Bėjaus mūšis (Babeckas) I Nepriklausomybės karai
Bejos mūšis arba Babeckos mūšis – tai mūšis Latvijos nepriklausomybės kovų metu 1919 metų vasario 22 dieną prie Bejos parapijos namų ir parapijos mokyklos Kolbergio valsčiuje, tarp Suomijos savanorių pulko „Šiaurės berniukai“ karių ir sovietinės Latvijos armijos. Suomijos istorijoje žinomas kaip Alūksnės operacijos (suom. Marienburgin operatsassa) dalis.
Suomių savanoriai kartu su Estijos kariuomenės Kuperjanovo batalionu 1919 metų vasario 1 dieną išlaisvino Valką. Prieš išlaisvinant miestą, jungtinės suomių ir estų pajėgos kovėsi sunkiu mūšiu prie Paju dvaro Estijos teritorijoje, kur joms priešinosi sovietinei Latvijos armijai priklausantys latvių raudonųjų šaulių daliniai. Šiose kautynėse 40 suomių krito ir 90 buvo sužeista. Sausio 31 dieną estai kartu su suomių savanoriais užėmė Valkos miestą ir įžengė į Latvijos teritoriją. Įgyvendindami Estijos kariuomenės vadovybės operatyvinius planus, Estijos ir Suomijos daliniai 1919 m. vasario mėn. tęsė puolimą, kad pasiektų liniją Ainaži-Sedas upė-Apė-Irboska. Priešingai Estijos kariuomenės vado, generolo Juhano Laidonerio, suomių savanorių vado Hanso Kalmo (1889-1981) ketinimams ir strateginiams planams19. Vasario mėnesį davė įsakymą iš Valkos vykti į Alūksnę. Vasario 21-osios rytą suomiai užėmė Alūksnę, mūšyje netekę trijų karininkų ir 15 karių. Vasario 22 dieną Valkos-Alūksnės geležinkeliu atvažiavo estų šarvuotas traukinys.
Vasario 22 dieną suomių savanoriai iš Alūksnės patraukė Rusijos sienos link, tačiau ties Beja įvyko susirėmimas su Raudonosios armijos kariais. Bejos mūšyje krito 10 suomių karių: Ahola Lauri, Hillilä Erki, Kattainen Aatu, Kaakinen Paul, Kejonen Juho, Kuttinen Toivo, Murto Leo, Nieminen Vihtori, Schöneman – Soriola Eino, Eino Kenraali. Beveik visi jie palaidoti suomių karių brolių kapinėse Bejoje.
Suomijos kariai grįžo į Alūksnę ir vasario 24 dieną dalyvavo pirmųjų Estijos nepriklausomybės paskelbimo metinių parade, tačiau vasario 26 d. grįžo į Valką.
Daugiau informacijos šaltinių
Juris Ciganovas. Šamų „Northern Boys“ kovos Latvijoje. SARGS.LV, 2015-01-10: https://www.sargs.lv/lv/interwar-periods/2015-01-10/south-north-zenu-china-latvia#lastcomment
Suomijos karių brolių kapinės įlankoje: https://timenote.info/en/Finnish-soldiers-Brothers-Cemetery
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Atminimo akmuo suomių savanorių pulkui „Šiaurės berniukai“
Įsikūręs Alūksnėje, Jāņkalna gatvėje 52, šalia Alūksnės siaurojo geležinkelio stoties.
2019 m. vasario 23 d., minint Latvijos Nepriklausomybės karo šimtmetį, Nepriklausomybės kovos tradicijų asociacijos (Suomija) iniciatyva buvo sukurta speciali atminimo vieta Suomijos savanoriams, žuvusiems už Latvijos nepriklausomybę, pagerbti, kurioje istorinius įvykius liudija specialus riedulys ir informacinė lenta. Atminimo akmuo į Alūksnę atkeliavo iš Suomijos – Salpos linijos, kuri buvo nutiesta 1940–1944 m., siekiant apsaugoti rytinę Suomijos sieną. 1200 km ilgio Salpos linija yra viena žymiausių nepriklausomos Suomijos gynybos linijų, taip pat vienas stipriausių ir geriausiai išsilaikiusių tokio tipo gynybos statinių Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
Į Alūksnę atgabentas akmuo simbolizuoja dviejų tautų – suomių ir latvių – kovą už savo nepriklausomybę. Suomijos savanorių pulkas „Šiaurės berniukai“ išvyko padėti latviams ginti naujosios Latvijos valstybės laisvę. 1919 m. vasario 21 d. „Šiaurės berniukai“ dalyvavo įnirtingose kovose Alūksnės (Marienburgo) apylinkėse. Po penkias valandas trukusių mūšių netoli Alūksnės geležinkelio stoties suomiai užėmė Alūksnę. Šiame mūšyje žuvo 23 suomių savanoriai, daugelis buvo sužeisti.
Susijusi istorija
Suomijos savanorių pulko „Šiaurės berniukai“ mūšis Bejoje
1919 metų vasario 23 dieną suomių savanorių pulko „Šiaurės berniukai“ žvalgybos dalinys, tikėdamasis gauti papildomų ginklų ir amunicijos, atvyko į Beja School upės daubą, kur įvyko susirėmimas su bolševikais (Babeckos mūšis). Šiame mūšyje krito 10 suomių pulko karių.