Nepriklausomybės karas. Jelgavos išvadavimas.
Jelgavos išvadavimas 1919 m. lapkritį buvo Latvijos armijos puolamoji operacija, vykdyta 1919 m. lapkričio 15–21 d. Latvijos nepriklausomybės karo metu, kurios metu buvo priverstos Veimaro Respublikos vadovaujamos Vakarų Rusijos armijos dalys palikti Jelgavą. Šis puolimas sužlugdė Vokietijos vyriausybės planus pradėti paliaubų derybas su Latvijos laikinąja vyriausybe, siekiant susitarti dėl Kuršo ir Žiemgalos būsimo politinio statuso. Latvijos ginkluotųjų pajėgų vyriausioji vadovybė nusprendė užimti Jelgavą iki pirmųjų Latvijos valstybės paskelbimo metinių.
1919 m. lapkričio 21 d. naktį Latvijos armijos 6-asis Rygos pėstininkų pulkas pradėjo puolimo operaciją prieš Geležinės divizijos 1-ąjį Kuržemės pėstininkų pulką ir Rošbacho savanorių pulką, kurie buvo suformavę gynybos liniją palei Iecavos upę, daugybėje plytinių krosnių upės pakrantėse dislokavę minosvaidžius ir kulkosvaidžius. 6-ojo Rygos pėstininkų pulko 2-asis batalionas, vadovaujamas kapitono Jānio Priedės, anksti ryte puolė Rygos–Jelgavos plentu su dviem pabūklais ir šarvuočiu, 3-iasis batalionas – iš Purmalių namų rajono, o 1-asis batalionas ir lengvoji artilerijos baterija liko rezerve. Prieš mūšį jie pabūklais apšaudė plytines, tačiau prasidėjus pėstininkų puolimui apšaudė priešo artilerijos bateriją netoli Valdeko dvaro. Tos pačios dienos rytą 7-asis Siguldos pėstininkų pulkas ir 8-asis Daugpilio pėstininkų pulkas artėjo prie miesto iš šiaurės vakarų kairiąja Lielupės puse, kur ryte 8-ojo pulko 1-asis batalionas užėmė Līvberzės stotį, Upės dvarą ir Bērzi dvarą.
Po įnirtingos kovos apie 7.00 val. 6-ojo Rygos pėstininkų pulko 2-ojo bataliono 7-ajai kuopai pavyko išstumti priešą iš plytinių krosnių netoli Rygos–Jelgavos plento, perplaukti Iecavos upę ir sparčiai žengti plentu pirmyn, su savo patrankų baterija užimant Valdeko dvarą. Apie 9.30 val. kuopa pasiekė Ozolmuižos kelią ir užėmė pozicijas Lielupės upės krante prie medinio tilto priešais Jelgavos pilį, kur ją sustabdė smarki kulkosvaidžių ugnis iš kito kranto. Iš Tetelmindės pusės pradėjo atvykti priešo daliniai, kurie buvo nugalėti įnirtingoje kovoje prie Jelgavos prekių stoties. Savo ruožtu 3-iajam pulko batalionui nepavyko perplaukti Iecavos upės atkarpoje nuo Brankos iki Purmalės, nes priešas įnirtingai gynė plytines krosnis. Apie 9.30 val., 11.00 val., 6-ojo pulko vadas įsakė 3-iajam ir 1-ajam batalionams užimtu Rygos–Jelgavos plentu vykti į Jelgavą, paliekant Purmalių rajone tik instruktorių kuopą.
Latvijos armijos puolimo metu Geležinės divizijos kulkosvaidininkai intensyviai apšaudė medinį ir geležinį tiltus per Lielupę. Siekdamas išvengti apsupties, Geležinės divizijos vadas priėmė sprendimą palikti Jelgavos miestą. Pirmoje dienos pusėje 8-ojo Daugpilio pėstininkų pulko III batalionas be rimto pasipriešinimo užėmė Meijos dvarą ir po pietų pro Ezeros vartus įžengė į šiaurės vakarinius Jelgavos pakraščius. 7-ojo Siguldos pulko II batalionas į miestą įžengė iš vakarų Duobelės plentu, o I batalionas, žygiuodamas Lielupe per Ozolų dvarą, kirto Lielupę ir įžengė į miestą iš šiaurės.
4 6-ojo Rygos pulko kuopos perėjo Lielupę prieš srovę nuo prekių stoties ir apie 17:30 užėmė Jelgavos geležinkelio keleivių stotį. Likusios pulko kuopos perėjo Lielupės tiltus ir netrukus susijungė su 8-ojo ir 7-ojo pulkų daliniais, kurie į miestą įžengė iš šiaurės vakarų ir vakarų. Stoties rajone nugalėti priešo būriai paliko 11 pabūklų ir didelį kiekį šaudmenų. Netoli Tuškių kapitono Aparnieko 1-ojo partizanų pulko kareiviai numušė nuo bėgių priešo šarvuotą traukinį.
Lapkričio 21 d. užėmus Jelgavą, kovos su Bermonto armija baigėsi. Vėlesnėmis dienomis vis dar vyko nedideli susidūrimai tarp puolančios Latvijos armijos avangardo ir priešo užnugario. Pergalė buvo tokia visiška, kad priešas greitai pasitraukė iš Žiemgalos ir Kuršo, palikdamas didelę dalį įvairių karo prekių.
Daugiau informacijos šaltinių
https://www.youtube.com/watch?v=gTRK-1IX6Bg
Peniķis M. Žiemgalos ir Jelgavos išlaisvinimas 1919 m. lapkritį. // Latvijos istorijos instituto žurnalas. 1938., Nr. 4., p. 549.
https://www.mod.gov.lv/lv/par-mums/aizsardzibas-ministrijas-vesture/neatkaribas-kars-latvijas-armijas-simtgade
https://web.archive.org/web/20130406120550/http://www.latvietislatvija.com/Jelgavas_un_Zemgales_atbrivosana.htm
https://web.archive.org/web/20130406120854/http://www.latvietislatvija.com/18_novembri.htm
https://web.archive.org/web/20130406130756/http://www.latvietislatvija.com/22_novembri.htm
https://www.lsm.lv/raksts/dzive--stils/vesture/kas-un-kapec-jazina-par-jelgavas-atbrivosanu-no-lieliniekiem.a313027/
https://www.sargs.lv/lv/pirmais-pasaules-kars/2019-11-23/pedeja-siva-cina-pret-bermontiesiem-jelgavas-atbrivosana
Susijusios vietos
Paminklas Jelgavos išvaduotojams „Lačplėsis“ (Lāčplēsis)
Paminklas Jelgavos išvaduotojams „Lačplėsis“ stovi Jelgavoje, Stoties parke, priešais geležinkelio stoties pastatą. Jis buvo atidengtas 1932 m. birželio 22 d., dalyvaujant tuometiniam Latvijos prezidentui A. Kviesiui. Paminklas skirtas 1919 m. lapkričio 21 d. įvykusiam Jelgavos išvadavimui, Latvijos nepriklausomybės karų metu, atminti.
Per pirmąją sovietų okupaciją 1940 m. paminklas išliko nepaliestas. Tačiau 1941 m., kai sovietus pakeitė vokiečių okupacinė valdžia, paminklo dviprasmiška simbolika nepatiko į Jelgavą sugrįžusiam vokiečių okupacinės administracijos vadovui fon Medemui – jo protėviai buvo pirmieji Jelgavos pilies statytojai. 1942 m. spalio 31 d. vokiečių okupacinė val džia įsakė paminklo autoriui Karliui Jansonui pašalinti vokiečių riterio atvaizdą.
1950 m. sovietų okupacinė valdžia įsakė paminklą sunaikinti. Lačplėsio skulptūra buvo nuversta nuo postamento su traktoriumi, sudaužyta, o jos likučius mėginta sutrupinti akmenų trupintuvu. Tačiau Lačplėsis pasirodė esąs toks kietas, kad trupintuvas sugedo. Nesunaikinta paminklo vidurinė dalis buvo slapta užkasta vaikų darželio teritorijoje. 1988 m. ši paminklo dalis buvo surasta ir perkelta priešais G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejų. Restauruotas paminklas buvo iškilmingai atidengtas 1992 m. lapkričio 21 d. Jį atkūrė skulptorius Andrejus Jansonsas – paminklo autoriaus Karlo Jansono sūnus.
G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejus
G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejus įsikūręs pastate, vadinamame Academia Petrina (Petro akademija). Jis buvo pastatytas 1775 m. kaip pirmasis universitetas Latvijoje ir yra vienas iš nedaugelio Jelgavoje Jelgavoje išlikusių ir po Antrojo pasaulinio karo restauruotų visuomeninių pastatų. 1944-ųjų vasarą Jelgava prarado beveik viską – didelę dalį gyventojų ir istorinių pastatų, kurių dauguma po Antrojo pa saulinio karo taip ir nebuvo atstatyti. Dabartinio muziejaus pirmtakas – Kuržemės provincijos muziejus, įkurtas 1818 m. Tai buvo antras pagal senumą muziejus Latvijoje ir pirmasis už Rygos ribų. Nuo 1952 m. pastate veikia Academia Petri na muziejus. Šiandien muziejuje veikia nuolatinės parodos apie iškilų Latvijos menininką Ģedertą Eliasą (1887–1975), priešistorę ir viduramžius Žiemgaloje bei Jelgavos miestą įvairiais laikotarpiais – Kuržemės ir Žiemgalos kunigaikštystės (1561–1795 m.), Kuržemės gubernijos (1795–1918 m.) ir nepriklausomos Latvijos valstybės (1918–1940 m.) Muziejaus ekspozicija „Gyvenimas tęsiasi valdant sveti miems“ pasakoja apie gyvenimą Latvijoje vokiečių ir so vietų okupacijų metais.
Virtualioje muziejaus parodoje „Karai ir kareivis Jelgavos amžiais“ galima susipažinti su įvairiais Jelgavą palietusiais karais, įskaitant ir Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų isto rinius įvykius.
Vareļu piemineklis
Piemineklis veltīts Latvijas Kara skolas 14 kritušajiem kadetiem cīņās pret Bermonta karaspēku 1919. gadā novembrī.
Jelgavas – Iecavas ceļa malā pie Vareļu mājām, 1935. gada 20. maijā, atzīmējot Latvijas kara skolas pirmā izlaiduma 15 gadu atceri, Ministru prezidenta biedrs Marģerts Skujenieks atklāja un armijas mācītājs Pēteris Apkalns iesvētīja pēc mākslinieka Jāņa Borkovska meta darinātu šūnakmens plāksnēm segtu piramīdveida (375x400x400 cm) pieminekli.
Pieminekļa apraksts: Piemineklis celts uz 3 m augsta zemes uzbēruma, kur austrumu pusē atrodas uzejas kāpnes ar 20 pakāpieniem un pakājē – 4 masīvi šūnakmens soli. Piemineklim šajā pusē bija piestiprināta smilšakmens plāksne (100x140 cm) ar tekstu: „Par Latvijas neatkarību 1919. gadā kritušie kadeti: Palms Otto, Palms Pauls, Dēliņš Jānis, Pelšs Pēteris, Erdmans Ansis, Skalde Gustavs, Skudruls Verners, Irbe Jūlijs, Rutkis Jānis, Boms Olģerts, Kalniņš Evalds, Lācis Nikolajs, Beļiņka Gustavs, Dzelzkalns Roberts.”
Pretējā – rietumu pusē tādā pašā plāksnē iegravēts: „Kara skola”, dienvidu pusē bija atveidota Kara skolas krūšu zīme – vairogs ar krustotu zobenu zvērestā paceltā rokā, bet ziemeļu pusē – Kara skolas kadetu pirmā krūšu nozīme.
Pēc otrā Pasaules kara (1951. gadā), piemineklis tika saspridzināts. Laimoņa Zalcmaņa vadībā atjaunots un atklāts 1990. gada 17. novembrī. Ziemeļu un rietumu pusē piestiprinātas vecās detaļas, bet dienvidu pusē kadetu krūšu nozīmi no jauna veidojusi tēlniece R.Kalniņa-Grīnberga. Sadauzītā smilšakmens plāksne ar kritušo uzvārdiem nolikta uzbēruma pakājē pie kāpnēm. Atjaunotā pieminekļa autors – Gunārs Heimanis, inženieris Edmunds Krūms.
2013. gadā Ozolnieku novada pašvaldība ar Kultūrkapitāla fonda piešķīrto līdzfinansējumu veica pieminekļa restaurāciju. Restraurācijas darbus veica restaurators Ivo Graudums.
Darbi veikti saskaņā ar Edgara Purviņa izstrādāto pieminekļa restaurācijas darbu metodiku – veikta pieminekļa virsmas un solu vispārēja attīrīšana, bojāto šuvju atjaunošana, kodolmūra remonts, bojāto apšuvuma plākšņu nomaiņa un aizsargapstrāde. Minēto darbu rezultātā piemineklis ir pasargāts no nelabvēlīgajiem klimatiskajiem apstākļiem un kaitīgo apkārtējās vides iedarbību ilgtermiņā, uzlabojies pieminekļa vizuālais izskats un informācijas nolasīšanas iespēja.
Piemiņas vieta “Brīvības ceļš”
2017.gada 23.maijā pie Ģederta Eliasa Jelgavas Vēstures un mākslas muzeja, skvērā atklāta Trešās atmodas piemiņas vieta “Brīvības ceļš”, kuras centrālais objekts ir tēlnieka Kārļa Jansona 1932. gadā atklātā pieminekļa Jelgavas atbrīvotājiem “Lāčplēsis un Melnais bruņinieks” fragments.
1922. gadā Jelgava izrādīja iniciatīvu uzstādīt pieminekli Meža kapos cīņās pret Bermontu kritušo piemiņai – šis bija pirmais piemineklis Brīvības cīņās kritušajiem Latvijā. Arī šoreiz no jelgavniekiem nāca iniciatīva izveidot šo piemiņas vietu.
Lāčplēša pieminekļa fragmenta ceļš līdz Jelgavas muzejam nav bijis viegls – 1942. gadā Zemgales apgabala komisārs Medems lika pašam autoram nokalt Melnā bruņinieka tēlu, bet 1949. gadā pilsētas izpildkomiteja pieņēma lēmumu par pieminekļa noņemšanu. Tikai 1988. gadā, pateicoties aktīvistiem, kam rūpēja kultūras vērtību saglabāšana, piemineklis tika atrasts un ierakstīts muzeja krājumā.
Desmit dienas pēc pieminekļa novietošanas pie Jelgavas muzeja, 1988. gada 17. maijā, muzejā notika sabiedrības sanāksme, kurā pirmo reizi cilvēki pauda savu neapmierinātību par notikumiem Jelgavā un Latvijā. Šis pieminekļa fragments kļuva par tādu kā Trešās atmodas simbolu – tas ir atgādinājums, ka mums ir jābūt atbildīgiem par to, ko izdarījušas iepriekšējās paaudzes, un par to, ko darām mēs.
Jāatgādina, ka pieminekļa fragments tika attīrīts un novietots uz granīta plātnes, savukārt skvēra teritorijā izbūvēti bruģakmens seguma celiņi, uzstādīti soliņi un izveidoti jauni apstādījumi.
Susijusi istorija
Prireiks - kovosim: Radviliškio kautynės su bermontininkais 1919 m.
1919 m. lapkričio 21-22 dienomis Radviliškio mieste įvyko lemtingos kautynės tarp Lietuvos kariuomenės ir bermontininkų - rusų belaisvių bei vokiečių savanorių jungtinių pajėgų, kurios baigėsi reikšminga lietuvių pergale.