Johanas Laidoneris (1884–1953)
I Nepriklausomybės karai
Estijos generolas ir politikas, Estijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Estijos Nepriklausomybės karo metu. Laisvės kryžiaus 1-ojo laipsnio 1-ojo laipsnio ir 3-iojo laipsnio 1-ojo laipsnio kavalierius.
Johanas Laidoneris gimė 1884 m. vasario 12 d. Viljandžio apskrityje. 1901 m., kilęs iš neturtingos šeimos, jaunas savanoriškai įstojo į imperatoriškąją armiją. Nuo 1902 iki 1905 m. jis mokėsi Vilniaus junkerių pėstininkų mokykloje, kurią baigė geriausiais savo laidos mokiniais. Jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis ir jis buvo išsiųstas tarnauti į 13-ąjį Jerevano grenadierių pulką. 1908 m. jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis.
Nuo 1909 iki 1912 m. Johanas Laidoneris studijavo Sankt Peterburgo imperatoriškojoje Nikolajaus karo akademijoje ir tęsė karinę karjerą, dalyvaudamas Pirmajame pasauliniame kare. Gavęs paaukštinimą iki pulkininko leitenanto laipsnio, 1917 m. jis buvo pakviestas eiti naujai suformuotų Estijos pulkų vyriausiojo vado – 1-osios Estijos divizijos vado – pareigas.
Prasidėjus Nepriklausomybės karui, Estijos laikinoji vyriausybė paaukštino Laidonerį į pulkininko laipsnį ir 1918 m. gruodžio 23 d. paskyrė jį Estijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu. Būtent jis vadovavo Estijos ginkluotosioms pajėgoms į pergalę Nepriklausomybės kare. 1919 m. jam buvo suteiktas generolo majoro laipsnis. Po Nepriklausomybės karo jam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis ir jis išėjo į atsargą. 1923 m. Johanui Laidoneriui už indėlį Nepriklausomybės kare buvo padovanotas Viimsi dvaras, kuriame dabar įsikūręs Estijos karo muziejus – Generolo Laidonerio muziejus.
Po karo Laidoneris įsitraukė į politiką ir 1920–1929 m. buvo parlamento narys, o 1922–1929 m. – Estijos delegacijos narys Tautų Sąjungos Generalinėje Asamblėjoje. Po nepavykusio komunistinio perversmo 1924 m. gruodžio 1 d. vyriausybė visoje Estijoje paskelbė karo padėtį, o Laidoneris buvo pašauktas laikinai eiti ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigas.
Po 1934 m. valstybės perversmo Laidoneris vėl buvo paskirtas vyriausiuoju vadu iki atleidimo 1940 m. birželio 22 d. 1939 m. jam buvo suteiktas generolo laipsnis.
Sovietų valdžia Laidonerį suėmė 1940 m. liepos 19 d. Jis mirė 1953 m. kovo 13 d. Vladimiro centriniame kalėjime Rusijoje.
Žmona Marija, mergautinė pavardė Kruszewska (1888–1978, ištremta 1940 m., paleista 1961 m.), sūnus Mykolas (1913–1928), posūnis Aleksejus Kruszcewskis (1913–1941, ištremtas, mirė kalėjime).
Susijusios vietos
Estijos Karo muziejus – generolo Laidonero muziejus
Šis muziejus, nuo 2001 m. įsikūręs XIX a. vidurio istoristiniame Viimsi dvare, atlieka tyrimus, saugo ir eksponuoja Estijos karinę istoriją. Jo pirmtakai buvo Estijos išsivadavimo karo muziejus (įkurtas 1919 m. sausio 19 d.) ir generolo Laidonerio muziejus, įkurtas dvare 1993 m. Viimsi savivaldybės valdžios dekretu. Sovietų okupacijos metu dvare veikė karinio jūrų laivyno žvalgybos dalinys: pasitraukus sovietų armijai, pastato būklė buvo apgailėtina. Muziejus buvo įkurtas gynybos ministro Jüri Luiko dekretu 2001 m. vasario 26 d. Nuo tada muziejus veikia Gynybos ministerijos jurisdikcijoje. Pagrindinėje jo ekspozicijoje pristatomi Estijoje ir užsienyje vykę karai, kuriuose dalyvavo estai. Dalis parodos skirta vyriausiajam vadui Johanui Laidoneriui, kuriam dvaras priklausė nuo 1923 iki 1940 m. Karinės technikos angare šalia pagrindinio pastato eksponuojami įvairūs artilerijos pabūklai ir transporto priemonės.
Generolo Johano Laidonero gimtinė
Rabos ūkio sodyba Vardžos kaime, kurioje gimė generolas Laidoneris, neišliko. Manoma, kad ji buvo sunaikinta prieš Antrąjį pasaulinį karą, nes 1937 m. jos vietoje buvo pastatytas paminklas. Paminklas buvo nugriautas 1940 m. ir restauruotas 1990 m. Pastaraisiais metais žmonės generolo gimtadienio proga, vasario 12 d., senojoje sodyboje reguliariai uždega žvakutes.
Generolo Johano Laidonero paminklas
Generolo Johano Laidonerio jojimo statula yra netoli Viljandžio pilies kalvų.
Šis skulptoriaus Terje Ojaverio suprojektuotas paminklas buvo atidengtas 2004 m.
Skirta vyriausiajam vadui generolui Johanui Laidoneriui, tai buvo pirmoji ir iki šiol vienintelė jojimo statula Estijoje. Žymus kariškis ir politikas, gimęs šioje apskrityje, buvo pirmasis Viljandžio garbės pilietis.
Susijusi istorija
Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga
Pergalė Cėsių mūšyje turėjo tapti lūžio tašku Latvijos ir Estijos kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė sustabdė Andrijevo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio fon der Golco planus užkariauti Pabaltijį. Vietoj to, Liepojoje savo veiklą atnaujino Karlio Ulmanio vadovaujama Laikinoji Latvijos vyriausybė.