Johanas Laidoneris (1884-1953)
I Nepriklausomybės karai
Estijos generolas ir politikas, Estijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Estijos nepriklausomybės karo metu. Laisvės kryžiaus 1 laipsnio 1 laipsnio ir 3 laipsnio 1 laipsnio laureatas.
Johanas Laidoneris gimė 1884 m. vasario 12 d. Viljandi apskrityje. 1901 m., kilęs iš neturtingos šeimos, jaunas būdamas savo noru įstojo į imperatoriškąją armiją. 1902–1905 m. mokėsi Vilniaus junkerių pėstininkų mokykloje, kurią baigė aukščiausioje klasėje. Jis buvo pakeltas į jaunesniojo leitenanto laipsnį ir išsiųstas tarnauti į 13-ąjį Jerevano grenadierių pulką. 1908 metais jam suteiktas leitenanto laipsnis.
1909–1912 m. Johanas Laidoneris studijavo Imperatoriškoje Nikolajaus karo akademijoje Sankt Peterburge ir tęsė karinę karjerą dalyvaudamas Pirmajame pasauliniame kare. Pakeltas į pulkininko leitenanto laipsnį, 1917 m. buvo pakviestas eiti naujai suformuotų Estijos pulkų vyriausiojo vado – 1-osios Estijos divizijos vado pareigas.
Prasidėjus Nepriklausomybės karui, Estijos laikinoji vyriausybė paaukštino Laidonerį į pulkininko laipsnį ir 1918 m. gruodžio 23 d. paskyrė Estijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu. Būtent jis atvedė Estijos ginkluotąsias pajėgas į pergalę Nepriklausomybės kare. 1919 metais jam suteiktas generolo majoro laipsnis. Po Nepriklausomybės karo pakeltas į generolo leitenanto laipsnį ir išėjęs į pensiją. 1923 m. Johanui Laidoneriui už indėlį į Nepriklausomybės karą buvo suteiktas Viimsi dvaras, kuriame dabar yra Estijos karo muziejus – Generolo Laidonerio muziejus.
Po karo Laidoneris įsitraukė į politiką ir 1920–1929 m. dirbo parlamento nariu, 1922–1929 m. – Estijos delegacijos nariu Tautų Sąjungos Generalinėje Asamblėjoje. kurį laiką iš ginkluotųjų pajėgų.
Po 1934 m. perversmo Laidoneris vėl buvo paskirtas vyriausiuoju vadu iki jo atleidimo 1940 m. birželio 22 d. Generolo laipsnis buvo pakeltas 1939 m.
Sovietų valdžia Laidonerį suėmė 1940 m. liepos 19 d. Mirė 1953 m. kovo 13 d. Vladimiro centriniame kalėjime Rusijoje.
Jo žmona Marija, gim. Kruševska (1888-1978, ištremta 1940 m., paleista 1961 m.), sūnus Mykolas (1913-1928), posūnis Aleksejus Kruščevskis (1913-1941, ištremtas, mirė kalėjime).
Susijusios vietos
Estonian War Museum - General Laidoner museum
This museum, which has been housed in the mid-19th century historicist Viimsi Manor since 2001, conducts research into and both preserves and displays Estonian military history. Its predecessors were the Estonian War of Liberation Museum (founded on 19 January 1919) and a museum dedicated to General Laidoner established at the manor by decree of Viimsi Municipal Government in 1993. During the Soviet occupation, the manor was used by a naval intelligence unit: after the withdrawal of the Soviet Army, the building was in a dire state. The museum was founded by decree of Minister of Defence Jüri Luik on 26 February 2001. Since then, the museum has operated under the jurisdiction of the Ministry of Defence. Its main exhibition showcases wars fought in Estonia and abroad in which Estonians have participated. Part of the exhibition is dedicated to Commander-in-Chief Johan Laidoner, who owned the manor from 1923-1940. The military equipment hangar near the main building displays a variety of artillery pieces and vehicles.
Birthplace of General Johan Laidoner
The farmhouse on Raba Farm in the village of Vardja, where General Laidoner was born, has not survived. It is thought to have been destroyed before World War II, as a monument was erected in its place in 1937. The monument was demolished in 1940 and restored in 1990. In recent years people have been regularly placing candles at the old farmstead on the general's birthday, 12 February.
Equestrian statue of General Johan Laidoner
The equestrian statue of General Johan Laidoner is situated near the castle hills in Viljandi.
This monument, designed by sculptor Terje Ojaver, was unveiled in 2004.
Dedicated to Commander-in-Chief General Johan Laidoner, it was the first and to date remains the only equestrian statue in Estonia. The prominent military man and politician, who was born in the county, was the first honorary citizen of Viljandi.
Susijusi istorija
Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga
Pergalei Cėsių mūšyje buvo lemta tapti lūžiu latvių ir estų kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė padarė tašką Andrievo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio von der Goltzo planams užkariauti Baltijos šalis. Vietoj to Liepojoje savo veiklą atnaujino Laikinoji Latvijos vyriausybė, vadovaujama Kārlio Ulmanio.