Bejaus (Babeko) mūšis I Nepriklausomybės karai
Bejos arba Babeckos mūšis buvo mūšis Latvijos nepriklausomybės karo metu 1919 m. vasario 22 d. netoli Bejos parapijos namų ir parapijos mokyklos Kolbergio parapijoje tarp Suomijos savanorių pulko „Šiaurės berniukai“ ir Latvijos sovietinės armijos karių. Suomijos istorijoje jis žinomas kaip Alūksnės operacijos (suom. Marienburgin operatsässa) dalis.
Suomijos savanoriai kartu su Estijos armijos Kuperjanovo batalionu 1919 m. vasario 1 d. išvadavo Valką. Prieš miesto išlaisvinimą jungtinės Suomijos ir Estijos pajėgos Estijos teritorijoje netoli Paju dvaro kovojo sunkiame mūšyje, kur su jomis kovojo Sovietų Latvijos armijos latvių raudonųjų šaulių daliniai. Šiuose mūšiuose žuvo 40 ir 90 buvo sužeista. Sausio 31 d. estai kartu su Suomijos savanoriais užėmė Valkos miestą ir įžengė į Latvijos teritoriją. Įgyvendindami Estijos armijos vadovybės operacinius planus, Estijos ir Suomijos daliniai 1919 m. vasarį tęsė puolimą, kad pasiektų liniją Ainaži-Sedos upė-Apė-Irboska. Priešingai nei planavo Estijos armijos vyriausiasis vadas generolas Juhanas Laidoneris ir jo strateginiai planai, Suomijos savanorių vadas Hansas Kalmas (Hans Kalm, 1889–1981)19. Vasario 21 d. suomiai užėmė Alūksnę, mūšyje netekdami trijų karininkų ir 15 kareivių. Vasario 22 d. Valkos–Alūksnės geležinkeliu atvyko Estijos šarvuotasis traukinys.
Vasario 22 dieną suomių savanoriai iš Alūksnės patraukė link Rusijos sienos, tačiau ties Beja įvyko susirėmimas su Raudonosios armijos kariais. Bejos mūšyje krito 10 suomių karių: Ahola Lauri, Hillilä Erki, Kattainen Aatu, Kaakinen Paul, Kejonen Juho, Kuttinen Toivo, Murto Leo, Nieminen Vihtori, Schöneman – Soriola Eino, Eino Kenraali. Beveik visi jie palaidoti suomių karių brolių kapinėse Bejoje.
Suomijos kariai grįžo į Alūksnę ir vasario 24 d. dalyvavo parade, skirtame Estijos nepriklausomybės paskelbimo pirmosioms metinėms paminėti, tačiau vasario 26 d. grįžo į Valką.
Daugiau informacijos šaltinių
Juris Tsiganov. Šamų „Šiaurės berniukų“ kovos Latvijoje. SARGS.LV, 2015-01-10.: https://www.sargs.lv/lv/interwar-periods/2015-01-10/south-north-zenu-china-latvia#lastcomment
Suomijos kareivių brolių kapinės įlankoje: https://timenote.info/en/Finnish-soldiers-Brothers-Cemetery
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Atminimo akmuo suomių savanorių pulkui „Šiaurės berniukai“
Įsikūręs Alūksnėje, Jāņkalna gatvėje 52, šalia Alūksnės siaurojo geležinkelio stoties.
2019 m. vasario 23 d., minint Latvijos Nepriklausomybės karo šimtmetį, Nepriklausomybės kovos tradicijų asociacijos (Suomija) iniciatyva buvo sukurta speciali atminimo vieta Suomijos savanoriams, žuvusiems už Latvijos nepriklausomybę, pagerbti, kurioje istorinius įvykius liudija specialus riedulys ir informacinė lenta. Atminimo akmuo į Alūksnę atkeliavo iš Suomijos – Salpos linijos, kuri buvo nutiesta 1940–1944 m., siekiant apsaugoti rytinę Suomijos sieną. 1200 km ilgio Salpos linija yra viena žymiausių nepriklausomos Suomijos gynybos linijų, taip pat vienas stipriausių ir geriausiai išsilaikiusių tokio tipo gynybos statinių Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
Į Alūksnę atgabentas akmuo simbolizuoja dviejų tautų – suomių ir latvių – kovą už savo nepriklausomybę. Suomijos savanorių pulkas „Šiaurės berniukai“ išvyko padėti latviams ginti naujosios Latvijos valstybės laisvę. 1919 m. vasario 21 d. „Šiaurės berniukai“ dalyvavo įnirtingose kovose Alūksnės (Marienburgo) apylinkėse. Po penkias valandas trukusių mūšių netoli Alūksnės geležinkelio stoties suomiai užėmė Alūksnę. Šiame mūšyje žuvo 23 suomių savanoriai, daugelis buvo sužeisti.
Susijusi istorija
Suomijos savanorių pulko „Šiaurės berniukai“ mūšis Bejoje
1919 m. vasario 23 d. Suomijos savanorių pulko „Šiaurės berniukai“ žvalgybos dalinys, tikėdamasis gauti papildomų ginklų ir amunicijos, atvyko į Bejos mokyklos daubą, kur įvyko susidūrimas su bolševikais (Babeckos mūšis). Šiame mūšyje žuvo 10 Suomijos pulko kareivių.