Bėjaus mūšis (Babeckas) I Nepriklausomybės karai
Bejos mūšis arba Babeckos mūšis – tai mūšis Latvijos nepriklausomybės kovų metu 1919 metų vasario 22 dieną prie Bejos parapijos namų ir parapijos mokyklos Kolbergio valsčiuje, tarp Suomijos savanorių pulko „Šiaurės berniukai“ karių ir sovietinės Latvijos armijos. Suomijos istorijoje žinomas kaip Alūksnės operacijos (suom. Marienburgin operatsassa) dalis.
Suomių savanoriai kartu su Estijos kariuomenės Kuperjanovo batalionu 1919 metų vasario 1 dieną išlaisvino Valką. Prieš išlaisvinant miestą, jungtinės suomių ir estų pajėgos kovėsi sunkiu mūšiu prie Paju dvaro Estijos teritorijoje, kur joms priešinosi sovietinei Latvijos armijai priklausantys latvių raudonųjų šaulių daliniai. Šiose kautynėse 40 suomių krito ir 90 buvo sužeista. Sausio 31 dieną estai kartu su suomių savanoriais užėmė Valkos miestą ir įžengė į Latvijos teritoriją. Įgyvendindami Estijos kariuomenės vadovybės operatyvinius planus, Estijos ir Suomijos daliniai 1919 m. vasario mėn. tęsė puolimą, kad pasiektų liniją Ainaži-Sedas upė-Apė-Irboska. Priešingai Estijos kariuomenės vado, generolo Juhano Laidonerio, suomių savanorių vado Hanso Kalmo (1889-1981) ketinimams ir strateginiams planams19. Vasario mėnesį davė įsakymą iš Valkos vykti į Alūksnę. Vasario 21-osios rytą suomiai užėmė Alūksnę, mūšyje netekę trijų karininkų ir 15 karių. Vasario 22 dieną Valkos-Alūksnės geležinkeliu atvažiavo estų šarvuotas traukinys.
Vasario 22 dieną suomių savanoriai iš Alūksnės patraukė Rusijos sienos link, tačiau ties Beja įvyko susirėmimas su Raudonosios armijos kariais. Bejos mūšyje krito 10 suomių karių: Ahola Lauri, Hillilä Erki, Kattainen Aatu, Kaakinen Paul, Kejonen Juho, Kuttinen Toivo, Murto Leo, Nieminen Vihtori, Schöneman – Soriola Eino, Eino Kenraali. Beveik visi jie palaidoti suomių karių brolių kapinėse Bejoje.
Suomijos kariai grįžo į Alūksnę ir vasario 24 dieną dalyvavo pirmųjų Estijos nepriklausomybės paskelbimo metinių parade, tačiau vasario 26 d. grįžo į Valką.
Daugiau informacijos šaltinių
Juris Ciganovas. Šamų „Northern Boys“ kovos Latvijoje. SARGS.LV, 2015-01-10: https://www.sargs.lv/lv/interwar-periods/2015-01-10/south-north-zenu-china-latvia#lastcomment
Suomijos karių brolių kapinės įlankoje: https://timenote.info/en/Finnish-soldiers-Brothers-Cemetery
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Memorial stone to the Finnish Volunteer Regiment "Boys of the North"
Located in Alūksne, Jāņkalna Street 52, near Alūksne Narrow Gauge Railway Station.
On February 23, 2019, to mark the centenary of the Latvian War of Independence, a special memorial was created at the initiative of the Association of Independence Fighting Traditions (Finland) to honor the fallen Finnish volunteers, with a special boulder and information board. The memorial stone to Alūksne was removed from the Salpa line in Finland, which was built in 1940-1944. to protect the eastern border of Finland. The 1,200 km long Salpa line is one of the most important lines of defense in independent Finland, as well as one of the strongest and best-preserved defenses of its kind in Europe since World War II.
The stone brought to Aluksne symbolizes the struggle for independence of two nations - the Finns and the Latvians. A group of Finnish volunteers "Northern Boys" went to help Latvians protect the freedom of the new Latvian state. On February 21, 1919, the "Northern Boys" took part in fierce battles around Alūksne (Marienburg). After a five-hour battle at Alūksne railway station, the Finns occupied Alūksne. 23 Finnish volunteers were killed and many injured in the fight.
Susijusi istorija
Suomijos savanorių pulko „Šiaurės berniukai“ mūšis Bejoje
1919 metų vasario 23 dieną suomių savanorių pulko „Šiaurės berniukai“ žvalgybos dalinys, tikėdamasis gauti papildomų ginklų ir amunicijos, atvyko į Beja School upės daubą, kur įvyko susirėmimas su bolševikais (Babeckos mūšis). Šiame mūšyje krito 10 suomių pulko karių.