Latvijos legiono mūšiai Kurše/Žiemgaloje, 1944–1945 m.
II Antrasis pasaulinis karas
1944 m. liepos pabaigoje, Raudonosios armijos daliniams sparčiai žygiuojant iš Lietuvos Rygos įlankos link, Žiemgaloje kovos pradėjo ir 15-osios rezervinės ir mokomosios brigados daliniai. Ypač įnirtingos kovos vyko Jelgavoje, kur puolė sovietų 3-iasis mechanizuotasis korpusas. Iš brigados dalinių buvo suformuoti keli įvairaus dydžio improvizuoti koviniai junginiai miestui ginti. Šie „aliarmo batalionai“ negalėjo atidėti Raudonosios armijos įsiveržimo į Jelgavą, tačiau kovos linija stabilizavosi palei Lielupę ir ten išliko iki rugsėjo vidurio. Rugpjūčio pradžioje atskiri brigados daliniai tapo vokiečių dalinių, dalyvavusių puolime, siekiant išlaisvinti Tukumą ir Rygos įlankos pakrantę, dalimi. 1944 m. spalį šie daliniai buvo įtraukti į 19-ąją diviziją. Latvijos policijos batalionai taip pat dalyvavo mūšiuose aplink Bauskę. Tarp jų buvo Bauskės savanorių batalionas, suformuotas 1944 m. liepos 23 d. iš Bauskės rajono policijos ir sargybinių, taip pat 23-iasis, 319-asis ir 322-asis Latvijos policijos batalionai. Batalionai fronto linijose buvo iki 1944 m. rugsėjo vidurio, kai po Raudonosios armijos puolimo atsitraukė ir spalio pradžioje pasiekė Kuršą. Kuršo frontas buvo suformuotas 1944 m. spalio 10 d., kai Raudonoji armija pradėjo puolimą Klaipės kryptimi, siekdama nutraukti armijų grupės „Šiaurė“ sausumos susisiekimą su Vokietija. 1944 m. spalio 16 d., fronto linijai stabilizuojantis, Kurše buvo įstrigę 230 000 vietos gyventojų ir 150 000 pabėgėlių iš kitų Latvijos regionų ir Sovietų Sąjungos. Armijų grupei „Šiaurė“ (nuo 1945 m. sausio 15 d. – „Kuršas“) priklausė 16-oji ir 18-oji armijos su 32 divizijomis, įskaitant 19-ąją diviziją ir kelis Latvijos policijos batalionus bei statybos batalionus. Aktyvūs karo veiksmai Kurše tęsėsi iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Per pirmuosius du didelius Kuršo mūšius sovietų Pirmajam ir Antrajam Baltijos frontams buvo pavesta sunaikinti armijų grupę „Šiaurė“. Pagrindinės puolimo kryptys buvo: Liepoja Pirmajam Baltijos frontui, Saldus Antrajam Baltijos frontui. Šios operacijos buvo visiškai nesėkmingos, ir Raudonosios armijos vyriausioji vadovybė nusprendė iš Kuršo išvesti didelį skaičių karių ir vykdyti tolesnes puolamąsias operacijas, siekiant užkirsti kelią armijų grupės „Šiaurė“ evakuacijai į Vokietiją. 1944 m. Kalėdų mūšių metu (trečiasis didelis Kuršo mūšis) pagrindinė Antrojo Baltijos fronto smogiamoji jėga buvo 130-asis Latvijos šaulių korpusas. 19-oji Latvijos legiono divizija ir 106-asis Latvijos pulkas užėmė gynybines pozicijas numatyta puolimo kryptimi. Tai buvo pirmas kartas, kai Latvijos daliniai, kovojantys priešingose pusėse, dalyvavo mūšyje vienas su kitu. Raudonoji armija tęsė savo atakas iki gruodžio 31 d., tačiau jai nepavyko pasiekti invazijos ir įgyvendinti operacijos tikslų. Šių mūšių metu dažnai pasitaikydavo atvejų, kai kovotojai vienoje pusėje paimdavo į nelaisvę pažįstamus ir net giminaičius kovotojų kitoje pusėje. Siekdamas pašalinti Raudonosios armijos iškilimą Lestenės kryptimi, VI korpusas 1945 m. sausio 5 d. pradėjo sėkmingą kontrataką. Nors Trečiasis Kuršo mūšis baigėsi Vokietijos armijų grupės „Kuršas“ pergale, šiuose mūšiuose dalyvavę kariuomenės daliniai, įskaitant 19-ąją Latvijos diviziją, patyrė labai didelių nuostolių. 1945 m. pradžioje, nepaisant aktyvių Raudonosios armijos operacijų, iš Kuršo buvo evakuota daugiau nei dešimt divizijų, įskaitant dvi tankų divizijas. 1945 m. vasario 16 d. Sovietų Sąjungos Antrasis Baltijos frontas atnaujino aktyvias puolimo operacijas. Latvijos kariuomenė taip pat dalyvavo abiejose kariaujančiose pusėse, ypač per Šeštąjį Kuršo mūšį kovo 18–31 d. Blīdenės apylinkėse. Nuolatiniai karo veiksmai vyko iki balandžio pradžios, kai frontas stabilizavosi linijoje: Jūrmalciems-Priekulė-Pampāļi - Saldus-Grenči-Radziņciems-Klapkalnciems. 1945 m. balandžio mėn. abi kariaujančios pusės Kuržemėje toliau ruošėsi kitiems mūšiams. Tačiau atsižvelgiant į besąlygišką Vokietijos ginkluotųjų pajėgų kapituliaciją, aktyvūs karo veiksmai Kuržemėje nebuvo atnaujinti. 1945 m. gegužės 8 d. kapituliavo ir armijų grupė „Kurzeme“. Į Raudonosios armijos nelaisvę pateko 286 000 Vokietijos ginkluotųjų pajėgų kareivių, tarp jų ir dalis maždaug 23 000 Latvijos legionierių, dislokuotų Kuržemėje.
Daugiau informacijos šaltinių
Latvijos legionieriai. Dauguvos vanagai. 2005, 170-171 p.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Paminklas Bauskės gynėjams nuo sovietų okupacijos 1944 m. Pilies sode
Paminklas Bauskės gynėjams 1944 m. buvo atidengtas 2012 m. rugsėjo 14 d. buvusio Bauskės savanorių bataliono kareivio Imanto Zeltinio iniciatyva, jam ir vietos valdžiai finansiškai parėmus. Ant raudono granito stelos, sumontuotos ant trijų pakopų betoninio pagrindo, išgraviruotas tekstas: „Bauskės gynėjams nuo antrosios sovietų okupacijos 1944.07.28.–1944.09.14.“ ir „Latvija turi būti Latvijos valstybė. Kārlis Ulmanis“. Po paminklo atidengimo kilo Rusijos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministerijų bei vietinės Rusijos žiniasklaidos protestai, tačiau 2024 m. pavasarį paminklą netgi užpuolė vandalai. Nepaisant to, šioje vietoje kasmet rugsėjo 14 d. 14.00 val. vyksta Bauskės gynėjams skirtas atminimo renginys.
1944 m. liepos pabaigoje, sovietų kariuomenei artėjant prie Bauskės, mieste, kuris neseniai buvo giliai užnugaryje, nebuvo jokių reikšmingų vokiečių pajėgų. Staigų Bauskės žlugimą sutrukdė ryžtingi Bauskės apygardos viršininko ir sargybos pulko vado majoro Janio Uļuko veiksmai. Liepos pabaigoje jis suformavo Bauskės savanorių batalioną, kurį sudarė 13-ojo Bauskės sargybos pulko sargybiniai, policijos pareigūnai ir savanoriai. Batalionas užėmė gynybines pozicijas Lielupės upės krantuose Jumpravmuižoje priešais Ziedonių salelę ir pirmąją dieną turėjo stoti į mūšį su puolančia Raudonąja armija. Iš pradžių batalionas buvo labai prastai ginkluotas, o didžiąją dalį automatinių ginklų teko įsigyti kaip trofėjus. Po kelių dienų prie karo veiksmų prisijungė ir 23-iasis, 319-asis ir 322-asis Latvijos policijos batalionai. Iki rugpjūčio vidurio Bauskės gynyboje nuo antrosios sovietų okupacijos dalyvavo ir 15-asis Latvijos SS rezervo ir papildymo brigados batalionas, suformuotas iš mokymo ir medicinos kuopų. Iš viso Bauskės mūšiuose dalyvavo 3000–4000 Latvijos kareivių, kuriems mūšių pabaigoje teko susidurti su dešimteriopa persvara. Sovietų kariuomenei Bauskę užimti pavyko tik rugsėjo 14 d., po pusantro mėnesio trukusio Latvijos ir Vokietijos kareivių pasipriešinimo.
Paminklas Pienavos Kalėdų mūšių aukoms
Įsikūręs Tukumo rajone, A9 greitkelio pakraštyje, maždaug už kilometro nuo Pienavos Liepojos kryptimi.
Memorialas yra Trečiojo Kuršo mūšio, arba Kalėdų mūšio, vietoje, vykusio 1944 m. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Latvijos teritorijoje susidarė unikali situacija. Kurše buvo vokiečių armijos pajėgos, kurias Raudonoji armija bandė eliminuoti arba neleisti dalyvauti mūšiuose Rytų Prūsijoje ar aplink Berlyną. „Kuršo tvirtovė“ yra dažniausiai vartojamas terminas, vartojamas apibūdinti mūšius Kurše nuo 1944 iki 1945 m. „Kuršo mūšis“ buvo vokiečių armijos karinės operacijos, skirtos atremti didžiulius Raudonosios armijos išpuolius. Kuršo mūšiuose aktyviai dalyvavo ir Latvijos legionieriai.
Šiandien galite aplankyti memorialinę vietą. Atviri vietovės laukai be seniausių pastatų yra karo liudininkai.
Kuržemės įtvirtinimų gynėjų atminimo akmuo
Įsikūręs Tukumo rajone, A9 greitkelio pakraštyje, 500 m nuo posūkio į Lesteni Rygos kryptimi.
Memorialas buvo įkurtas 1991 m. netoli Rumbu namų, kurie buvo aktyvių karo veiksmų vieta. Tai duoklė „Kuršo tvirtovės“ gynėjams, kovojusiems su Raudonąja armija Antrajame pasauliniame kare. Mūšiai buvo reikšmingi, nes laikinai sustabdė Raudonosios armijos įvykdytą visišką Latvijos okupaciją. Maždaug 300 000 latvių emigravo, bėgdami nuo sovietų režimo įvykdytų nusikaltimų prieš civilius gyventojus.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Latvijos teritorijoje susiklostė savotiška situacija. Kurše buvo dislokuotos Vokietijos armijos pajėgos, kurias Raudonoji armija bandė eliminuoti arba neleisti dalyvauti mūšiuose Rytų Prūsijoje ar aplink Berlyną. „Kuršo tvirtovė“ yra dažniausiai vartojamas terminas, apibūdinantis karo veiksmus Kurše nuo 1944 iki 1945 m. „Kuršo mūšis“ buvo Vokietijos armijos kova, siekiant atremti didžiulius Raudonosios armijos išpuolius. Kuršo tvirtovė nustojo egzistuoti netrukus po Vokietijos kapituliacijos.
Šiandien galite aplankyti memorialą ir poilsio vietą, kuri buvo populiari tarp Latvijos legionierių nuo pat Latvijos nepriklausomybės atkūrimo.
Kapitono J. Ozolo artilerijos pulkui atminti skirtas paminklas
Džūkstės valsčiuje, maždaug už kilometro nuo Kuržemės gynėjų atminimo vietos, Rygos–Liepojos plento pakraštyje pastatytas atminimo ženklas 3-iosios divizijos 7-ajai baterijai, kuriai vadovavo majoras Janis Ozols.
Per Trečiąjį Kuršo mūšį, vykusį 1944 m. gruodžio 23–31 d., majoro J. Ozolo III divizija atrėmė priešo pranašumo atakas ir neleido frontui prasiveržti. Šiame mūšyje majoras J. Ozolas pademonstravo asmeninį didvyriškumą ir vadovavimo sugebėjimus.
Jānis Ozols (1904–1947) buvo Latvijos armijos ir Latvijos legiono karininkas, Armijos Garbės ritinio sagties gavėjas, taip pat nacionalinis partizanas ir sovietų represijų auka.
Susijusi istorija
III/19-ojo artilerijos pulko (2-ojo Latvijos) kapitono Janio Ozolo ataskaita apie 1944 m. gruodžio 24 ir 25 d. mūšius
Divizijos vadas kapitonas Jānis Ozols savo 1944 m. gruodžio 27 d. ataskaitoje 15-ojo (1-ojo Latvijos) SS artilerijos pulko vadui praneša apie 7-osios, 8-osios ir 9-osios baterijos pabūklų nuostolius gruodžio 24–25 d. mūšiuose Zvejniekių – Dirbos apylinkėse.