkų persekiojime į Dobelę ir Aučę. Grįžę į Rygą savanoriai demobilizavosi iš bataliono. Jiems karas baigėsi, prasidėjo studijų ir darbo gyvenimas.
Daugiau informacijos šaltinių
1. Latvijos valstybė ir jos vyrai: Studentų kompanija. Paskelbta oficialiame laikraštyje "Latvijas Vēstnesis", 1998 09 17, Nr. 270. Prieiga: https://www.vestnesis.lv/ta/id/49760 [žiūrėta: 2021 05 06.].
2. Latvijos radijo 2 Latvijos šimtmečio istorijos straipsniai „Studentu rota“, 2017. Prieiga: https://lr2.lsm.lv/lv/raksts/latvijas-simtgades-stastu-raksti/studentu-rota.a96849/ [žiūrėta: 2021 05 06]
3. Studentų dalyvavimas Latvijos nepriklausomybės kare – aukso raidėmis įrašytas puslapis Latvijos universiteto istorijoje. Paskelbta LV portale 2016-11-11. Prieiga: https://lvportals.lv/dienaskartiba/283270-studentu-daliba-latvijas-brivibas-cinas-zelta-burtiem-rakstita-lappuse-latvijas-universitates-vesture-2016 [žiūrėta: 2021 05 06.].
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Monument to Captain Zolt and student soldiers
Located in the town of Sloka in Jurmala by the Gulf of Riga in the dunes of Kaugurciems.
The memorial was erected in 1934, destroyed during the Soviet occupation, and restored in 1989. In the morning of May 18, 1919, a battle took place in Kaugurciems between the Latvian national force, the company led by Captain Paul Zolt (~ 145 men) and the Red Army troops. The event is special in that the fight took place in the most unfavorable conditions, demonstrating military courage and faith in the Latvian state.
During the night before the battle, a storm broke out and the positions and weapons were blown up with sand. In addition, inappropriate ammunition was received. As the opponent attacked, Captain Zolta's soldiers counterattacked at a crucial time, using rifles and winning the victory.
Zolt was an experienced Latvian officer who participated in the Russian-Japanese, World War I and Latvian War of Independence. His brother was also a soldier, while his son was a paramedic in the Latvian Legion of the German Army during World War II and fell, removing a severely wounded soldier.
Today you can see a memorial site created on the battlefield. It is surrounded by a beautiful seaside forest and the sea, allowing you to explore history in a pleasant environment.
The last resting place of Colonel Oskars Kalpaks
Located in Visagala Cemetery, Madona district
On July 10, 1927, a monument made by Kārlis Zāle and Arnolds Dzirkaļs was unveiled to Oskars Kalpaks - a composition of three figures, in the center of which is an ancient Latvian warrior with a shield and a sword in his hand, but on both sides is a wielding soldier. At the foot of the sculptural group, a bronze plaque is placed on the granite base, with a text engraved on it, which also includes a poem by Edward Virza dedicated to Kalpak.
Oskars Kalpaks fell in 1919. On March 6, near "Airīte", on the side of Skrunda - Saldus road, on September 18, his remains were transferred from the northern cemetery of Liepāja to the family cemetery in Visagala.
The monument was unveiled by General J. Balodis, Chairman of the Monument Committee of Colonel O. Kalpaks, with the participation of the then President G. Zemgale, Prime Minister M. Skujenieks, Speaker of the Saeima P. Kalniņš, Minister of War R. Bangerskim and K. Ulmanis. The foundation stone of the monument was laid on June 19, 1925. The stone for the monument is taken from the colonel's native house in Siena swamp, O. Kalpaks loved to play the violin on this stone as a child.
Oskars Kalpaks Museum and Memorial Site “Airītes”
The Oskars Kalpaks Museum and Memorial Site Airītes is located between Saldus and Skrunda near the A9 highway. The exhibit has extensive information about Colonel Oskars Kalpaks and his battalion, and shows the history of the Latvian National Army and the memorial site Airītes. The exhibit reveals Colonel Oskars Kalpaks as a personality, as a soldier and as a fighter for Latvia's independence. Audio logs in Latvian, English and German are also available as part of the exhibit. They emphasize the importance of the historic events of 1918/1919 in the protecting the statehood of Latvia. The museum building has been restored.
Entry is free; guided tour – for a fee. The complex has a recreation area, a park, an obstacle course, it is possible to take various classes, and there is a seminar hall for up to 30 people.
