Kapitonas Paulius Zoltsas
I WW1, I Nepriklausomybės karai
Paulis Zoltsas (kai kuriuose šaltiniuose – Pauls Zoltsas) gimė 1880 m. rugpjūčio 10 d. Vecstarastyje, Sėlių valsčiuje, baigė vietinę parapijos mokyklą, mokytojų seminariją ir matininkų mokyklą Gorkuose. Dirbo matininku, Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo Rusijos pulkuose. Keturis kartus buvo apdovanotas už išskirtinį didvyriškumą. 1914 m. buvo pašauktas į Rusijos imperiją. Buvo paskirtas į 79-ąją artilerijos brigadą ir visą Pirmąjį pasaulinį karą praleido Kaukazo fronte. Pasibaigus karui, grįžo į Latviją ir 1919 m. sausį savanoriškai įstojo į Latvijos kariuomenę. Buvo būrio vadas, vėliau – kuopos vadas. Tarnavo atskirame studentų batalione, įgijo kapitono laipsnį. Dalyvavo pirmuosiuose Kalpako bataliono mūšiuose Kuržemėje.
Pastarasis, P. Zolcas, vadovavo II kuopai ir III atskiram batalionui, kurie buvo surinkti Liepojoje iš šio miesto savanorių jaunų darbininkų, jie buvo prastai apmokyti ir savo karo meną išmoko mūšyje. Gegužės 13 d. kuopa pasiekė Kaugurciemo kopas. Zolcas pasitikėjo savo kariais, nors jie buvo jauni ir nepatyrę kare, bet žinojo, kad prireikus jie įrodys, ką sugeba. Tokia akimirka atėjo greitai. Tai buvo 1919 m. gegužės 18 d., sekmadienio rytas. Tą pačią dieną, kai 2 bolševikų pulkai užėmė įtvirtintas pozicijas netoli Kaugurių, o mūsiškiai buvo priversti trauktis, Zolcas ir jo kuopa perėjo į kontrataką, nugalėjo priešą durtuvų ataka, atgavo mūšyje prarastus kulkosvaidžius ir privertė bolševikus bėgti, palikdami mūšio lauke daugiau nei 50 kritusių. Šiame mūšyje Paulius Zolcas taip pat žuvo didvyrio mirtimi, vadovaudamas savo kuopai.
Ir tik po kelerių metų – 1934 m. lapkričio 25 d. – Slokos visuomeninės organizacijos Kaugurciemo kopose atidengė kuklų granito atminimo ženklą, ant kurio iškalti trumpi žodžiai: „Čia krito už Latviją 1919 m. gegužės 18 d. LKOK kapitonas Zoltas Paulis, pirmasis leitenantas Grintalis Eduardas, kareiviai: Melngalvis Andrejus, Siliņš Fricis, Kārkliņš Jānis, Pūlītis Žanis.“ Po Antrojo pasaulinio karo jis buvo sunaikintas, tačiau didvyriškas poelgis nebuvo pamirštas, ir nuo 1989 m. gegužės 18 d. Zolta gatvės gale Kaugurciemo kopose vėl stovi atminimo ženklas, pasakojantis apie 1919 m. įvykius.
Pirmiausia Kaugurcieme žuvusieji buvo palaidoti Brolių kapinėse netoli Ķemeri banzīcos. Po karo Zolcas buvo perlaidotas gimtosiose Mazsalacos kapinėse. Už 1919 m. gegužės 18 d. atliktą didvyrišką poelgį, kuris neturėjo precedento visoje Latvijos išsivadavimo kovos istorijoje, Paului Zolcui po mirties buvo įteiktas Lačplėšio karo ordino III laipsnis. Vėliau Zolco sūnus Pēteris taip pat tęsė tėvo pasirinktą karininko profesiją. Antrajame pasauliniame kare jis kovojo prieš tą patį priešą kaip ir jo tėvas. Jis žuvo 1944 m. ir buvo palaidotas šalia savo tėvo.
LKOK biografija. Zolts, Paulis. Prieinama: http://lkok.com/detail1.asp?ID=1774 [žiūrėta: 2021-05-06].
VSIA „Latvijas Vēstnesis“ (1998 m. gegužės 15 d., Nr. 136/137.) Latvijos valstybė ir jos vyrai. Prieinama: https://www.vestnesis.lv/ta/id/31979 [žiūrėta: 2021 m. gegužės 6 d.].
Daugiau informacijos šaltinių
LKOK biografija. Zolts, Paulis. Prieinama: http://lkok.com/detail1.asp?ID=1774 [žiūrėta: 2021-05-06].
VSIA „Latvijas Vēstnesis“ (1998 m. gegužės 15 d., Nr. 136/137.) Latvijos valstybė ir jos vyrai. Prieinama: https://www.vestnesis.lv/ta/id/31979 [žiūrėta: 2021 m. gegužės 6 d.].
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
LKOK kapitono Paulo Zoltso individualus palaidojimas Mazsalacos kapinėse
Įsikūręs Mazsalacos kapinėse.
Galima apžiūrėti kapitono Paulo Zoltso (1880–1919) individualias palaikas.
1934 m. rugsėjo 9 d. ant Zoltso kapo buvo atidengtas juodo granito antkapis su tekstu.
Kapitono Zoltso vardas taip pat iškaltas ant paminklo Kaugurcieme, kur 1919 m. gegužės 18 d. mūšyje žuvo iš viso šeši atskirojo studentų bataliono 2-osios, arba P.Zoltso kuopos, kareiviai.
Latvijos atskirosios brigados atskirojo studentų bataliono 2-osios kuopos vadas kapitonas Paulis Zoltsas, žuvęs netoli Kaugurciemo 1919 m. gegužės 18 d., iš pradžių buvo palaidotas brolijos kapinėse netoli Kemeri liuteronų bažnyčios. 1920 m. gegužės 18 d. jo palaikai buvo ekshumuoti ir perkelti į Mazsalacą, kur gegužės 25 d. palaidoti šeimos kapinėse.
Paminklas kapitonui Zoltui ir studentams kareiviams
Įsikūręs Jūrmalos mieste, Slokoje, prie Rygos įlankos, Kaugurciemo kopose.
Memorialas pastatytas 1934 m., sunaikintas sovietų okupacijos metu, bet atstatytas 1989 m. Kaugurcieme, 1919 m. gegužės 18 d. rytą, įvyko mūšis tarp Latvijos nacionalinių pajėgų, kapitono Paulio Zoltso vadovaujamos kuopos (apie 145 vyrų), ir Raudonosios armijos karių. Šis įvykis ypatingas tuo, kad mūšis vyko pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, demonstruojant karinę drąsą ir tikėjimą Latvijos valstybe.
Naktį prieš mūšį kilo audra, kurios pozicijos ir ginklai buvo uždengti smėliu. Be to, buvo gauta nepakankamai amunicijos. Priešui puolant, kapitono Zolco kareiviai lemiamu momentu kontratakavo, panaudodami šautuvų durtuvus ir iškovodami pergalę.
Zoltsas buvo patyręs Latvijos karininkas, dalyvavęs Rusijos-Japonijos kare, Pirmajame pasauliniame kare ir Latvijos nepriklausomybės kare. Jo brolis taip pat buvo kareivis, o sūnus, studijuodamas mediciną Antrojo pasaulinio karo metu, buvo Vokietijos armijos Latvijos legiono medikas ir krito nešdamas sunkiai sužeistą kareivį iš savo pozicijų.
Šiandien galite aplankyti mūšio vietoje pastatytą memorialinę vietą. Netoliese yra gražus pajūrio miškas ir jūra, leidžianti malonioje aplinkoje susipažinti su istorija.
