Gunaras Astra (1931–1988) IV Sovietų okupacija
Gunārs Astra (g. 1931 m. spalio 22 d. Rygoje, miręs 1988 m. balandžio 6 d. Leningrade) buvo Latvijos laisvės kovotojas ir žymus sovietmečio disidentas. 1952 m. baigęs Rygos elektromechanikos technikumą, pradėjo dirbti VEF gamykloje, kur prasidėjo jo, kaip radijo inžinieriaus, karjera. 1958 m. G. Astra susitiko su JAV diplomatais, ir šis susitikimas pakeitė jo gyvenimą. 1961 m. Gunārs Astra buvo apkaltintas šnipinėjimu, išdavyste ir antisovietine agitacija bei propaganda. Jam buvo skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. Bausmę Astra atliko Mordovijos ASSR ir Permės srityje. Kalinimo metu Astra užsiėmė savišvieta ir susipažino su kitais Latvijos ir kitų tautybių politiniais kaliniais. Atlikęs bausmę, Gunārs Astra grįžo į Latviją. 1976 m. grįžęs į laisvę, Astra neatsižadėjo savo įsitikinimų. 1983 m. jis vėl buvo suimtas ir teisiamas už „antisovietinės“ literatūros laikymą, dauginimą ir platinimą. Kaip recidyvistas, jam buvo skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė specialiojo režimo kolonijoje ir penkerių metų kalėjimo gyvenvietėje. 1983 m. gruodžio 15 d. teisme jis tarė savo „paskutinį žodį“, kurį užbaigė taip: „Tikiu, kad šis laikas praeis kaip piktas košmaras. Tai suteikia man jėgų čia stovėti ir kvėpuoti. Mūsų žmonės daug kentėjo, todėl pasimokė ir taip pat ištvers šį tamsų laikotarpį.“ Astra bausmę atliko Permės srityje.
1988 m. vasario 1 d. Gunārs Astra buvo paleistas iš areštinės, tačiau tų pačių metų balandžio 6 d. mirė Leningrado ligoninėje, galbūt nunuodytas SSRS Valstybės saugumo komiteto darbuotojų.
Balandžio 19 d. Gunārs Astra buvo palaidotas Rygoje, II Mežo kapinėse. Apie laidotuves pranešė „Laisvosios Europos radijas“ ir „Amerikos balsas“ bei pakvietė visus dalyvauti. Minia (apie 10 tūkstančių žmonių) rankomis užpildė jo kapą.
1991 m. spalio 22 d. Miško kapinėse buvo pašventintas Gunārui Astrai skirtas paminklas, kurį sukūrė menininkas Raimondas Muzikantsas ir architektas Pēteris Štokmanis. 1993 m., minint 75-ąsias Latvijos valstybingumo metines, Rygoje, prie Rygos apygardos teismo pastato, Brīvības gatvėje 34, buvo įrengta Gunārui Astrai skirta atminimo lenta. Jo vardu pavadinta viena Rygos gatvė.
Daugiau informacijos šaltinių
Gunārs Astra. Vikipedija. https://lv.wikipedia.org/wiki/Gun%C4%81rs_Astra
Biruta Eglītė. Kas tu buvai, Gunārs Astra? Ryga, 1998 m.
Maris Ruks. Gunaras Astra. Ryga, 1998 m.
Gunārs Astra teismai. Virtuali paroda. Latvijos valstybės archyvas, 2013 m.: http://www.archiv.org.lv/astra/
Susijusios vietos
Paroda KGB pastate „KGB operacijų Latvijoje istorija“
Buvęs SSRS Valstybės saugumo komiteto (paprastai vadinamas Čeka) pastatas atviras lankytojams. Čia čekistai kalindavo, tardydavo ir žudydavo Latvijos piliečius, kuriuos okupacinis režimas laikė priešininkais. Taip pat eksponuojama Latvijos okupacijos muziejaus ekspozicija apie Čekos veiklą Latvijoje. Siūlomos ekskursijos po kalėjimo kameras, koridorius, rūsį ir kiemą. Namas pastatytas 1911 m. ir yra vienas gražiausių pastatų Rygoje. Liaudyje vadinamas „Kampiniu namu“, jis buvo baisiausias sovietinio okupacinio režimo simbolis Latvijoje ir vienas iš SSRS valdžios ramsčių. Čeka iš Kampinio namo veikė okupacijos metu nuo 1940 iki 1941 m., o vėliau nuo 1945 iki 1991 m. Dešimtys tūkstančių latvių nukentėjo nuo tiesioginio politinio persekiojimo. Kova su sovietų valdžios priešais tęsėsi ir po Antrojo pasaulinio karo. Čekos požiūris į savo veiklą šiek tiek pasikeitė po Stalino mirties. Fizinį kankinimą pakeitė psichologinis teroras. Dauguma Čekos agentų buvo latviai (52 %). Antra pagal dydį grupė buvo rusai – 23,7 %. 60,3 % agentų nebuvo Komunistų partijos nariai. 26,9 % agentų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Sistema buvo sukurta taip, kad įtrauktų vietos gyventojus ir taip turėtų didesnę kontrolę visuomenėje. Personalo dokumentai ir tarnybos įrašai yra Rusijoje. Ši medžiaga nebuvo prieinama Latvijos valdžios institucijoms ir tyrėjams.
