Latvijos legiono mūšiai Kurše/Žiemgaloje, 1944–1945 m.
II Antrasis pasaulinis karas

1944 m. liepos pabaigoje, Raudonosios armijos daliniams sparčiai žygiuojant iš Lietuvos Rygos įlankos link, Žiemgaloje kovos pradėjo ir 15-osios rezervinės ir mokomosios brigados daliniai. Ypač įnirtingos kovos vyko Jelgavoje, kur puolė sovietų 3-iasis mechanizuotasis korpusas. Iš brigados dalinių buvo suformuoti keli įvairaus dydžio improvizuoti koviniai junginiai miestui ginti. Šie „aliarmo batalionai“ negalėjo atidėti Raudonosios armijos įsiveržimo į Jelgavą, tačiau kovos linija stabilizavosi palei Lielupę ir ten išliko iki rugsėjo vidurio. Rugpjūčio pradžioje atskiri brigados daliniai tapo vokiečių dalinių, dalyvavusių puolime, siekiant išlaisvinti Tukumą ir Rygos įlankos pakrantę, dalimi. 1944 m. spalį šie daliniai buvo įtraukti į 19-ąją diviziją. Latvijos policijos batalionai taip pat dalyvavo mūšiuose aplink Bauskę. Tarp jų buvo Bauskės savanorių batalionas, suformuotas 1944 m. liepos 23 d. iš Bauskės rajono policijos ir sargybinių, taip pat 23-iasis, 319-asis ir 322-asis Latvijos policijos batalionai. Batalionai fronto linijose buvo iki 1944 m. rugsėjo vidurio, kai po Raudonosios armijos puolimo atsitraukė ir spalio pradžioje pasiekė Kuršą. Kuršo frontas buvo suformuotas 1944 m. spalio 10 d., kai Raudonoji armija pradėjo puolimą Klaipės kryptimi, siekdama nutraukti armijų grupės „Šiaurė“ sausumos susisiekimą su Vokietija. 1944 m. spalio 16 d., fronto linijai stabilizuojantis, Kurše buvo įstrigę 230 000 vietos gyventojų ir 150 000 pabėgėlių iš kitų Latvijos regionų ir Sovietų Sąjungos. Armijų grupei „Šiaurė“ (nuo 1945 m. sausio 15 d. – „Kuršas“) priklausė 16-oji ir 18-oji armijos su 32 divizijomis, įskaitant 19-ąją diviziją ir kelis Latvijos policijos batalionus bei statybos batalionus. Aktyvūs karo veiksmai Kurše tęsėsi iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Per pirmuosius du didelius Kuršo mūšius sovietų Pirmajam ir Antrajam Baltijos frontams buvo pavesta sunaikinti armijų grupę „Šiaurė“. Pagrindinės puolimo kryptys buvo: Liepoja Pirmajam Baltijos frontui, Saldus Antrajam Baltijos frontui. Šios operacijos buvo visiškai nesėkmingos, ir Raudonosios armijos vyriausioji vadovybė nusprendė iš Kuršo išvesti didelį skaičių karių ir vykdyti tolesnes puolamąsias operacijas, siekiant užkirsti kelią armijų grupės „Šiaurė“ evakuacijai į Vokietiją. 1944 m. Kalėdų mūšių metu (trečiasis didelis Kuršo mūšis) pagrindinė Antrojo Baltijos fronto smogiamoji jėga buvo 130-asis Latvijos šaulių korpusas. 19-oji Latvijos legiono divizija ir 106-asis Latvijos pulkas užėmė gynybines pozicijas numatyta puolimo kryptimi. Tai buvo pirmas kartas, kai Latvijos daliniai, kovojantys priešingose pusėse, dalyvavo mūšyje vienas su kitu. Raudonoji armija tęsė savo atakas iki gruodžio 31 d., tačiau jai nepavyko pasiekti invazijos ir įgyvendinti operacijos tikslų. Šių mūšių metu dažnai pasitaikydavo atvejų, kai kovotojai vienoje pusėje paimdavo į nelaisvę pažįstamus ir net giminaičius kovotojų kitoje pusėje. Siekdamas pašalinti Raudonosios armijos iškilimą Lestenės kryptimi, VI korpusas 1945 m. sausio 5 d. pradėjo sėkmingą kontrataką. Nors Trečiasis Kuršo mūšis baigėsi Vokietijos armijų grupės „Kuršas“ pergale, šiuose mūšiuose dalyvavę kariuomenės daliniai, įskaitant 19-ąją Latvijos diviziją, patyrė labai didelių nuostolių. 1945 m. pradžioje, nepaisant aktyvių Raudonosios armijos operacijų, iš Kuršo buvo evakuota daugiau nei dešimt divizijų, įskaitant dvi tankų divizijas. 1945 m. vasario 16 d. Sovietų Sąjungos Antrasis Baltijos frontas atnaujino aktyvias puolimo operacijas. Latvijos kariuomenė taip pat dalyvavo abiejose kariaujančiose pusėse, ypač per Šeštąjį Kuršo mūšį kovo 18–31 d. Blīdenės apylinkėse. Nuolatiniai karo veiksmai vyko iki balandžio pradžios, kai frontas stabilizavosi linijoje: Jūrmalciems-Priekulė-Pampāļi - Saldus-Grenči-Radziņciems-Klapkalnciems. 1945 m. balandžio mėn. abi kariaujančios pusės Kuržemėje toliau ruošėsi kitiems mūšiams. Tačiau atsižvelgiant į besąlygišką Vokietijos ginkluotųjų pajėgų kapituliaciją, aktyvūs karo veiksmai Kuržemėje nebuvo atnaujinti. 1945 m. gegužės 8 d. kapituliavo ir armijų grupė „Kurzeme“. Į Raudonosios armijos nelaisvę pateko 286 000 Vokietijos ginkluotųjų pajėgų kareivių, tarp jų ir dalis maždaug 23 000 Latvijos legionierių, dislokuotų Kuržemėje.