Gunars Astra (1931-1988) IV Sovietų okupacija
Gunārs Astra (g. 1931 m. spalio 22 d. Rygoje, 1988 m. balandžio 6 d. Leningrade) – Latvijos laisvės kovotojas, žymus sovietmečio disidentas. 1952 metais baigęs Rygos elektromechanikos technikumą, pradėjo dirbti VEF gamykloje, kur prasidėjo radijo inžinieriaus karjera. 1958 metais G. Astra susipažino su JAV diplomatais, šis susitikimas pakeitė jo gyvenimą. 1961 metais Gunārs Astra buvo apkaltintas šnipinėjimu, išdavyste ir antisovietine agitacija bei propaganda. Jam skirta 15 metų nelaisvės ir turto konfiskavimas. Astra atliko bausmę Mordovijos autonominėje Sovietų Socialistinėje Respublikoje ir Permės srityje. Kalinimo metu Astra užsiėmė savišvieta, susipažino su kitais politiniais kaliniais – tiek latvių, tiek kitų tautybių. Atlikęs bausmę Gunārs Astra grįžo į Latviją. 1976 m. grįžęs į laisvę Astra neišsižadėjo savo įsitikinimų. 1983 m. jis buvo suimtas antrą kartą ir teisiamas už „antisovietinės“ literatūros laikymą, dauginimą ir platinimą. Kaip recidyvistas, jis buvo nuteistas septyneriems metams ypatingojo režimo kolonijoje ir penkeriems metams darbo stovykloje. 1983 m. gruodžio 15 d. jis teisme pasakė savo „Paskutinį žodį“, užbaigdamas jį taip: „Tikiu, kad šis laikas praeis kaip blogas košmaras. Tai suteikia jėgų čia stovėti ir kvėpuoti. Mūsų žmonės daug kentėjo, todėl išmoko ir ištvers ir šį tamsų laiką“. Astra bausmę atliko Permės srityje.
1988 metų vasario 1 dieną Gunārs Astra buvo paleistas iš areštinės, tačiau tų pačių metų balandžio 6 dieną mirė Leningrado ligoninėje, galimai apsinuodijęs SSRS Valstybės saugumo komiteto darbuotojų.
Balandžio 19 d. Gunārs Astra buvo palaidotas Rygoje, II miško kapinėse. Laisvosios Europos radijas ir Amerikos balsas pranešė apie laidotuves ir pakvietė visus dalyvauti. Susirinkę žmonės (apie 10 tūkst. žmonių) rankomis užpildė jo kapą.
1991 m. spalio 22 d. Mežo kapinėse pašventintas Gunarui Astrui skirtas paminklas, kurį sukūrė dailininkas Raimonds Muzikants ir architektas Pēteris Štokmanis. 1993 m., minint Latvijos valstybingumo 75-ąsias metines, Rygoje prie Rygos apygardos teismo pastato, adresu Brīvības g. 34, buvo įrengta atminimo lenta Gunarui Astrai. Jo vardu pavadinta gatvė Rygoje.
Daugiau informacijos šaltinių
Gunaras Astra. Vikipedija. https://lv.wikipedia.org/wiki/Gun%C4%81rs_Astra
Biruta Eglītė. Kas tu buvai, Gunārs Astra? Ryga, 1998 m.
Maris Ruk. Gunaras Astra. Ryga, 1998 m.
Teismo procesas prieš Gunarą Astrą. Virtuali paroda. Latvijos valstybės archyvas, 2013 m.: http://www.archiv.org.lv/astra/
Susijusios vietos
Paroda KGB pastate „KGB operacijų Latvijoje istorija“
Buvęs SSRS Valstybės saugumo komiteto (paprastai vadinamas Čeka) pastatas atviras lankytojams. Čia čekistai kalindavo, tardydavo ir žudydavo Latvijos piliečius, kuriuos okupacinis režimas laikė priešininkais. Taip pat eksponuojama Latvijos okupacijos muziejaus ekspozicija apie Čekos veiklą Latvijoje. Siūlomos ekskursijos po kalėjimo kameras, koridorius, rūsį ir kiemą. Namas pastatytas 1911 m. ir yra vienas gražiausių pastatų Rygoje. Liaudyje vadinamas „Kampiniu namu“, jis buvo baisiausias sovietinio okupacinio režimo simbolis Latvijoje ir vienas iš SSRS valdžios ramsčių. Čeka iš Kampinio namo veikė okupacijos metu nuo 1940 iki 1941 m., o vėliau nuo 1945 iki 1991 m. Dešimtys tūkstančių latvių nukentėjo nuo tiesioginio politinio persekiojimo. Kova su sovietų valdžios priešais tęsėsi ir po Antrojo pasaulinio karo. Čekos požiūris į savo veiklą šiek tiek pasikeitė po Stalino mirties. Fizinį kankinimą pakeitė psichologinis teroras. Dauguma Čekos agentų buvo latviai (52 %). Antra pagal dydį grupė buvo rusai – 23,7 %. 60,3 % agentų nebuvo Komunistų partijos nariai. 26,9 % agentų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Sistema buvo sukurta taip, kad įtrauktų vietos gyventojus ir taip turėtų didesnę kontrolę visuomenėje. Personalo dokumentai ir tarnybos įrašai yra Rusijoje. Ši medžiaga nebuvo prieinama Latvijos valdžios institucijoms ir tyrėjams.
