Nepriklausomybės karas. Jelgavos išvadavimas.

Paminklas Jelgavos išvaduotojams „Lačplėsis“ stovi Jelgavoje, Stoties parke, priešais geležinkelio stoties pastatą. Jis buvo atidengtas 1932 m. birželio 22 d., dalyvaujant tuometiniam Latvijos prezidentui A. Kviesiui. Paminklas skirtas 1919 m. lapkričio 21 d. įvykusiam Jelgavos išvadavimui, Latvijos nepriklausomybės karų metu, atminti.

Per pirmąją sovietų okupaciją 1940 m. paminklas išliko nepaliestas. Tačiau 1941 m., kai sovietus pakeitė vokiečių okupacinė valdžia, paminklo dviprasmiška simbolika nepatiko į Jelgavą sugrįžusiam vokiečių okupacinės administracijos vadovui fon Medemui – jo protėviai buvo pirmieji Jelgavos pilies statytojai. 1942 m. spalio 31 d. vokiečių okupacinė val džia įsakė paminklo autoriui Karliui Jansonui pašalinti vokiečių riterio atvaizdą.

1950 m. sovietų okupacinė valdžia įsakė paminklą sunaikinti. Lačplėsio skulptūra buvo nuversta nuo postamento su traktoriumi, sudaužyta, o jos likučius mėginta sutrupinti akmenų trupintuvu. Tačiau Lačplėsis pasirodė esąs toks kietas, kad trupintuvas sugedo. Nesunaikinta paminklo vidurinė dalis buvo slapta užkasta vaikų darželio teritorijoje. 1988 m. ši paminklo dalis buvo surasta ir perkelta priešais G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejų. Restauruotas paminklas buvo iškilmingai atidengtas 1992 m. lapkričio 21 d. Jį atkūrė skulptorius Andrejus Jansonsas – paminklo autoriaus Karlo Jansono sūnus.

G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejus įsikūręs pastate, vadinamame Academia Petrina (Petro akademija). Jis buvo pastatytas 1775 m. kaip pirmasis universitetas Latvijoje ir yra vienas iš nedaugelio Jelgavoje Jelgavoje išlikusių ir po Antrojo pasaulinio karo restauruotų visuomeninių pastatų. 1944-ųjų vasarą Jelgava prarado beveik viską – didelę dalį gyventojų ir istorinių pastatų, kurių dauguma po Antrojo pa saulinio karo taip ir nebuvo atstatyti. Dabartinio muziejaus pirmtakas – Kuržemės provincijos muziejus, įkurtas 1818 m. Tai buvo antras pagal senumą muziejus Latvijoje ir pirmasis už Rygos ribų. Nuo 1952 m. pastate veikia Academia Petri na muziejus. Šiandien muziejuje veikia nuolatinės parodos apie iškilų Latvijos menininką Ģedertą Eliasą (1887–1975), priešistorę ir viduramžius Žiemgaloje bei Jelgavos miestą įvairiais laikotarpiais – Kuržemės ir Žiemgalos kunigaikštystės (1561–1795 m.), Kuržemės gubernijos (1795–1918 m.) ir nepriklausomos Latvijos valstybės (1918–1940 m.) Muziejaus ekspozicija „Gyvenimas tęsiasi valdant sveti miems“ pasakoja apie gyvenimą Latvijoje vokiečių ir so vietų okupacijų metais.

Virtualioje muziejaus parodoje „Karai ir kareivis Jelgavos amžiais“ galima susipažinti su įvairiais Jelgavą palietusiais karais, įskaitant ir Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų isto rinius įvykius.

Paminklas skirtas 14-ai Latvijos karo mokyklos kadetų, žuvusių mūšiuose su Bermonto kariuomene 1919 m. lapkritį.
1935 m. gegužės 20 d., minint Latvijos karo mokyklos pirmosios baigimo 15-ąsias metines, prie Jelgavos–Iecavos kelio, netoli Varelių namų, ministro pirmininko pavaduotojas Marģerts Skujenieks atidengė, o armijos kapelionas Pēteris Apkalns pašventino menininko Jānio Borkovskio sukurtą piramidės formos (375x400x400 cm) paminklą, dengtą travertino plokštėmis.
Paminklo aprašymas: Paminklas pastatytas ant 3 m aukščio žemės pylimo, kur rytinėje pusėje yra įėjimo laiptai su 20 laiptelių, o papėdėje – 4 masyvūs travertino laipteliai. Prie paminklo iš šios pusės pritvirtinta smiltainio lenta (100x140 cm) su tekstu: „Už Latvijos nepriklausomybę 1919 m. kritę kariūnai: Palms Otto, Palms Pauls, Dēliņš Jānis, Pelšs Pēteris, Erdmans Ansis, Skalde Gustavs, Skudruls Verijsns, Olšelis J. Evalds, Lācis Nikolajs, Beliņka Gustavs, Dzelzkalns Roberts.
Priešingoje – vakarinėje pusėje – ta pati lentelė su išgraviruotu tekstu: „Karo mokykla“, pietinėje pusėje – Karo mokyklos antkrūtinis – skydas su sukryžiuotu kalaviju pakelta ranka priesaikai, o šiaurinėje pusėje – pirmasis Karo mokyklos kadetų antkrūtinis.
Po Antrojo pasaulinio karo (1951 m.) paminklas buvo susprogdintas. Vadovaujant Laimoniui Zalcmaniui, jis buvo restauruotas ir atidengtas 1990 m. lapkričio 17 d. Šiaurinėje ir vakarinėje pusėse buvo pritvirtintos senos detalės, o pietinėje pusėje skulptorė R. Kalniņa-Grīnberga atkūrė kadetų skrynių reikšmę. Sudaužyta smiltainio plokštė su žuvusiųjų vardais buvo padėta pylimo papėdėje, prie laiptų. Atkurto paminklo autorius – Gunārs Heimanis, inžinierius – Edmundas Krūmsas.
2013 metais Ozolniekų savivaldybė, gavusi bendrą finansavimą iš Kultūros kapitalo fondo, atliko paminklo restauraciją. Restauravimo darbus atliko restauratorius Ivo Graudums.
Darbai buvo atlikti pagal Edgaro Purvinio sukurtą paminklo restauravimo metodiką – atliktas paminklo paviršiaus ir suolų generalinis valymas, pažeistų siūlių restauravimas, šerdies sienos remontas, pažeistų apdailos plokščių keitimas ir apsauginis apdorojimas. Dėl minėtų darbų paminklas ilgam laikui apsaugotas nuo nepalankių klimato sąlygų ir žalingo aplinkos poveikio, pagerėjo paminklo vizualinė išvaizda ir informacijos skaitymo galimybės.

2017 m. gegužės 23 d. aikštėje prie Gederto Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejaus atidaryta Trečiojo atgimimo memorialinė vieta „Laisvės kelias“. Centrinis paminklo objektas – 1932 m. atidengto skulptoriaus Kārlio Jansono sukurto paminklo „Lokys ir Juodasis riteris“ fragmentas.

1922 m. Jelgava ėmėsi iniciatyvos Miško kapinėse pastatyti paminklą žuvusiems kovose su Bermontu atminti – tai buvo pirmasis paminklas žuvusiems Laisvės kovose Latvijoje. Šį kartą iniciatyva sukurti šią atminimo vietą taip pat kilo iš jelgaviečių.

Lačplėsio paminklo fragmento kelias į Jelgavos muziejų nebuvo lengvas – 1942 m. Žiemgalos regiono komisaras Medemsas įsakė pačiam autoriui iškalti Juodojo riterio atvaizdą, tačiau 1949 m. miesto vykdomasis komitetas priėmė sprendimą paminklą pašalinti. Tik 1988 m., aktyvistų, besirūpinusių kultūros vertybių išsaugojimu, dėka, paminklas buvo surastas ir įtrauktas į muziejaus kolekciją.

Praėjus dešimčiai dienų po paminklo pastatymo Jelgavos muziejuje, 1988 m. gegužės 17 d., muziejuje įvyko viešas susirinkimas, kuriame pirmą kartą žmonės išreiškė nepasitenkinimą įvykiais Jelgavoje ir Latvijoje. Šis paminklo fragmentas tapo savotišku Trečiojo pabudimo simboliu – tai priminimas, kad turime būti atsakingi už tai, ką padarė ankstesnės kartos, ir už tai, ką darome mes.

Reikėtų priminti, kad paminklo fragmentas buvo nuvalytas ir padėtas ant granito plokštės, o aikštėje nutiesti trinkelių takai, įrengti suolai, sukurti nauji želdiniai.