Pietų Latvijos brigada arba atskira latvių brigada
I Nepriklausomybės karai

Įsikūręs Mazsalacos kapinėse.

Galima apžiūrėti kapitono Paulo Zoltso (1880–1919) individualias palaikas.

1934 m. rugsėjo 9 d. ant Zoltso kapo buvo atidengtas juodo granito antkapis su tekstu.
Kapitono Zolco vardas taip pat iškaltas ant paminklo Kaugurcieme, kur 1919 m. gegužės 18 d. mūšyje žuvo iš viso šeši Atskirojo studentų bataliono 2-osios, arba P.Zolco, kuopos kariai.

Latvijos atskirosios brigados atskirojo studentų bataliono 2-osios kuopos vadas kapitonas Paulis Zoltsas, žuvęs netoli Kaugurciemo 1919 m. gegužės 18 d., iš pradžių buvo palaidotas brolijos kapinėse netoli Kemeri liuteronų bažnyčios. 1920 m. gegužės 18 d. jo palaikai buvo ekshumuoti ir perkelti į Mazsalacą, kur gegužės 25 d. palaidoti šeimos kapinėse.

Karosta yra didžiausia istorinė karinė teritorija Baltijos šalyse ir užima beveik trečdalį visos Liepojos teritorijos. Karosta – unikalus karinių ir įtvirtinimų pastatų kompleksas Baltijos jūros pakrantėje, turintis ypatingą reikšmę Latvijos ir pasaulio istorijoje bei architektūroje. Karostoje yra tokie karinio paveldo objektai kaip Šiaurinis molas ir fortai, Redanas, Karostos kalėjimas, Karostos vandens bokštas, Šv. Nikolajaus stačiatikių Jūros katedra, Oskaro Kalpako tiltas ir kiti.

Įsikūręs Jūrmalos mieste, Slokoje, prie Rygos įlankos, Kaugurciemo kopose.

Memorialas pastatytas 1934 m., sunaikintas sovietų okupacijos metu, bet atstatytas 1989 m. Kaugurcieme, 1919 m. gegužės 18 d. rytą, įvyko mūšis tarp Latvijos nacionalinių pajėgų, kapitono Paulio Zoltso vadovaujamos kuopos (apie 145 vyrų), ir Raudonosios armijos karių. Šis įvykis ypatingas tuo, kad mūšis vyko pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, demonstruojant karinę drąsą ir tikėjimą Latvijos valstybe.

Naktį prieš mūšį kilo audra, kurios pozicijos ir ginklai buvo uždengti smėliu. Be to, buvo gauta nepakankamai amunicijos. Priešui puolant, kapitono Zolco kareiviai lemiamu momentu kontratakavo, panaudodami šautuvų durtuvus ir iškovodami pergalę.

Zoltsas buvo patyręs Latvijos karininkas, dalyvavęs Rusijos-Japonijos kare, Pirmajame pasauliniame kare ir Latvijos nepriklausomybės kare. Jo brolis taip pat buvo kareivis, o sūnus, studijuodamas mediciną Antrojo pasaulinio karo metu, buvo Vokietijos armijos Latvijos legiono medikas ir krito nešdamas sunkiai sužeistą kareivį iš savo pozicijų.

Šiandien galite aplankyti mūšio vietoje pastatytą memorialinę vietą. Netoliese yra gražus pajūrio miškas ir jūra, leidžianti malonioje aplinkoje susipažinti su istorija.

Atminimo akmuo generolo Janio Baložo brigados mūšio vietoje yra miške netoli Rygos–Liepojos (A9) greitkelio, šalia Batarų namo.

Atminimo akmuo buvo atidengtas 1936 m. iškilmingoje ceremonijoje, kurioje dalyvavo tuometinis susisiekimo ministras B. Einbergas ir kiti aukšti Rygos pareigūnai bei Džūkstės parapijos visuomenė, minint 1919 m. kovo 22 d. čia įvykusį mūšį. Ant paminklo iškaltas užrašas: „Čia 1919 m. kovo 22 d. įvyko 1-osios atskirosios Baložių brigados mūšis, kuriame žuvo 10 ir buvo sužeisti 28 kareiviai.“

Mūšis vyko tarp Atskirosios Latvijos brigados ir 10-ojo sovietų Latvijos šaulių pulko, kuriame 90 procentų buvo latviai. Laisvės kovų metu tai buvo vienas iš tų mūšių, kuriuose latviai kovojo su latviais. Bolševikai buvo įsitvirtinę Batarų namuose. Jie pradėjo apšaudyti brigados kareivius, einančius Kalnciemo kryptimi. Ugniai stiprėjant, brigada išsidėstė kovai. Pagrindinė mūšio našta teko Atskirajai Studentų kuopai ir Latvijos nepriklausomybės batalionui. Mūšiui užsitęsus, studentų kuopos būrys ir naujai suformuota kapitono E. Graudinio kuopa, atlikdami apėjimo manevrą, miške susidūrė su priešu, kuris atliko panašų manevrą. Įnirtingoje kovoje, kuri kai kuriose vietose virto artima kova, priešas buvo nugalėtas. Tuo metu brigadai priskirta vokiečių Millerio baterija atidengė ugnį į Batarų namus. Po artilerijos ugnies brigada greita ataka išstūmė priešą iš jo pozicijų.

Laikraštis „Brīvā Zeme“ (1936 m. gegužės 18 d.) paskelbė buvusio kovotojo prisiminimus: „Brigadavos kavalerija ką tik buvo išjojusi į atvirą lauką, kai juos pasitiko smarki priešo ugnis. Po to tapo aišku, kad jie susiduria su labai stipriomis priešo pajėgomis. Batalionai, generolo J. Baložo įsakymu, išsidėstė ir pradėjo kovoti, įsitraukdami į artimą kovą, nes brigados kareivių durtuvai šį dviejų valandų mūšį pavertė spindinčia kalpakiečių pergale. Šis mūšis buvo labai svarbus, nes sulygino padėtį fronte, kuris tapo nesaugus dėl vokiečių, ir užtikrino, kad raudonųjų šaulių pulkai nebepatektų į Žiemgalos lygumą.“

Generolo J. Baložo brigada laimėjo mūšį, pralaimėdama 10 kareivių, tarp jų – Kārlį Baroną (1900.8.III – 1919.22.III), Dainų tėvo Krišjanio Barono anūką, palaidotą Rygos brolių kapinėse. Mūšyje žuvo 50 sovietinio Latvijos šaulių pulko kareivių.