kapitonas Paulis Zolts
I WW1, I Nepriklausomybės karai
Paulis Zolts (kai kuriuose šaltiniuose Pauls Zolts) gimė 1880 m. rugpjūčio 10 d. Vecstārasti, Sėlių valsčiuje, baigė vietinę parapinę mokyklą, mokytojų seminariją ir geodezinę mokyklą Gorkiuose. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo matininku, tarnavo rusų pulkuose. Apdovanotas keturis kartus už išskirtinį herojiškumą. 1914 m. pašauktas į Rusijos imperijos armiją. Įstojo į 79-ąją artilerijos brigadą ir visą Pirmąjį pasaulinį karą praleido Kaukazo fronte. Pasibaigus karui, grįžo į Latviją ir 1919 m. sausį savo noru įstojo į Latvijos kariuomenę. Buvo būrio vadas, vėliau kuopos vadas. Atskirame studentų batalione, turinčiame kapitono laipsnį. Dalyvavo pirmuosiuose Kalpako bataliono mūšiuose Kurš.
Pastarasis P. Zoltas vadovavo 2-ajai kuopai ir 3-iajam atskirajam batalionui, kurie buvo užverbuoti Liepojoje iš savanorių iš to miesto darbininkų. Jie buvo prastai apmokyti ir karo meno išmoko mūšyje. Gegužės 13 dieną kompanija pasiekė Kaugurciemo kopas. Zoltas pasitikėjo savo kariais, nors jie buvo jauni ir nepatyrę kare, tačiau žinojo, kad prireikus jie įrodys, ką sugeba. Ta akimirka atėjo greitai. Tai buvo sekmadienio rytas, 1919 m. gegužės 18 d. Tą pačią dieną, kai 2 bolševikų pulkai užėmė įtvirtintas pozicijas prie Kaugurio, o mūsiškiai buvo priversti trauktis, Zoltas ir jo kuopa kontratakavo, durtuvu nugalėjo priešą, susigrąžino mūšyje prarastus kulkosvaidžius ir privertė bolševikus bėgti mūšio lauke50, palikdami daugiau žuvusiųjų. Šiame mūšyje savo kuopos viršūnėje didvyrio mirtį krito ir Paulis Zolts.
Ir tik po kelerių metų — 1934 m. lapkričio 25 d. — Slokos visuomeninės organizacijos Kaugurų kopose atidengė kuklų granitinį memorialą, kuriame iškalti negausūs žodžiai: „Čia krito Latvijai 1919 05 18, LKOK kapitonas Zolts Paulis, pirmasis leitenantas Jānis Pūlis s." Po II pasaulinio karo jis buvo sunaikintas, tačiau didvyriškas poelgis nebuvo pamirštas, o nuo 1989 metų gegužės 18 dienos Kaugurciemo kopose Zolta gatvės gale vėl stovi atminimo ženklas, menantis 1919 metų įvykius.
Pirmiausia Kaugurcieme kritusieji buvo palaidoti Brolių kapinėse prie Ķemeri banzīca. Po karo Zoltas buvo perlaidotas gimtosiose Mazsalacos kapinėse. Už 1919 m. gegužės 18 d. didvyrišką poelgį, neprilygstamą visoje Latvijos išsivadavimo kovų istorijoje, Paulas Zoltas po mirties buvo apdovanotas Lāčplėčio III laipsnio karo ordinu. Vėliau tėvo pasirinktą karininko profesiją tęsė ir Zolto sūnus Pēteris. Antrajame pasauliniame kare jis kovojo prieš tą patį priešą, su kuriuo kovojo jo tėvas. Jis krito 1944 m. ir buvo palaidotas šalia savo tėvo.
LKOK biografija. Zoltas, Paulius. Prieiga: http://lkok.com/detail1.asp?ID=1774 [žiūrėta: 2021 05 06].
VSIA Latvijas Vēstnesis (1998 05 15, Nr. 136/137) Latvijos valstybė ir jos vyrai. Prieiga: https://www.vestnesis.lv/ta/id/31979 [žiūrėta: 2021 05 06].
Daugiau informacijos šaltinių
LKOK biografija. Zoltas, Paulius. Prieiga: http://lkok.com/detail1.asp?ID=1774 [žiūrėta: 2021 05 06].
VSIA Latvijas Vēstnesis (1998 05 15, Nr. 136/137) Latvijos valstybė ir jos vyrai. Prieiga: https://www.vestnesis.lv/ta/id/31979 [žiūrėta: 2021 05 06].
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
LKOK kapitono Paulo Zoltso individualus palaidojimas Mazsalacos kapinėse
Įsikūręs Mazsalacos kapinėse.
Galima apžiūrėti kapitono Paulo Zoltso (1880–1919) individualias palaikas.
1934 m. rugsėjo 9 d. ant Zoltso kapo buvo atidengtas juodo granito antkapis su tekstu.
Kapitono Zolco vardas taip pat iškaltas ant paminklo Kaugurcieme, kur 1919 m. gegužės 18 d. mūšyje žuvo iš viso šeši Atskirojo studentų bataliono 2-osios, arba P.Zolco, kuopos kariai.
Latvijos atskirosios brigados atskirojo studentų bataliono 2-osios kuopos vadas kapitonas Paulis Zoltsas, žuvęs netoli Kaugurciemo 1919 m. gegužės 18 d., iš pradžių buvo palaidotas brolijos kapinėse netoli Kemeri liuteronų bažnyčios. 1920 m. gegužės 18 d. jo palaikai buvo ekshumuoti ir perkelti į Mazsalacą, kur gegužės 25 d. palaidoti šeimos kapinėse.
Paminklas kapitonui Zoltui ir studentams kareiviams
Įsikūręs Jūrmalos mieste, Slokoje, prie Rygos įlankos, Kaugurciemo kopose.
Memorialas pastatytas 1934 m., sunaikintas sovietų okupacijos metu, bet atstatytas 1989 m. Kaugurcieme, 1919 m. gegužės 18 d. rytą, įvyko mūšis tarp Latvijos nacionalinių pajėgų, kapitono Paulio Zoltso vadovaujamos kuopos (apie 145 vyrų), ir Raudonosios armijos karių. Šis įvykis ypatingas tuo, kad mūšis vyko pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, demonstruojant karinę drąsą ir tikėjimą Latvijos valstybe.
Naktį prieš mūšį kilo audra, kurios pozicijos ir ginklai buvo uždengti smėliu. Be to, buvo gauta nepakankamai amunicijos. Priešui puolant, kapitono Zolco kareiviai lemiamu momentu kontratakavo, panaudodami šautuvų durtuvus ir iškovodami pergalę.
Zoltsas buvo patyręs Latvijos karininkas, dalyvavęs Rusijos-Japonijos kare, Pirmajame pasauliniame kare ir Latvijos nepriklausomybės kare. Jo brolis taip pat buvo kareivis, o sūnus, studijuodamas mediciną Antrojo pasaulinio karo metu, buvo Vokietijos armijos Latvijos legiono medikas ir krito nešdamas sunkiai sužeistą kareivį iš savo pozicijų.
Šiandien galite aplankyti mūšio vietoje pastatytą memorialinę vietą. Netoliese yra gražus pajūrio miškas ir jūra, leidžianti malonioje aplinkoje susipažinti su istorija.
